Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2330-292/2016 pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovams J. M. ir V. P. dėl prievolės įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-05-30 sprendimu iš dalies tenkino ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį. Priteisė solidariai iš atsakovų J. M. ir V. P. ieškovei UAB „Litesko“ 310,42 Eur už šilumos energiją ir kitas paslaugas. Priteisė solidariai iš atsakovų J. M. ir V. P. ieškovei UAB „Litesko“ 5 procentus metinių palūkanų nuo 310,42 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo 2016-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį dalyje dėl 1,98 Eur delspinigių priteisimo atmetė. Priteisė iš atsakovų J. M. ir V. P. ieškovei UAB „Litesko“ po 10 Eur žyminio mokesčio.Atsakovė J. M. pateikė prašymą atnaujinti įstatymu nustatytą 30 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad atsakovei nebuvo pranešta apie pareikštą ieškinį, bylos nagrinėjimą, priimtą teismo sprendimą, nes jos gyvenamoji vieta, kuri sutampa ir su viešojo registro duomenimis, nuo 1998 metų buvo (duomenys neskelbtini), ir ji yra nepakitusi. Apie įvykusį teismo posėdį ji sužinojo atsitiktinai tik 2016-07-11. Taip pat nurodė, kad 2015-06-12 Alytaus miesto 4-jame notarų biure su broliu V. P. (atsakovu) sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko atsakovui V. P., kuris tame bute faktiškai ir gyveno. Todėl įsiskolinimas už šį butą turi būti priteistas tik iš atsakovo V. P.. Teismas pažeidė procesinių dokumentų įteikimo tvarką, CPK įtvirtintą pareigą suinteresuotiems asmenims pranešti apie bylą, jų teisę žinoti. Taip pat teismas nesudarė galimybės atsakovei susipažinti su ieškiniu tuo pažeisdamas rungimosi bei lygiateisiškumo principus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi netenkino atsakovės J. M. prašymo dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo.Teismas nurodė, kad 2016-05-30 Alytaus rajono apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, apie rašytinį bylos nagrinėjimą paskelbdamas specialiame Teismų interneto tinklapyje, o kad bus nesilaikoma bendrosios ginčo teisenos, išsiųsdamas atsakovams pranešimą paštu ieškovės UAB „Litesko“ nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą ir iš atsakovų V. P. ir J. M. solidariai UAB „Litesko“ naudai priteisė 310,42 Eur skolą už šilumos energiją ir kitas paslaugas teikiamą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį pagal Nekilnojamo turto registre išviešintus juridinius faktus 2015-06-12 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas J. M. ir V. P..Teismas pažymėjo, kad prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinis skundas paduotas 2016-07-15, t.y. jau užbaigus civilinę bylą, 2016-06-29 įsiteisėjus teismo sprendimui ir UAB „Litesko“ išsiuntus pagal jos prašymą išduotus vykdomuosius raštus dėl prievolės įvykdymo priverstine tvarka. Tokiu būdu, sprendimas jau yra įsiteisėjęs, byla užbaigta, tikėtina, pradėtas sprendimo vykdymas, todėl teismas sprendė, kad klausimas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti negali būti svarstomas.Taip pat teismas nurodė, kad aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (šiuo atveju apie sudaryta tą tarp bendraatsakovių paveldėto turto pasidalijimo sutartį) ir siekiant ištaisyti teismo padarytas klaidas ar netikslumus yra sukurtas proceso atnaujinimo institutas, kurį sudarančių teismo normų tikslas – ištaisyti klaidas, pateikti įrodymus apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios negalėjo būti žinomos sprendimo priėmimo metu, užbaigtoje civilinėje byloje. Byla, užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, gali būti atnaujinta CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka, pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė J. M. prašo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, priimti nagrinėti apeliacinį skundą pripažįstant procesinio termino praleidimo priežastis svarbiomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepasisakė dėl procesinio termino praleidimo priežasčių svarbos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teismo padarytas procesinis pažeidimas, kai asmuo neturėjo galimybės susipažinti su byla, taip pat nieko apie ją nežinojo bei neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos ir įrodymų yra svarbi procesinio termino praleidimo priežastis bei pagrindas jį atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėj byloje Nr.3K-3-297/2009).Apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimą lėmė eismo padaryti CPK nuostatų pažeidimai, o vykdymo procesas yra neprasidėjęs. Teismui priėmus nutartį dėl apeliacinio skundo termino atnaujinimo remiantis CPK 626 str. 1 d. 6 p. vykdymo procesas yra sustabdomas.Nesutiktina su teismo pozicija, kad galima ir reikėtų taikyti proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti apeliacine tvarka. Šiuo atveju esant galimybei sprendimą patikrinti apeliacine tvarka, kai yra terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis gali būti atnaujinamas, turėtų būti taikomas apeliacijos, o ne proceso atnaujinimo institutas.Proceso atnaujinimui reikalingos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui, o ne teismui. Aplinkybė, kad atsakovė nėra buto savininkė yra akivaizdi bei žinoma pačiai atsakovei. Paveldėto turto pasidalijimo sutartis notarės buvo išsiųsta VĮ Registrų centrui, šie duomenys taip pat matosi NETSVEP, kurie yra teismui prieinami. Teismo neapdairumą patvirtina ir tai, kad prašyme dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo buvo nurodyta, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresas sutampantis su viešojo registro duomenimis yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu atsakovė prašė teismo siųsti jai skirtus dokumentus. Tačiau teismas atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą, nutartį išsiuntė tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė negyvena. Apie šią nutartį atsakovė sužinojo tik iš paštininkės, kuri savo iniciatyva sudaro tikrąjį atsakovės adresą. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Ieškinio teikimo dieną, bylos nagrinėjimo/sprendimo priėmimo metu iki pat 2016-07-18 Registrų centro centrinio duomenų banko išraše buvo nurodyti juridiniai faktai, kad V. P. ir J. M. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai butui. Daugiau jokių juridinių faktų, kad sudaryta paveldėto turto pasidalijimo sutartis nebuvo nurodyta. Ieškovas matydamas du paveldėtojus teismo prašė skolą priteisti iš abiejų solidariai.Turto pasidalijimo sutarties 4.6 punkte nurodyta, kad ši sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jeigu ji įregistruota VĮ Registrų centre. Tik po teismo sprendimo atsakovė ėmėsi priemonių ir įregistravo paveldėto turto pasidalinimo sutartį Registrų centre. Atsakovė pati turi dėti maksimalias pastangas, būti rūpestinga ir apdairi, laikytis protingo, rūpestingo asmens elgesio standarto. Atsakovė paveldėjusi butą privalėjo įregistruoti turto pasidalijimo sutartį Registrų centre. Ieškovė neturi pareigos nustatyti atsakovės faktinę ar deklaruotą gyvenamąją vietą. Ieškovė būdama rūpestinga ir apdairi turėjo iki galo sutvarkyti teisinę turto registraciją, to nepadariusi pati sukėlė sau nepalankius padarinius. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jeigu atsakovams procesiniai dokumentai nebus įteikti pagal nurodytą adresą, remiantis CPK 199 str. buvo prašoma išreikalauti iš VSDFV duomenis apie atsakovų darbo vietą ir dokumentus įteikti per darbovietę. Jeigu atsakovams dokumentai nebus įtekti, vadovaujantis CPK 130 str. buvo prašoma juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Nors procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, per nustatytą teismo terminą atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas įvertino ieškovės pateiktus įrodymus ir pagrįstai priėmė sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės J. M. prašymas dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį atsakovams J. M. ir V. P. dėl skolos pritesimo. Ieškinyje nurodė atsakovės adresą (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-05-09 teismų informacinėje sistemoje paskelbė pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką rašytinio proceso tvarka. Taip pat 2016-05-09 atsakovams išsiuntė pranešimą apie posėdžio laiką ir vietą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 441 str. norma atsakovai turi teisę prašyti žodinio bylos nagrinėjimo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-05-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Sprendimas atsakovams išsiųstas ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepasibaigus CPK 307 str. 3 d. nustatytam 3 mėnesių naikinamajam terminui 2016-07-15 pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti bei apeliacinį skundą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-07-20 nutartimi netenkino atsakovės J. M. prašymo dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo.Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, taigi ji ribojama laike. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia procesinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Tokią nuostatą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995-02-07 rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“ 1 str., pažymintis, kad iš principo šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-07 nutartis civilinė byla 3K-3-110/2007). CPK 301 str. 1 d. yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, tokiu atveju procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.). Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1 d., 307 str. 2 d.). Pagal 307 str. 2 d. 1 p. teismas gali savo iniciatyva atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.CPK 5 straipsnyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų - teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių litų (CPK 441 straipsnis). CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 str.), o sąvoka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t.y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkus - dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo: paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kiekvieno asmens teisės į viešą teisminį nagrinėjimą, kuris visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kartu reiškia ir valstybės garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme (2002-11-12 Salomonsson, Dory ir Lundevall bylose prieš Švediją) (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1960-413/2014).Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. AB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; kt.).Laikytini pagrįstais apeliantės argumentai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl procesinio termino praleidimo priežasčių svarbos. CPK 78 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, jog pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Apeliantė prašydama atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti nurodė, kad ji adresu (duomenys neskelbtini) negyvena. Jos gyvenamosios vietos adresas, kuris taip pat sutampa su viešojo registro duomenimis yra (duomenys neskelbtini). Todėl jai nebuvo žinoma apie pareikštą ieškinį, bylos nagrinėjimą bei priimtą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju atsakovei teismo pranešimas dėl sumarinio proceso (b. l. 12) buvo siunčiamas ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), paprasta siunta, kai tuo tarpu gyventojų registro duomenimis atsakovės adresas yra (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu bylą nusprendus nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 441 str.) prieš siunčiant atsakovei pranešimą, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę patikrinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą gyventojų registre, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad nors apie posėdžio laiką ir vietą buvo paskelbta teismų informacinėje sistemoje (CPK 133 str. 3 d.), tačiau ieškovei nežinant apie užvestą bylą, pareikštą ieškinį bei galimybę pasinaudoti CPK 441 str. suteikta teise prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsakovė negalėjo tinkamai pasinaudoti teismine gynyba ir apginti savo interesus. Be to, eilinis pilietis neturi imperatyvios pareigos periodiškai tikrinti duomenis ar jo atžvilgiu nėra užvestų bylų.Sutiktina su apeliantės argumentais, kad šiuo atveju buvo pažeistas rungimosi bei lygiateisiškumo principai, kadangi sutinkamai su CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismas, priėmęs ieškinį, privalo kartu su ieškinio kopija nusiųsti atsakovei pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį teismui pateikimo ir nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodyti atsiliepimo nepateikimo pasekmes ir atsakovės pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismo pranešimas dėl sumarinio proceso buvo siunčiamas paprastu paštu (be įteikimo), o paprastai tokiu būdu siunčiama korespondencija esant jai neįteiktai net negrįžta siuntėjui. Be to, iš pranešimo turinio negalima spręsti, kad atsakovei buvo siunčiamas ieškinys su priedais. Taigi, teismas šios įstatyme (CPK 142 str. 1 d.) numatytos pareigos neįvykdė t. y. procesinių dokumentų atsakovei neišsiuntė, nenustatė termino atsiliepimui pateikti, ir paskelbęs specialiajame interneto tinklalapyje apie nagrinėjamą bylą, ją išnagrinėjo remdamasis išimtinai ieškovės pateiktais įrodymais. Tik gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį teismas galėjo spręsti kaip nagrinėti bylą – rašytinio ar žodinio proceso tvarka (CPK 441 str. 2 d.). (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1021-657/2014).Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų, yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į daug nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, (duomenys neskelbtini) [GC], No. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr.(duomenys neskelbtini). Lithuania, No. 37259/04, 15 November 2008, § 25).Sutiktina su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas apeliacijos, o ne proceso atnaujinimo institutas, kadangi proceso atnaujinimui reikalingos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui, o ne teismui. Aplinkybė, kad atsakovė nėra buto (duomenys neskelbtini) savininkė yra akivaizdi bei žinoma pačiai atsakovei, kadangi ji pati teismui pateikė 2015-06-12 paveldėto turto pasidalijimo sutartį, pagal kurios 3.1 punktą butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise atiteko V. P.. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (šiuo atveju apie sudaryta tą tarp bendraatsakovių paveldėto turto pasidalijimo sutartį) ir siekiant ištaisyti teismo padarytas klaidas ar netikslumus yra sukurtas proceso atnaujinimo institutas, kurį sudarančių teismo normų tikslas – ištaisyti klaidas, pateikti įrodymus apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios negalėjo būti žinomos sprendimo priėmimo metu, užbaigtoje civilinėje byloje.Taip pat sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismui priėmus nutartį dėl apeliacinio skundo termino atnaujinimo remiantis CPK 626 str. 1 d. 6 p. vykdymo procesas yra sustabdomas. CPK 626 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Nagrinėjamu atveju ieškovei 2016-07-07 yra išduotas vykdomasis raštas, tačiau duomenų apie pradėtus vykdymo veiksmus šio vykdomojo rašto pagrindu byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas atsisakydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti visiškai nepagrįstai nurodė, kad sprendimas jau yra įsiteisėjęs, byla užbaigta, tikėtina, pradėtas sprendimo vykdymas, todėl klausimas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti negali būti svarstomas.Pažymėtina ir tai, kad iš ieškinio turtinio matyti, kad skola už šilumos energiją ir kitas paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Gyventojų registro duomenimis palikėja N. P. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal 2015 m. birželio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą L. M. ir V. P. priėmė palikimą, tame tarpe ir butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 12 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartimi butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį (duomenys neskelbtini) atiteko V. P.. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovei apie ieškinio pareiškimą, bylos nagrinėjimą, priimtą sprendimą buvo žinoma iki apeliaciniam skundui pateikti termino pabaigos, nesant duomenų apie apeliantės piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, siekiant neužkirsti atsakovės teisės apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino pareiškėjai termino apeliaciniam skundui paduoti, toks teismo sprendimas laikytinas neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžiančiu atsakovės teisę į teismo sprendimo apskundimą ir tinkamą teisminę gynybą priimant teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, pripažįstant nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo svarbiomis, priimant atsakovės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimo. Ginčijamą 2016-07-20 nutartį panaikinęs, apeliacinės instancijos teismas atnaujina terminą apeliaciniam skundui paduoti ir bylą perduoda Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodytiems veiksmams atlikti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti atsakovei J. M. apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-30 sprendimo.

Bylą perduoti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodytiems veiksmams atlikti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.