- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-1021-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04538-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- UAB „Autrona“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro
- Trečiasis asmuo
- R. S., UAB DK „PZU LIETUVA“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Autrona“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-97-292/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovei UAB „Autrona“ dėl nuostolių regreso tvarka atlyginimo, tretieji asmenys R. S., UAB DK „PZU LIETUVA“. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Autrona“ 3286,65 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3). Nurodo, kad 2012-11-26 Vokietijoje dėl atsakovės darbuotojo R. S., vairavusio atsakovei priklausančią transporto priemonę Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta 951,88 EUR (3286,65 Lt) žala. Kadangi minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, žalą atlygino Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris pateikė reikalavimą ieškovui nurodytai 3286,65 Lt sumai. Ieškovas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str., kreipėsi į atsakovę raštu, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 3286,65 Lt, kurios atsakovė nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Autrona“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 3286,65 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo 3286,65 Lt sumos, skaičiuojant jas nuo 2013-12-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 99,00 Lt žyminio mokesčio, 285,60 Lt išlaidų už dokumentų vertimą (b.l. 51-52). Teismas sprendė, kad ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus patvirtina rašytiniai įrodymai: 2013-09-09 pretenzija Nr. S08-23656-(4.1.) (b.l. 9), 2013-10-28 raštas Nr. S09-883-(5.2.) „Dėl atsakomybės patvirtinimo“ (b.l. 10), 2013-11-29 UAB DK „PZU Lietuva“ pranešimas Nr. S04-262173 (b. l. 11), 2004-04-02 Komisijos sprendimas (2004/332/EC) (b.l. 14), 2013-06-19 tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 1335900000 (b.l. 15), 2003-07-28 Komisijos sprendimas (2003/564/EB) (b.l. 16-26), Biurų tarybos Vidaus nuostatų III priedu (b.l. 27-28), 2013-03-12 išlaidų ataskaita (b. l. 29-30), 2013-04-24 galutinė sąskaita faktūra Nr. 012/13/01839 (b.l. 31-32), 2012-11-30 Žemutinės Saksonijos Osnabriuko greitkelių policijos komisariato pranešimas apie žalą (b.l. 33-34), Žemutinės Saksonijos kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos trumpu pranešimas (b.l. 35-36), Žemutinės Saksonijos kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos 2013-02-14 pranešimas dėl eismo įvykio 2012-11-26 kelyje A30, 68,600 km, Gaste-Hellern sankryžoje (b.l. 37-38), 2012-12-19 Osnabriuko greitkelių tarnybos išlaidų sąmata (b.l. 39-40), elektroninių laiškų išrašai (b.l. 41-44), Biurų tarybos 37-osios Generalinės asamblėjos sprendimas Nr. 2 „Dėl administravimo mokesčio atlyginimo“ (b.l. 45-46), Sodros duomenų išrašas (b.l. 47), VĮ „Regitra“ duomenų išrašas (b.l. 48). Teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad dėl trečiojo asmens R. S., vairavusio transporto priemonę Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės 2012-11-26 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. R. S. buvo atsakovės darbuotojas ir minėtas eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas. Be to, atsakovė eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir buvo atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Eismo įvykio metu minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuris suteikia įstatymo reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet visose ES valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse, todėl eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 951,88 EUR (3286,65 Lt) sumai transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, tai yra ieškovui. Ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, todėl ieškovas, kompensavęs eismo įvykio metu padarytus nuostolius, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės savininką. Ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė padarytos žalos iki šiol neatlygino, todėl iš ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Autrona“ prašo pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 55-56). Nurodo, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, t.y. išnagrinėjo bylą net nepateikęs šalims jokių procesinių dokumentų, neišsiaiškinęs ar šalys pageidauja nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pažeidė CPK 441 straipsnio nuostatas. Teismas neišsiaiškino aplinkybių, jog autoįvykis įvyko dėl priekabos KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimo ir nuvilkimo. Priekaba buvo drausta UAB DK „PZU LIETUVA“, todėl atsakovė nėra atsakinga už neva nedraudiminį įvykį. Teismas taip pat netyrė aplinkybių, jog atsakovė per R. S. Auto-Service-Center Stickelbroeck yra sumokėjusi 1796,90 EUR.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 64-66). Nurodė, kad atsakovei buvo išsiųsta pretenzija, todėl ji vengdama atlyginti nuostolius, būdama atidi ir rūpestinga galėjo tikėtis ieškovės kreipimosi į teismą. Atsakovei dokumentai įteikti tinkamai CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka. Be to aplinkybės, kad priekaba buvo apdrausta UAB DK „PZU LIETUVA“, kad žala atlyginta Auto-Service-Center Stickelbroeck nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl nauji apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės negali būti nagrinėjamos. Ieškovės nuomone, šios aplinkybė neturi įtakos ieškinio pagrįstumui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik pripažinus, jog procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliaciniame skunde nurodomus argumentus turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu. Tuo tarpu nustačius, kad teismas bylą išnagrinėjo, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, – atsiranda CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso. Tokiu atveju teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Autrona“ apeliaciniame skunde būtent ir remiasi minėta teisės norma, teigdama, kad jai nebuvo pranešta apie teismo posėdį, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Teismas, remdamasis paminėtais motyvais, patikrina byloje esančius duomenis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar teismas užtikrino tinkamą procesą nagrinėjamoje byloje (CPK 117 str., 124 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014 m. sausio 20 d. (b.l. 1). Apie bylos nagrinėjimą 2013-12-19 paskelbė specialiajame interneto tinklalapyje (b.l. 50), tačiau atsakovei procesinių dokumentų neišsiuntė. Ieškinys su priedais atsakovei išsiųstas tik 2014 m. sausio 21 d., t.y. po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo (b.l. 53).
CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos dėl piniginių sumų, neviršijančios penkių tūkstančių litų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Sutinkamai su CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismas, priėmęs ieškinį, privalo kartu su ieškiniu kopija nusiųsti atsakovui pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį teismui pateikimo ir nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimo nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Teismas šios įstatyme numatytos pareigos neįvykdė, procesinių dokumentų atsakovei neišsiuntė, nenustatė termino atsiliepimui pateikti, ir paskelbęs specialiajame interneto tinklalapyje apie nagrinėjamą bylą, ją išnagrinėjo remdamasis išimtinai ieškovės pateiktais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 12 straipsnis nustato, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.).
Atsakovė UAB „Autotrona“ nėra išdėsčiusi aiškios pozicijos dėl ieškinio, o teismas neišsiųsdamas procesinių dokumentų tiesiogiai byloje dalyvaujantiems asmenims, paskelbdamas apie teismo posėdį specialiame teismo tinklapyje, laikė, jog pranešimas specialiame interneto tinklapyje yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, todėl išnagrinėjęs ginčą, priėmė skundžiamą 2014 m. sausio 20 d. sprendimą.
Taigi atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės UAB „Autrona“ apeliacinio skundo argumentu, kad teismas išnagrinėjo bylą tinkamai nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovei (CPK str. 3 d. 1 p.), nes tik gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį teismas galėjo spręsti kaip nagrinėti bylą – rašytinio ar žodinio proceso tvarka (CPK 441 str. 2 d.).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų, yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į daug nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., be kitų, (duomenys neskelbtini) [GC], No. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr.(duomenys neskelbtini). Lithuania, No. 37259/04, 15 November 2008, § 25).
Nagrinėjamos bylos medžiaga leidžia spręsti, kad šiuo atveju ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biurui buvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą, o atsakovei UAB „Autrona“ ši teisė nebuvo tinkamai užtikrinta. Taigi ši išvada, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismui leidžia konstatuoti, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia tinkamo proceso byloje nebuvimą ir suponuoja tokio teismo sprendimo panaikinimą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Panaikinus, ginčijamą sprendimą, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa apimtimi, nepasisakant dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytų materialiųjų reikalavimų, naujų įrodymų, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą palikti panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.