- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- I-201-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01859-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- I. P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1t., b. l. 1–2), kurį patikslino (1 t., b. l. 41–61), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. raštą Nr. S-2017-5180 ,,Dėl Jūsų pareiškimo“ (toliau – ir Seimo kanceliarijos 2017 m. gegužės 24 d. raštas Nr. S-2017-5180, skundžiamas raštas).
Pareiškėjas su skundžiamu raštu nesutinka, nes, jo manymu, atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. pareiškime nurodytų aplinkybių, todėl skundžiamas raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Skunde nurodė, kad prieš rašant Seimo pirmininkui teko kreiptis į ne vieną instituciją. Pareiškėjas nuogąstauja, kad į jo skundus yra ,,atsirašinėjama“, t. y. jis gauna atsakymus, kuriuose teigiama, kad į jo skundus ar paklausimus yra atsakyta. Pareiškėjo manymu, jo teisė teikti skundus nėra apribota, todėl tai, jog jis jau kreipėsi į atitinkamas institucijas, negali būti laikoma kliūtimi teikti kitus skundus. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. sausio 29 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką su skundu ,,dėl savavaldžiavimo, protegavimo, sukčiavimo, riboženklių sunaikinimo ir galimos korupcijos“, tačiau jo skundas buvo persiųstas pagal kompetenciją savivaldybei, iš kurios pareiškėjas negavo deramo atsakymo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kreipėsi į Seimo kontrolierių, tačiau ir šis pareiškėjo skundo neišnagrinėjo, o tik ,,atsirašė“. Pareiškėjas skunde kelia klausimus dėl kadastrinių matavimų metu nustatytų jo naudojamos valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ribų neatitikimo faktiškai naudojamo žemės sklypo riboms, dėl pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodytų sutarties sąlygų tikslumo, dėl atliktų ir reikalingų atlikti mokėjimų už perkamą valstybinę žemę pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat piktinasi kaimynų veiksmais (,,buvo organizuoti darbai ir ,,t8“ statinys (mūro tvora) skubiai nugriautas“; ,,kaimynas pastatė savo metalinę tvorą, pastumdamas ją apie 0,5 m link pareiškėjo sandėliuko“; ,,dabar kaimynas riboženklį ,,S3“ nukėlė, t. y. sunaikino“) galimai pasididinus jiems priklausantį sklypą ir taip sumažinus sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė Seimo kanceliarija atsiliepime (1 t., b. l. 146–147) su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nenurodė kokių nors aplinkybių, ar konkrečių teisinių argumentų, kuriais būtų grindžiamas Seimo kanceliarijos veiksmų nepagrįstumas 2017 m. gegužės 24 d. rašte teikiant pareiškėjui atsakymą į jo 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimą, adresuotą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos reglamento, patvirtinto Seimo valdybos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. SV-S-1508, 42 punktu, Seimo ir Seimo kanceliarijos gauti dokumentai registruojami Seimo kanclerio nustatyta tvarka, skirstomi vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklėmis ir kitais teisės aktais. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1795 (toliau – Asmenų prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklės), 54 punktas suteikia galimybę Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui adresuotus prašymus jo pavedimu nagrinėti Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriuje. Šis skyrius nagrinėjo ir teikė atsakymą I. P. V. į jo 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimą, adresuotą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui.
Atsakyme pareiškėjui į jo 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimą atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatą (19 straipsnio 1 dalis), kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Tokia nuoroda rašte padaryta atsižvelgiant pareiškėjo teiginius dėl viešojo intereso negynimo.
Taip pat atsakyme pastebima, jog iš pareiškimo bei kartu pridėtos papildomos medžiagos matyti, kad teismai yra priėmę sprendimus ir pareiškėjas informuojamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o valstybinėms valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar piliečiams draudžiama kištis į teisėjo ar teismo veiklą bei vertinti teismų priimtų sprendimų ar nutarčių teisėtumą ar pagrįstumą.
Seimo kanceliarijos veiksmai nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimą, adresuotą Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui, atitinka Viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos reglamento, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklių reikalavimus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog tais atvejais, kai Seimui pateikiami skundai, kuriuose keliami ne politinio pobūdžio klausimai, paprastai apsiribojama tokiu atsakymu, koks ir buvo pateiktas pareiškėjui. Pareiškėjo pateiktame pareiškime buvo akcentuojamas viešojo intereso gynimas. Iš išdėstytų aplinkybių buvo galima daryti išvadą, kad juo buvo siekiama, jog politikai padėtų pareiškėjui kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Dokumentų valdymo skyriuje gautas pareiškėjo pareiškimas Reg. Nr. g. 2017-5105 ,,Dėl sklypo dalies aneksijos, įmokos 1992 m. ir sunaikintų riboženklių, apgaulės ir viešojo intereso negynimo“ (1 t., b. l. 33; 2 t., b. l. 2–32). Pareiškėjo pareiškime keliami klausimai iš esmės yra atkartoti teismui pateiktame skunde. Tai yra pareiškėjas atsakovui pateiktame pareiškime kėlė klausimus dėl kadastrinių matavimų metu nustatytų jo naudojamos valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ribų neatitikimo faktiškai naudojamo žemės sklypo riboms, dėl pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodytų sutarties sąlygų tikslumo, dėl atliktų ir reikalingų atlikti mokėjimų už perkamą valstybinę žemę pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat piktinosi kaimynų veiksmais galimai pasididinus jiems priklausantį sklypą ir taip sumažinus pareiškėjo valdomo sklypo dalį. Pareiškėjas taip pat prašė, kad būtų įvertinta pareiškime (2 t., b. l. 2–32) išdėstyta situacija bei būtų atsakyta į keliamus klausimus. Akcentavo, kad Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1485V buvo pripažintas pagal geodezinius matavimus sklypo (valdoje Nr. 31) 669 kv. m plotas ir jo parametrai, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu ,,gimė neteisėta išvada, kad neva 667 kv. m ginčo žemės sklypo dalis, apskaičiuota proporcingai pagal užstatytą plotą“. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, jog tikisi iš Seimo, kad šis ,,imsis darbo ir piliečių skundus galima bus adresuoti Konstituciniam Teismui“. Nurodė, kad yra apskundęs, jo manymu, neteisėtus pareigūnų veiksmus ar sprendimus įstaigai, kurioje jie buvo padaryti.
Seimo kanceliarija 2017 m. gegužės 24 d. raštu Nr. S-2017-5180 (1 t., b. l. 32) atsakė į pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. gautą pareiškimą. Jame nurodė, jog ,,Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.“ Taip pat nurodė, jog iš pareiškėjo ,,pareiškimo bei kartu pridėtos papildomos medžiagos matyti, kad teismai yra priėmę sprendimus. <...> pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, draudžiama kištis į teisėjo ar teismo veiklą bei vertinti teismų priimtų sprendimų ar nutarčių teisėtumą ar pagrįstumą. Teismų sprendimai skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.“
Byloje ginčas kilo dėl Seimo kanceliarijos 2017 m. gegužės 24 d. rašto Nr. S-2017-5180, kuriuo pareiškėjui pateiktas atsakymas į jo 2017 m. balandžio 24 d. pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. SV-S-1508 patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos reglamento 13 punktu, Seimo ir Seimo kanceliarijos vadovų pavedimų Seimo kanceliarijos padaliniams (darbuotojams) dėl gautų asmenų prašymų nagrinėjimo apskaitą tvarko, jų vykdymą kontroliuoja ir apibendrina Dokumentų departamentas, vadovaudamasis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1795 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklių“ (toliau – Asmenų prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklės).
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklėse nurodyta, kad atsakymai į asmenų prašymus rengiami ir saugomi laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro išleistų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų (62 punktas). Pagal aptariamų taisyklių 63 punktą, atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą, dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (63.1 papunktis); į prašymą pateikti Seimo ar Seimo kanceliarijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (63.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą – sprendimą, įsakymą ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (63.3 papunktis); į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar į kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma (63.4 papunktis). Atsižvelgiant į pareiškėjo Seimo kanceliarijai teikto pareiškimo turinį bei jame reiškiamus prašymus, darytina išvada, kad atsakymas į pareiškėjo kreipimąsi turėjo būti rengiamas vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklių 63.3 papunkčiu, t. y. laisva forma. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad į asmenų skundus, kuriuose yra keliami ne politinio pobūdžio klausimai, paprastai apsiribojama tokiu atsakymu, koks ir buvo pateiktas pareiškėjui.
Pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklių 65 punktą, asmuo, nesutinkantis su Seimo kanceliarijos atsakymu, turi teisę paduoti skundą Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šia teise pasinaudojo 2017 m. birželio 2 d. teismui pateikdamas skundą dėl Seimo kanceliarijos 2017 m. gegužės 24 d. rašto Nr. S-2017-5180.
Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar Seimo kanceliarija pagrįstai pateikė ginčijamą atsakymą, t. y. ar Seimo kanceliarijai teiktame pareiškime nurodytos aplinkybės iš tiesų buvo išnagrinėtos teismų, ar atsakymas buvo išsamus ir pakankamas.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovai I. P. V. ir G. V. jau kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01, 2005 m. birželio 23 d. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos panaikinimo bei 10 000 Lt turtinės žalos priteisimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13946-599/2009 ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-824-115/2010 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi Nr. 3P-288/2011 ieškovų I. P. V. ir G. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties atsisakė priimti.
Vilniaus apygardos teismas nurodytoje civilinėje byloje vertino ginčo žemės sklypo ploto pokyčius ir nurodė, kad tikslus žemės sklypo plotas nustatomas tik atlikus geodezinius matavimus koordinačių sistemoje. Vykstant ginčui tarp bendraturčių ir vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, patikslintus kadastrinius matavimus atliko UAB ,,Sanora“, užfiksavusi (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 0,0667 ha plotą. Ginčo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos 2005 m. birželio 8 d. yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, o plane nurodytos ribos faktiškai atitinka koordinačių sistemoje pažymėtas gretimo sklypo ribas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus argumentus, kuriais buvo nesutinkama su parduodamo žemės sklypo plotu, teigiant, kad jis turi būti didesnis, nes apeliantai šios aplinkybės neįrodė. Atitinkamai, teismas minėtoje byloje nusprendė, kad tiek skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 28 d. įsakymas, tiek 2005 m. birželio 23 d. valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu R. M. dėl 341,3 kv. m naudojamo žemės sklypo, atitinkančio 3413/6670 dalis iš bendro 667 kv. m sklypo ploto, pardavimo, taip pat šio turto registracija Nekilnojamojo turto registre R. M. vardu neprieštarauja teismų sprendimams ir galiojusiems norminiams aktams.
Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A502-482/2013, pareiškėjo argumentus, susijusius su tvoros, pažymėtos indeksu ,,t8“, atsiradimo aplinkybėmis, teismas taip pat jau įvertino: ,,teisėjų kolegija daro išvadą, kad indeksu ,,t8“ pažymėta tvora buvo pastatyta iki 1991 m. liepos 25 d.“
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-795-858/2015 konstatavo, kad dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektas pareiškėjui buvo pateiktas, jis atsakovui (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (toliau – NŽT Vilniaus miesto skyrius)) pastabų nepateikė. Be to, sutarties projektas buvo pagrįstas minėtu galiojančiu įsakymu bei žemės sklypo planu, kurio teisėtumą yra ištyręs Vilniaus apygardos teismas. Teismas taip pat konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti ir su juo derinti (duomenys neskelbtini), namų valdoje esančio 668,64 kv. m dydžio žemės sklypo 325,7 kv. m ploto dalies pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir priimti sprendimą šio sklypo dalį parduoti bei atlikti kitus atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus pagal teisės aktus, yra pagrįstas. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-402-492/2015 buvo atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 158, kuriuo buvo panaikintas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas ir nuspręsta pareiškėjo ir jo sutuoktinės prašymo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – tvorą ,,t8“ ir nuosavybes teises į jį, netenkinti.
Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties (skundas Nr. 1S-556-898/2016) matyti, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame išdėstė aplinkybes apie nuo 1979 m. iki dabar priimtus įvairių valstybės institucijų sprendimus, susijusius su civiliniais ginčais dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškime pareiškėjas prašė įvertinti kaimynystėje gyvenančio asmens – E. R. ir kitų asmenų, susijusių su minėtais ginčais dėl šio ūkinio pastato, galimai daromas neteisėtas veikas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja, išnagrinėjusi minėtą pareiškimą, 2016 m. sausio 28 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant duomenų, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Pareiškėjo skundas dėl tyrėjos 2016 m. sausio 28 d. nutarimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės 2016 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo atmestas, tyrėjos 2016 m. sausio 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paliktas galioti. Prokurorės 2016 m. balandžio 14 d. nutarimą pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui teiktame skunde nurodė, kad ,,visos bėdos <...> sietinos su mūro tvora (,,t8“). Dėl šios mūro tvoros E. R. iniciatyva buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis. <...> 2016 m. pirmame ketvirtyje E. R. „aneksavo“ dalį nuo 1973 metų pareiškėjo valdyto (bet dar neprivatizuoto) sklypo, t. y. neskaidriai grobstoma valstybinė žemė, kai neteisėtai savivaldžiaujant, nukeliant riboženklius, E. R. ne pirmą kartą pasidalina sklypą savo nuožiūra, be teisinio pagrindo. <...> šioje situacijoje reikia ginti viešąjį interesą: tyčinės klaidos žemės privatizavimo dokumentuose leidžia suinteresuotiems asmenims nupirkti žemės daugiau, nei jos parodyta geodeziniuose planuose. E. R. pareiškėjo sklypo dalies aneksija buvo atlikta po to, kai jam pavyko sunaikinti valdžios palaimintus riboženklius.“
Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Nutartyje konstatavo, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių kilę ginčai spręstini civilinio proceso tvarka, kad ikiteisminio tyrimo paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas ir jis negali būti naudojamas kaip priemonė priversti civilinių ar administracinių teisinių santykių šalis priimti sprendimus. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad savo teises jis turi teisę ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taip pat skųsdamas atitinkamų institucijų sprendimus dėl ginčo objekto.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. pareiškime kelti klausimai jau buvo išnagrinėti teismuose. Akivaizdu, kad priimti sprendimai pareiškėjo netenkino, todėl jis kreipėsi ir į ikiteisminio tyrimo institucijas. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, pareiškėjas savo teisės aktyviai gina teismuose. Tačiau priimti sprendimai yra nepalankūs pareiškėjui, todėl jis, nepaisydamas to, kad atitinkami klausimai jau išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ir toliau teikia skundus, kuriuose kelia išspręstus klausimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas dėl tų pačių klausimų, keliamų tiek Seimo kanceliarijos pareiškime, tiek teismui paduotame skunde, kreipėsi ir į Seimo kontrolierių. Seimo kontrolierių įstaigos 2016 m. gegužės 9 d. pažymoje Nr. 4D-2015/1-710 (pažymos numerį pareiškėjas nurodė 1 t., b. l. 4) pateiktose tyrimo išvadose konstatuota, kad pareiškėjo keliami klausimai dėl kadastrinių matavimų metu nustatytų jo naudojamos valstybinės žemės ribų neatitikimo faktiškai naudojamo žemės sklypo riboms, dėl pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodytų sutarties sąlygų tikslumo, dėl atliktų ir reikalingų atlikti mokėjimų už perkamą valstybinę žemę pagrįstumo yra išspręsti teismų. Taip pat konstatuota, kad valstybinės žemės sklypo (dalies) pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma dėl pareiškėjo neveikimo, o ne dėl Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į pareiškėjo pateikto skundo turinį, į minėtus teismų sprendimus, darytina išvada, jog pareiškėjo pareiškime, pateiktame Seimo kanceliarijai, iš esmės nurodomi pažeidimai kyla iš aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Pabrėžtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenims ir visoms valdžios institucijoms, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Ši taisyklė galioja ir teismams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimą, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimą).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad nurodyti minėti teismų sprendimai turi privalomąją galią, todėl jie yra vykdytini, ir Seimo kanceliarija neturėjo įgaliojimų vertinti priimtų teismo sprendimų. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad ginčijamame rašte Seimo kanceliarija pareiškėjui pagrįstai nurodė, kad dėl pareiškime keliamų klausimų teismai jau yra priėmę sprendimus ir valstybės valdžios institucijoms, Seimo nariams ir kt. draudžiama vertinti teismų priimtų sprendimų ar nutarčių teisėtumą ar pagrįstumą.
Dėl viešojo intereso, kaip nurodė pareiškėjas pareiškimo antraštėje, ,,negynimo“, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime apibrėžė viešojo intereso sampratą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia (liet. visų pirma) visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį, viešojo intereso gynimo pareiga tenka prokurorui. Prokuratūros įstatymo minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, pareiškėjui ginčijame rašte buvo pagrįstai išaiškinta, kad viešąjį interesą gina prokurorai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamame rašte, įvertinus Seimo kanceliarijai teikto pareiškimo turinį bei nustatytas aplinkybes, pareiškėjui buvo pateiktas pagrįstas, išsamus ir aiškus atsakymas, todėl skundžiamo rašto naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai ir jomis nepiktnaudžiauti. Šie reikalavimai iš dalies atsispindi ir ABTĮ, pavyzdžiui, ABTĮ 52 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo ir draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A403-1090/2006). Proceso šalys turi nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. I. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.