- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- N1-1239-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15882-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- P. R.
- Advokatai
- Vladimiras Kononov, Anna Grinevič
- Kategorijos
nukentėjusiajam P. R., jo įstatyminei atstovei A. R. ir atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. 2017 m. kovo 31 d. apie 21.43 val. viešoje vietoje, prie prekybos centro „Ozas“, esančio Vilniuje, Ozo g.18, priėjęs prie nukentėjusiojo nepilnamečio P. R., gim. (duomenys neskelbtini), paprašė cigaretės, o pastarajam atsakius, kad nerūko, D. Š. rankoje laikydamas žiebtuvėlį sudavė P. R. per nosį, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. R. sveikatą.
D. Š. savo kaltę pripažino, parodė, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 21.43 val. prie PC „Ozas“ stovėjimo aikštelėje priėjo prie P. R., paklausė, ar jis turi cigaretę, jis atsakė, kad neturi. Daugiau jam nieko nesakė ir vieną kartą kumščiu sudavė į nosį. Nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas, o jis apsisuko ir nuėjo. Savo veiksmus vertino blogai, nurodė, kad ateityje gyvens normaliai, žmonėms į nosį neketina duoti, suprato, kad negalima taip daryti. Nesutiko su civilinio ieškinio dydžiu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, mano, kad neturtinę žalą teisingai atlygintų 200 EUR. Su turtinės žalos dydžiu sutiko. Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo klausimą prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį – gauna apie 400 EUR atlyginimą, gyvena su tėvais, yra nepilnametis. Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. savo kaltės taip pat neneigė ir davė iš esmės analogiškus parodymus. Teigė, kad 2017 metų pavasarį, galėjo būti kovo 31 d., apie 21.30 val. buvo su draugu E. (pavardės nežino, kur gyvena nežino), netoli PC „Ozas“ per automobilių stovėjimo aikštelę ėjo jam nepažįstami du vaikinai ir dvi merginos. Jis priėjo prie tos kompanijos ir aprašė vieno iš vaikinų cigaretės. Jis atsakė, kad neturi. Tada jis nei iš šio, nei iš to, vaikinui trenkė kumščiu per nosį. Nuo smūgio jis nenukrito, bet iš nosies pradėjo bėgti kraujas. E. priėjo prie jo ir nutraukė nuo to vaikino, pasakė, kad eitų iš čia. Tada jis su draugu nuėjo link sustojimo ir nuvažiavo namo. Tą vakarą buvo blaivus. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, žadėjo taip nebesielgti (b. l. 72-73, 75, 78).
Kaltinamasis davęs parodymus teismo posėdyje sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kitais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis P. R. parodė, kad apie 21.30 val. kartu su draugais išeidinėjant pro pagrindinį „Ozas“ išėjimą lauke nepažįstamas vaikinas paprašė cigaretės. Jis atsakė, kad neturi, nes nerūko. Vaikinas kelis kartus pakartojo kad „visi sako, kad turi, o dabar sakai-neturi“ ir be jokio perspėjimo trenkė jam kumščiu į nosį, kumštyje laikydamas žiebtuvėlį. Gavęs smūgį į veidą, jis atsitraukė, o nepažįstamas vaikinas pradėjo lįsti prie jo draugės M. A.. Ją tempė už rankos. Jam ginant draugę, jis iš nugaros pats griebė nepažįstamam už veido, norėdamas apginti draugę, o vaikinas atsisuko ir parvertė jį ant žemės. Kai jie buvo ant žemės ir galynėjosi, prie jo priėjo nepažįstamos trys merginos, kurios bandė juos išskirti. Kai juos išskyrė, užpuolikas su savo draugu bandė pasišalinti, o pravažiuojantis automobilis sustojo ir jo vairuotojas suteikė jam pirmąją pagalbą. Suteikęs pagalbą, automobilio vairuotojas bandė ieškoti užpuoliko, bet nerado. Viena iš nepažįstamų merginų iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę medicinos darbuotojai, išvežė jį į Santariškių ligoninę. Draugė M. socialiniame tinkle „Facebook“ rado užpuoliką, kuris pasivadinęs „D. J.“. Draugei parodžius, jis jį atpažino (b. l. 34-35).
Liudytoja ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. R. parodė, kad 2017 m. kovo 31 d. nuo 19 val. iki 21.30 val. sūnus su trijų draugų kompanija (M. A., A. A. ir J.) buvo prekybos centre „Ozas“. Apie 21.40 val. sūnus ir minėtų jo draugų kompanija išeidinėjo iš prekybos centro pro pagrindinį išėjimą, vedantį link „Lukoil“ degalinės, kur pakeliui apie 21.43 val. juos užpuolė du nepažįstami jaunuoliai (pasak sūnaus, galimai taip pat nepilnamečiai). Vienas iš minėtų jaunuolių paprašė iš sūnaus cigarečių, tačiau P. atsisakė jam duoti cigaretę, kadangi pats nerūko. Tuomet tas jaunuolis staigiai sudavė vieną smūgį sūnui į nosį ir pradėjo kartu su antru jaunuoliu šalintis, galimai link Licėjaus mokyklos. Tuo metu, kai vienas iš jaunuolių sudavė smūgį P., kitas jaunuolis stovėjo šalia ir atkalbinėjo savo draugą toliau veikti. Kai buvo sumuštas jos sūnus, nepataisomai buvo sugadintos džinsinės kelnės ir marškiniai. Įvykio metu jie įplyšo, o taip pat buvo užlieti krauju, kadangi nuo patirto smūgio stipriai kraujavo iš nosies ir drabužiai tapo nebenešiojami. Sugadintas kelnes vertina 50 eurų, sugadintus marškinius vertina 50 eurų (b. l. 22, 23).
Liudytoja A. A. parodė, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 21 val. kartu su draugais J. K., seserimi M. A. ir P. R. išėjo iš prekybos centro „Ozas“. Iš paskos jų išėjo du jai nepažįstami vaikinai. Pasiviję vaikinai priėjo prie J. ir paklausė ar J. gali pavaišinti vaikiną, mažesnį ūgiu, cigarete. J. atsakė, kad jis nerūko. Vaikinas nuo J. nuėjo ir priėjo prie P.. Paklausė to paties kaip ir J.. P. atsakė, kad jis nerūko. Vaikinas atsakė, kad visi sako, kad jis rūko. P. paklausė kas „tie visi“ ir tada tas vaikinas atsakė, „tiesiog visi“. Tarp jų įvyko apsistumdymas. P. bandė pasipriešinti, bet jam nelabai išėjo. Vaikinas trenkė kumščiu P. į nosį. Trenkė rankoje turėdamas žiebtuvėlį, apie tai vėliau sakė P.. Jos sesuo M. priėjo prie vaikino, kuris trenkė P. ir paklausė ar jis trenks merginai, bet jis nieko neatsakė. P. priėjo prie to vaikino ir norėjo ginti M., bet tas vaikinas tiesiog pargriovė P., kaip pargriovė-neatsimena. Prie jų priėjo trys ar keturios nepažįstamos merginos ir paklausė kas atsitiko ir pasisiūlė padėti. Vaikinai dar tuo metu kelias minutes pastovėjo. Merginos bandė nepažįstamus vaikinus kalbinti, bet jie nekalbėjo. Privažiavo prie jų automobilis, iš kurio išlipo vaikinas. Tada nepažįstami vaikinai iš karto pabėgo. Iš automobilio išlipęs vaikinas atnešė vaistinėlę, kadangi P. iš nosies bėgo kraujas. Merginos iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Vaikinas su automobiliu nuvažiavo ieškoti vaikinų, tačiau jų nerado. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, jie išsivežė P. (b. l.43).
Liudytoja M. A. parodė, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 21.30 val. ji su draugais P. R., J. K. ir seserimi A. išėjo iš prekybos centro „Ozas“. Iš paskos pamatė, kad juos seka du vaikinai. Lauke, automobilių stovėjimo aikštelėje, vaikinai juos pasivijo.. Vaikinas, kuris jai buvo matytas (vėliau sužinojo, kad jo vardas D.) priėjo prie J. ir paprašė parūkyti. D. draugas stovėjo nuošaly. J. atsakė „pasižiūrėk į mane, aš visai dar jaunas“. Tada D. nuėjo prie P. R. ir pasakė „duok man parūkyti“. P. atsakė, kad neturi, o vaikinas paneigė ir pasakė, kad „visi sako, kad jis rūko“. P. paklausė „kas tie visi“. D. su žiebtuvėliu rankose smogė jam į nosį vieną kartą. P. pradėjo bėgti kraujas ir jis nuėjo į šalį. D. patempė jį už rankos į šoną. Tada tai pamatęs P., užšoko ant D.. D. pargriuvo. Prie jo atėjo draugas, padėjo jam atsikelti ir jie abu pabėgo. P. nebuvo pargriautas. Privažiavo nepažįstamas žmogus su automobiliu, davė iš vaistinėlės P. vaistų ir iškvietė policiją. Policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą. P. buvo išvežtas į ligoninę. Maždaug po įvykio praėjus dviem mėnesiams ji per draugus „Facebook“ rado vaikiną, pasivadinusį „D. J.“ ir atpažino, kad tai tas pats vaikinas, kuris trenkė P. į nosį. Šio vaikino paskyrą ji nusiuntė P. ir jis atpažino, kad tai tas pats vaikinas, kuris jį sumušė (b. l. 45).
Liudytojas J. K. parodė, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 21 val. kartu su draugais A. A., M. A. ir P. R. išėjo iš prekybos centro „Ozas“ ir ėjo link Licėjaus stotelės. Viskas įvyko tarp šios stotelės ir automobilių stovėjimo aikštelės. Prie jų priėjo du galimai nepilnamečiai nepažįstami vaikinai. Vienas vaikinas buvo aukštesnis, kitas-žemesnis. Žemesnis ūgiu vaikinas paklausė jo ar jis turi parūkyti. Jis atsakė, kad nerūko. Tuomet vaikinas priėjo prie M. ir P. ir taip pat paklausė ar turi parūkyti. P. atsakė, kad neturi. Žemesnis vaikinas, pasakė, kad žino, jog jis turi cigarečių, nors iš tikrųjų neturėjo. Tuomet žemesnis vaikinas kumščiu trenkė P. į nosį. M. pradėjo rėkti ir traukti vaikiną nuo P.. Tuomet vaikinas vėl bandė smūgiuoti P. ir P. parkrito ant kelių, jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Abu vaikinai nuėjo link Licėjaus. Aukštesnis ūgiu vaikinas nieko nedarė. Prie jų privažiavo mašina, iš jos išlipo vyras, kuris padėjo P. atsikelti, paklausė kas įvyko. Atrodo, davė servetėlių nusivalyti kraują. Priėjo dar trys pilnametės nepažįstamos merginos. Vyras ir merginos P. nuvedė į stotelę atsisėsti. Vyriškis išvažiavo ir tos merginos paskambino policijai, pasakė, kas įvyko (b. l. 47).
Liudytojas P. R. parodė, kad buvo prekybos centre „Ozas“ kartu su draugais. Apie 21.30 val. kartu su draugais pro pagrindinį „Ozas“ išėjimą išeidinėjant lauke nepažįstamas vaikinas paprašė cigaretės. Jam atsakius, kad jis neturi, nes nerūko, jam atsakė „visi sako, kad turi, o dabar sakai-neturi“. Jam pasirodė, kad šis vaikinas buvo neblaivus ir sklido nuo jo alkoholio kvapas. Taip pat jam atrodo, kad jis sekė jį prekybos centre. Nepažįstamas vaikinas kelis kartus jam pakartojo „visi sako, kad turi, o dabar sakai, kad neturi“ ir be jokio perspėjimo jam trenkė kumščiu į veido sritį (nosį), kumštyje laikydamas žiebtuvėlį. Gavęs smūgį į veidą, jis atsitraukė, o nepažįstamas vaikinas pradėjo lįsti prie jo draugės M. A.. Ją tempė už rankos. Jam ginant draugę, jis iš nugaros pats griebė nepažįstamam už veido, norėdamas apginti draugę, o vaikinas atsisuko ir parvertė jį ant žemės. Kai jie buvo ant žemės ir galinėjosi, prie jo priėjo nepažįstamos trys merginos, kurios bandė juos išskirti. Kai juos išskyrė, užpuolikas su savo draugu bandė pasišalinti, o pravažiuojantis automobilis sustojo ir jo vairuotojas suteikė jam pirmąją pagalbą. Suteikęs pagalbą, automobilio vairuotojas bandė ieškoti užpuoliko, bet nerado. Viena iš nepažįstamų merginų iškvietė policiją ir ir greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę medicinos darbuotojai, išvežė jį į Santariškių ligoninę. Draugė M. socialiniame tinkle „Facebook“ rado užpuoliką, kuris pasivadinęs D. J.‘as. Draugei parodžius, jis jį atpažino. (b.l.34-35)
Liudytoja A. R. parodė, kad 2017-03-31 d. nuo 19.00 val. iki 21.30 val. sūnus su trijų draugų kompanija buvo prekybos centre „Ozas“. Visi sūnaus P. draugai yra nepilnamečiai, tai M. A., A. A. ir J.. Apie 21.40 val. sūnus ir minėtų jo draugų kompanija išeidinėjo iš prekybos centro pro pagrindinį išėjimą, vedantį link Lukoil degalinės, kur pakeliui apie 21.43 val. juos užpuolė du nepažįstami jaunuoliai (pasak sūnaus, galimai taip pat nepilnamečiai). Vienas iš minėtų jaunuolių paprašė iš sūnaus cigarečių, tačiau P. atsisakė jam duoti cigaretę, kadangi pats nerūko ir tas jaunuolis staigiai sudavė vieną smūgį sūnui į nosį ir pradėjo kartu su antru jaunuoliu šalintis galimai link Licėjaus mokyklos. Tuo metu, kai vienas iš jaunuolių sudavė smūgį P., kitas jaunuolis stovėjo šalia ir atkalbinėjo savo draugą toliau veikti. Vieta, kur įvyko įvykis, yra nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau sūnus pabrėžė, kad minėti vaikinai galėjo sekti paskui juos būdami dar pačiame prekybos centre. Nesikreipė į policiją iš karto po įvykio, nes nežinojo aplinkybių. Kai tik išsiaiškino, nedelsiant kreipėsi į policiją.(b.l.22)
Papildomos apklausos metu parodė, kad įvykio metu, kai buvo sumuštas nepilnametis sūnus P., nepataisomai sugadintos džinsinės kelnės ir marškiniai. Įvykio metu jie įplyšo, o taip pat buvo užlieti krauju, kadangi nuo patirto smūgio stipriai kraujavo iš nosies ir drabužiai tapo nebenešiojami. Sugadintas kelnes vertina 50 eurų, sugadintus marškinius vertina 50 eurų. (b.l.23)
Liudytoja A. A. parodė, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 21.00 val. kartu su draugais J. K., seserimi M. A. ir P. R. išėjo iš prekybos centro „Ozas“. Iš paskos jų išėjo du jai nepažįstami vaikinai, gal kas nors juos žino iš matymo, nes lyg mokėsi jos mokykloje, tačiau ji jų nepažįsta. Vaikinai ėjo iš paskos jų ir pasivijo. Abu vaikinai priėjo prie J. ir jos paklausė ar J. gali pavaišinti vaikiną, mažesnį ūgiu, cigarete. J. atsakė, kad jis nerūko. Vaikinas nuo J. nuėjo ir priėjo prie P. Paklausė to paties kaip ir J.. P. atsakė, kad jis nerūko. Vaikinas atsakė, kad visi sako, kad jis rūko. P. paklausė kas „tie visi“ ir tada tas vaikinas atsakė, „tiesiog visi“. Tarp jų įvyko apsistumdymas. P. bandė pasipriešinti, bet jam nelabai išėjo. Vaikinas trenkė kumščiu P. į nosį. Trenkė rankoje turėdamas žiebtuvėlį, apie tai vėliau sakė P.. Jos sesuo M. priėjo prie vaikino, kuris trenkė P. ir paklausė ar jis trenks merginai, bet jis nieko neatsakė. P. priėjo prie to vaikino ir norėjo ginti M., bet tas vaikinas tiesiog pargriovė P., kaip pargriovė-neatsimena. Prie jų priėjo trys ar keturios nepažįstamos merginos ir paklausė kas atsitiko ir pasisiūlė padėti. Vaikinai dar tuo metu kelias minutes pastovėjo. Merginos bandė nepažįstamus vaikinus kalbinti, bet jie nekalbėjo. Privažiavo prie jų automobilis, iš kurio išlipo vaikinas. Tada nepažįstami vaikinai iš karto pabėgo. Iš automobilio išlipęs vaikinas atnešė vaistinėlę, kadangi P. iš nosies bėgo kraujas. Merginos iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Vaikinas su automobiliu nuvažiavo ieškoti vaikinų, tačiau jų nerado. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, jie išsivežė P.. Su P. kartu važiavo M., o ji su J. tėvu grįžo namo. (b.l.43)
Liudytoja M. A. parodė, kad 2017-03-31 apie 21.30 val. ji su draugais P. R., J. K. ir seserimi A. išėjo iš prekybos centro „Ozas“. Iš paskos pamatė, kad juos seka du vaikinai. Jie leidosi laiptais prekybos centre žemyn, o vaikinai važiavo eskalatoriumi. Galvojo, kad jie išeis greičiau. Lauke, automobilių stovėjimo aikštelėje, vaikinai juos pasivijo. Su vaikinais ji nėra bendravusi, tačiau vienas iš jų jai buvo matytas. Vaikinas, kuris jai buvo matytas (vėliau sužinojo, kad jo vardas D.) priėjo prie J. ir paprašė parūkyti. D. draugas stovėjo nuošaly. J. atsakė „pasižiūrėk į mane, aš visai dar jaunas“. Tada D. nuėjo prie P. R. ir pasakė „duok man parūkyti“. P. atsakė, kad neturi, o vaikinas paneigė ir pasakė, kad „visi sako, kad jis rūko“. P. paklausė „kas tie visi“. D. su žiebtuvėliu rankose smogė jam į nosį vieną kartą. P. pradėjo bėgti kraujas ir jis nuėjo į šalį. D. patempė jį už rankos į šoną. Tada tai pamatęs P., užšoko ant D.. D. pargriuvo. Prie jo atėjo draugas, padėjo jam atsikelti ir jie abu pabėgo. P. nebuvo pargriautas. Privažiavo nepažįstamas žmogus su automobiliu, davė iš vaistinėlės P. vaistų ir iškvietė policiją. Policija iškvietė greitąją medicinos pagalbą. P. buvo išvežtas į ligoninę. Kadangi D. jai buvo matytas, grįžusi namo jo ieškojo per socialinį tinklą „Facebook“, tačiau nerado. Maždaug po įvykio praėjus dviem mėnesiams ji per draugus „Facebook“ rado vaikiną, pasivadinusį D. J.‘as ir jį atpažino, kad tai tas pats vaikinas, kuris trenkė P. į nosį. Vaikino paskyroje buvo nurodyta, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini), kur ir ji anksčiau mokėsi ir jis iš ten jai buvo matytas. Apie tai ji pasakė savo tėvams. Po to šio vaikino paskyrą ji nusiuntė P. ir jis atpažino, kad tai tas pats vaikinas, kuris jį sumušė. (b.l.45)
Liudytojas J. K. parodė, kad 2017-03-31 apie 21.00 val. kartu su draugais A. A., M. A. ir P. R. išėjo iš prekybos centro „Ozas“ ir ėjo link Licėjaus stotelės. Viskas įvyko tarp šios stotelės ir automobilių stovėjimo aikštelės. Prie jų priėjo du galimai nepilnamečiai nepažįstami vaikinai. Vienas vaikinas buvo aukštesnis, kitas-žemesnis. Žemesnis ūgiu vaikinas paklausė jo ar jis turi parūkyti. Jis atsakė, kad nerūko. Tuomet vaikinas priėjo prie M. ir P. ir irgi paklausė ar turi parūkyti. P. atsakė, kad neturi. Žemesnis vaikinas, pasakė, kad žino, jog jis turi cigarečių, nors iš tikrųjų jis neturėjo. Tuomet žemesnis vaikinas kumščiu trenkė P. į nosį. M. pradėjo rėkti ir traukti vaikiną nuo P.. Tuomet vaikinas vėl bandė smūgiuoti P. ir P. parkrito ant kelių, jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Abu vaikinai nuėjo link Licėjaus. Aukštesnis ūgiu vaikinas nieko nedarė. Prie jų privažiavo mašina, iš jos išlipo vyras, kuris padėjo P. atsikelti, paklausė kas įvyko. Atrodo, davė servetėlių nusivalyti kraują. Priėjo dar trys pilnametės nepažįstamos merginos. Vyras ir merginos P. nuvedė į stotelę atsisėsti. Vyriškis išvažiavo ir tos merginos paskambino policijai, pasakė, kas įvyko. Atvažiavo policija su medikais. Medikai pažiūrėjo P., įkėlė į mašiną, jį apžiūrinėjo. Jis paskambino tėvams. Tuomet atvažiavo jo tėvai, pasikalbėjo su pareigūnais ir jis grįžo namo su tėvais ir A.. M. su P. nuvažiavo su medikais. Vaikino, kuris sumušė P., jis nepažįsta, matė pirmą kartą. Jis nuo vaikinų nenukentėjo (b. l. 47)
Medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad P. R. vaikų ligoninėje VULSK 2017-04-06 nustatytas nosies kaulų lūžimas (atlikta lūžusių kaulų atstatymo operacija), kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu smūginiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. (b.l.40-41)
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2017 m. kovo 31 d. 21.43 val. buvo pranešta apie tai, kad asmenį sumušė iš matymo pažįstami ir pasišalino; 22.14 val. gautas Santariškių vaikų ligoninės slaugytojos Č. pranešimas, kad GMP 22.14 val. į ligoninę pristatė P. R., kuris paaiškino, kad 22 val. Ozo stotelėje jam nepažįstami vaikinai trenkė į veidą. Diagnozė: nosies kaulų lūžimas (b. l. 13).
Dėl kvalifikavimo.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tais atvejais, kai dėl viešosios tvarkos pažeidimo asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltininko veiksmai kvalifikuojami ir pagal BK 138 straipsnį kaip nusikalstamų veikų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2006, 2K-501/2006, 2K-82/2007, 2K-796/2007). Tiek BK 284 straipsnyje, tiek BK 138 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtis yra materiali, todėl yra būtina nustatyti nusikalstamo elgesio pasekmes – BK 284 straipsnio atveju, kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta, o BK 138 straipsnyje – kad nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata. BK 138 straipsnio dalis numato kvalifikuotas nusikaltimo sudėtis. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas įtvirtintas nesunkų kūno sužalojimą kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos, apibūdina vieną iš nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių – nusikalstamos veikos motyvaciją. Chuliganiškos paskatos paprastai inkriminuojamos, kai kaltininko ir nukentėjusiojo nesieja jokie glaudesni santykiai, smurtaujama be jokios aiškesnės dingsties arba turint mažareikšmę dingstį, pats kaltininkas provokuoja konfliktą.
Šiuo atveju byloje iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, taip pat Medicininių dokumentų apžiūros protokolo neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 21.43 val. D. Š. be jokios priežasties kumščiu sudavė jam nepažįstamam asmeniui - P. R., į nosį, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip chuliganiškas ir įžūlus elgesys, todėl pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuoti teisingai.
Nusikaltimą kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimą galima nustačius, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Teismų praktikoje viešąja tvarka laikoma tokia vieta, kurioje turi teisę laikytis ar būti bet kurie pašaliniai asmenys (gatvė, prekybos centras, stovėjimo aikštelė ir pan.), tačiau nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu objektyviai buvo pašalinių asmenų ar ne. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti (kasacinės bylos Nr. 2K-670/2002, 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010).
Byloje nekyla abejonių, jog kaltinamasis smurtą pavartojo viešoje vietoje. Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų M. A. ir J. K. parodymų nustatyta, kad D. Š. sveikatos sutrikdymą P. R. padarė prekybos centro „Ozas“, esančio Ozo g. 18, Vilniuje, automobilių parkavimo aikštelėje. Pagal savo pobūdį prekybos centro stovėjimo aikštelė yra intensyviai lankoma vieta ir atitinka viešosios vietos sampratą, todėl šis požymis inkriminuotas pagrįstai.
Kaip minėta, pats D. Š. teisme negalėjo paaiškinti, kodėl sudavė nukentėjusiajam, teigė, kad taip jam norėjosi. Teismo vertinimu, toks be jokios objektyvios priežasties kilęs tyčinis smurtinis D. Š. elgesys prieš visiškai nepažįstamą asmenį nėra suderinamas su bendrosiomis viešo elgesio taisyklėmis, moralės ir pagarbos kitiems asmenims principais, todėl pripažintinas įžūliu.
Iš liudytojų parodymų taip pat neginčijamai nustatyta, kad smurto pavartojimo prieš nukentėjusįjį metu stovėjimo aikštelėje buvo pašalinių asmenų. D. Š. P. R. atžvilgiu pavartotą smurtą matė kartu su nukentėjusiuoju buvę draugai – J. K., M. A. ir A. A.. J. K. tvirtino, kad po smūgio sudavimo M. A. pradėjo rėkti, traukti D. Š. nuo P. R., t. y. kaltinamojo veiksmai iššaukė jos pasipiktinimą. Be to, pasak nukentėjusiojo, liudytojų J. K., M. A. ir A. A., po smūgio P. R. sudavimo, kaltinamajam dar nepasišalinus, prie jų buvo priėjusios kelios nepažįstamos merginos ir bandė atskirti užpuoliką, vėliau atvykęs vyriškis siūlė pagalbą. Tokia aplinkinių reakcija rodo, kad dėl D. Š. elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, jie buvo šokiruoti ir sukrėsti tokių agresyvių kaltinamojo veiksmų, t. y. kilo kaltinamojo nusikalstamojo elgesio padariniai.
Taigi, iš to, kas išdėstyta aukščiau, matyti, kad D. Š., būdamas viešoje vietoje, elgėsi įžūliai ir sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos BK 284 straipsnyje neliko antrosios dalies, todėl kaltinime nurodyta D. Š. veiksmų kvalifikacija patikslintina be nuorodos į šio straipsnio dalį. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams BK 284 straipsnio 1 dalis iš esmės nebuvo pakeista, todėl teismo padarytas patikslinimas D. Š. veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.
Dėl bausmės skyrimo.
D. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl spręsdamas jo atsakomybės klausimą teismas vadovaujasi BK įtvirtintais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais (BK 80, 91 straipsnis). Byloje nustatyta, kad D. Š. viena veika padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Nusikaltimai padaryti veikiant neapibrėžta tyčia – iš D. Š. veiksmų akivaizdu, kad jam nebuvo svarbu, kokį poveikį aplinkiniams turės jo atliekami veiksmai, ar kokio pobūdžio sužalojimą jis padarys nukentėjusiajam, tačiau net ir būdamas pakankamai jauno amžiaus jis turėjo suvokti, jog toks jo elgesys sukels atitinkamas neigiamas pasekmes. Teismo posėdyje D. Š. patvirtino, jog supranta, kad toks elgesys yra nederamas. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo P. R. sveikata, jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, aplinkiniai (nukentėjusiojo draugai, atsitiktiniai praeiviai) buvo šokiruoti. Kita vertus, iš paties kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, jog tyčia sužaloti nukentėjusįjį jam susiformavo staiga, tokie jo veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti ir apgalvoti, kas mažina paties kaltinamojo pavojingumą. D. Š. teisme pripažino iš esmės visas kaltinimui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl savo elgesio apgailestavo, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinami ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį nėra itin pavojingi – važiavimas viešuoju transportu be bilieto (b. l. 82-83), neteistas (b. l. 84), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Abi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra padarytos viena veiką, t. y. idealiąja nusikaltimų sutaptimi, todėl viena kitos atžvilgiu nelaikytinos pakartotinėmis ir kaltinamasis laikomas teisiamu pirmą kartą. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė (b. l. 86-88). Kaltinamojo teigimu šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Pagal teismui pateiktą mokymo įstaigos charakteristiką mokytojai dėl kaltinamojo elgesio ir mokymosi rezultatų nusiskundimų netusi, į pamokas jis ateina pasiruošęs ir jose dirba. Apibūdino kaltinamąjį kaip darbštų, pareigingą, dalyvaujantį popamokinėje veikloje asmenį (b. l. 90). Teismo posėdyje kaltinamasis žadėjo ateityje nesielgti nusikalstamu būdu, atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko atlyginti turtinę ir dalį neturtinės žalos. Tai rodo, jog D. Š. suprato savo veiksmų neteisėtumą, neigiamai vertina savo poelgį ir nori pasitaisyti. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad D. Š., vis gi, nėra būdingas nusikalstamas elgesys, o padaryti nusikaltimai yra greičiau atsitiktinis, neapgalvoto, gyvenimiškos patirties stoką rodančio, elgesio rezultatas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, suteikiant šansą pateisinti teismo pasitikėjimą juo. Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. teigimu šiuo metu jis dirba ir turi nuosavų pajamų, siekiant civilinio ieškovo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, taip pat siekiant pakeisti pastarojo gyvenimo būdą bei sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, teismo vertinimu, tikslinga kaltinamajam paskirti BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones (BK 93 straipsnio 2 dalis): per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat šešių mėnesių elgesio apribojimą (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas) įpareigojant elgesio apribojimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat tęsti mokslą ar dirbti (BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Dėl civilinių ieškinių.
Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Baudžiamojoje byloje yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 264,79 EUR turtinės žalos – P. R. gydymo išlaidų, priteisimo bei jį pagrindžiantis įrodymas – gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 51-53). Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika – dėl 2017 m. kovo 31 d. patirtos nosies traumos (nosies kaulų lūžio) ir ūminio sinusito P. R. 2017 m. kovo 31 d.–2017 m. gegužės 3 d. laikotarpiu buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. PSDF biudžetą vykdo ir naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos (Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 31 straipsnio 1 punktas, 34 straipsnio 1 punktas). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktį, PSDF biudžeto pajamas be kitų įplaukų sudaro ir iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą apdraustojo sveikatai, kai žala buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis P. R. gydymo vertė – 246,79 EUR. Ši suma atitinka Vilniaus teritorinės ligonių kasos nurodytą iš PSDF biudžeto apmokėtų gydymo išlaidų dydį, todėl laikytina pagrįsta ir įrodyta. Kaltinamasis teismo posėdyje su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko ir įsipareigojo ją atlyginti, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.
Nukentėjusysis P. R. taip pat pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 120 EUR turtinę ir 2 880 EUR neturtinę žalą (b. l. 27-29). Civiliniame ieškinyje nurodyta ir teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas patvirtino, kad turtinę žalą sudaro patirtos 20 EUR transporto išlaidos vykstant į gydymo įstaigą bei neatitaisomai sugadinti rūbai – marškinėliai ir kelnės, vertinami po 50 EUR. Ieškinyje nurodoma, jog užliejus krauju tolimesnis šių rūbų naudojimas tapo nebeįmanomas, todėl D. R. teko įsigyti naujus, t. y. 50 EUR vertės marškinėlius ir 50 EUR vertės džinsus. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad turtinė žala nėra preziumuojama, todėl kartu su reikalavimu ją priteisti nukentėjusysis ar jo atstovai privalėjo pateikti patirtas išlaidas (nuostolius) patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje nei kartu su civiliniu ieškiniu, nei teismo posėdyje 120 EUR turtinę žalą patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtine žala laikoms fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013 ir kt.).
Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2017 m. kovo 31 d. P. R. buvo sulaužyti nosies kaulai, todėl akivaizdu, kad dėl tokio sužalojimo nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą. Liudytojai ir pats kaltinamasis parodė, jog po smūgio sudavimo P. R. iš nosies stipriai pradėjo bėgti kraujas, krauju ištepti rūbai buvo sugadinti nepataisomai, todėl nors nukentėjusysis negalėjo pagrįsti dėl rūbų sugadinimo patirtų nuostolių, į tai teismas atsižvelgia spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio. Taip pat sutiktina su P. R. atstovo argumentu, kad dėl patirto smurto nukentėjusysis jautė pažeminimą. Bylos duomenys patvirtina, kad P. R. buvo sužalotas draugų ir jo merginos akivaizdoje, viešoje vietoje todėl logiška, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų jautė ne tik stresą, bet ir kitus neigiamus išgyvenimus, buvo įžeistas jo orumas, o taip pat galėjo išsivysti ir aplinkinių baimė, kaip teismo posėdyje nurodė jo atstovas. Medicininiai dokumentai ir „S“ duomenys rodo, kad dėl patirto sužalojimo P. R. buvo priverstas eilę kartų vykti į gydymo įstaigas, t. y. buvo sutrikdytas jo laisvalaikis, jam buvo atliekamos įvairios procedūros, teko vartoti vaistus, išsivystė ūminis sinusitas (b. l. 37-38), kas dar labiau pablogino jo gyvenimo kokybę. Be to, pasak nukentėjusiojo atstovo, dėl patirtos traumos P. R. bus reikalingos nosies pertvaros operacijos, t. y. D. Š. nusikalstamos veikos pasekmės bus jaučiamos dar ir ateityje.
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nukentėjusysis P. R. dėl kaltinamojo D. Š. veiksmų neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo būdą, kilusias pasekmes – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, P. R. patirtus neigiamus išgyvenimus ir tai, kad neturtinę žalą jis patyrė būdamas nepilnamečiu, kurio išgyvenimai dėl jauno amžiaus objektyviai galėjo būti dar gilesni ir ilgiau išliekantys, tai, kad nukentėjusiojo gydymas nėra baigtas ir bus tęsiamas ateityje bei tai, jog D. Š. yra dirbantis ir turi nuosavų pajamų, civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 2 880 EUR neturtinė žala laikytina protinga bei adekvačia padarytam nusikaltimui ir kilusioms pasekmėms, atitinkančia panašiose bylose teismų priteisiamų neturtinių žalų dydžius (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2009, 2K-181/2014, 2K-314/2012, 2K-125-697/2018), todėl reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visa apimtimi (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Kiti klausimai.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas V. Kononovas pateikė 550 EUR atstovavimo išlaidas pagrindžiantį pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad buvo suteiktos atstovavimo, dokumento surašymo, patarimo ir kitos teisinės paslaugos (b. l. 141), t. y. nukentėjusysis patyrė 550 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Iš advokato orderio matyti, kad advokato padėjėjas V. Kononovas su P. R. atstovavimo sutartį pasirašė 2017 m. gruodžio 19 d. (b. l. 98), tą pačią dieną yra datuotas ir P. R. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Nors civilinis ieškinys yra pasirašytas nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės, tačiau objektyviai galėjo būti parengtas advokato padėjėjo V. Kononovo. Kita vertus, civilinio ieškinio turinys yra labai šabloniškas, ir iš esmės neindividualizuotas, kas rodo, jog šio procesinio dokumento parengimas nepareikalavo didelių laiko sąnaudų. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino, nustatytos faktinės aplinkybės yra aiškios, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka viename 40 min. trukmės teismo posėdyje, todėl nelaikytina sudėtinga teisės aiškinimo ar taikymo prasme.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo priteistą turtinę ir neturtinę žalą, jo gaunamas pajamas, teismas vertina, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pernelyg didelė, todėl mažintina. Iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 150 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, paskirti D. Š. auklėjamojo poveikio priemones:
per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą;elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat tęsti mokslą ar dirbti.
Elgesio apribojimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo elgesio apribojimo vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.
Priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo D. Š. 264,79 EUR turtinę žalą.
Priteisti nukentėjusiajam P. R. iš kaltinamojo D. Š. 2 880 EUR neturtinę žalą ir 150 EUR bylinėjimosi išlaidų, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą A. R.. Likusią P. R. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti D. Š., kad nevykdant ar netinkamai vykdant auklėjamojo pobūdžio priemonę ir dėl to esant ne mažiau kaip du kartus įspėtam, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.