- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-533-873/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15882-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinei ligonių kasai
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- P. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, D. Š. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 1) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą; 2) elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat tęsti mokslą ar dirbti. Elgesio apribojimo terminas nustatytas skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo elgesio apribojimo vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos. Priteista civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo D. Š. 264,79 Eur turtinė žala. Priteista nukentėjusiajam P. R. iš kaltinamojo D. Š. 2 880 Eur neturtinė žala ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidos, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą A. R.. Likusi P. R. civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. Š., vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir baudžiamoji byla nutraukta už tai, kad 2017 m. kovo 31 d., apie 21.43 val., viešoje vietoje, prie prekybos centro „Ozas“, esančio Vilniuje, Ozo g.18, priėjęs prie nukentėjusiojo nepilnamečio P. R., gim. 2001 m., paprašė cigaretės, o pastarajam atsakius, kad nerūko, D. Š. rankoje laikydamas žiebtuvėlį sudavė P. R. per nosį, padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. R. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajam P. R. iš jo priteistos neturtinės žalos ir sumažinti neturtinę žalą iki 1200 eurų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Sutinka, kad P. R. buvo padaryta neturtinė žala, tačiau priteista suma yra ženkliai didesnė, nei galėtų būti įvertintos neigiamos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai, neigiami išgyvenimai, emociniai sutrikimai ir kt.
2.2. Pirmosios instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, kad dėl patirtos traumos P. R. ateityje bus reikalingos nosies pertvaros operacijos, dėl to nusikalstamos veikos pasekmės bus jaučiamos dar ir ateityje. Byloje nėra medicinos specialistų išvadų, kad tokių operacijų prireiks ateityje, kad nukentėjusiojo sveikatai yra likusios kokios nors žymesnės pasekmės ar sveikata nebuvo ir negali būti pilnai atstatyta. Priešingai, nosies rekonstrukcinės operacijos metu nosies kaulai buvo sugydyti pilnai, todėl jokių papildomų operacijų neprireiks, nebent nukentėjusysis gautų dar kokią nors nosies traumą.
2.3. Teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, kad turi būti užtikrintas abiejų pusių interesų pusiausvyra, todėl nustatė per didelį atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Jis yra jauno amžiaus, ką tik tapo pilnamečiu, mokosi ir dirba, stengiasi nebūti našta tėvams. Jo pajamos iš tikrųjų nėra didelės. Jis pripažino savo kaltę, gailėjosi. Nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, dėl lengvabūdiškumo. Labai gailisi dėl įvykusio. Prievolė išmokėti didelį civilinį ieškinį neigiamai atsilieps jo gyvenimui, tolimesniems aukštojo mokslo siekiams.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje D. Š. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliaciniame skunde nustatytų veikos faktinių aplinkybių, jos teisinio kvalifikavimo, bausmės skyrimo, turtinės žalos atlyginimo, atstovavimo išlaidų priteisimo klausimai nekeliami ir neginčijami. Prašoma pakeisti nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajam P. R. iš D. Š. priteistos neturtinės žalos ir sumažinti neturtinę žalą iki 1200 eurų. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino paduoto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. Š. prašo sumažinti iš jo nukentėjusiajam P. R. priteistos neturtinės žalos dydį iki 1200 eurų. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, D. Š. poziciją laiko nepagrįsta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir dėl to priteisė tinkamą sumą neturtinei žalai atlyginti.
6. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus. Nors nukentėjusiojo patirti sužalojimai buvo prilyginti nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tačiau, kaip matyti iš baudžiamojoje bylos medžiagos ir joje esančių medicininių dokumentų, P. R. 2017 m. kovo 31 d. įvykio metu buvo sulaužyta nosis, o kilusiems padariniams pašalinti 2017 m. balandžio 6 d. buvo atlikta nosies operacija. Po operacijos nukentėjusiajam buvo uždėtas gipso įtvaras, vienai savaitei paskirtas namų režimas, trims savaitėms apribotas fizinis krūvis (t. 1, b. l. 38). Akivaizdu, kad gydymo metu nukentėjusysis negalėjo atlikti įprastų funkcijų, patyrė tiek fizinius, tiek emocinius išgyvenimus. Nors baudžiamojoje byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, jog nukentėjusiajam ateityje bus dar daroma nosies operacija ar operacijos, tačiau nukentėjusiojo atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sužalojimo pasekmes P. R. jaučia iki šiol, dėl pertvaros iškraipymo nosies ertmėje kaupiasi skysčiai, jis pradėjo sirgti ligomis, kuriomis anksčiau nesirgdavo, pvz., sinusitu, ką patvirtina Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „duomenys neskelbtini“ Gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog P. R. 2017 m. balandžio 28 d. buvo diagnozuotas ūminis sinusitas (t. 1, b. l. 52-53). Pažymėtina ir tai, kad P. R. buvo užpultas be jokios dingsties viešoje vietoje, t.y. buvo pažemintas tuo metu šalia buvusios savo merginos ir kitų draugų akivaizdoje, jam buvo suduota kumščiu į veido sritį. Šie faktai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų P. R. patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, o vėliau ir nepatogumus dėl dalyvavimo ikiteisminiame tyrime ir teisminiame nagrinėjime.
7. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos dydis turi būti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. Š. yra jauno amžiaus, kaip pats nurodė, savo turto neturi, gyvena su tėvais, tačiau yra darbingas, šiuo metu dirba ir gauna 400 eurų atlyginimą, todėl ateityje neturėtų kilti problemų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įvertinus visa tai, konstatuotina, kad nukentėjusiajam priteista 2880 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir, kolegijos vertinimu, yra tinkama, kad būtų kompensuoti nukentėjusiojo patirti išgyvenimai, o taip pat atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltininkui padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018 (priteista 7000 Eur), Nr. 2K-509-489/2015 (priteista 40000 Lt ( 11668,61 Eur)).
8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų vertybinių kriterijų visuma, tad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. priimtą nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajam P. R. priteistos neturtinės žalos nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Š. apeliacinį skundą atmesti.