Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Rinkos aikštė” atstovui advokatui Andriui Budvyčiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės atstovams advokatui Mindaugui Šeškauskiui ir redaktoriui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mugės redakcija“ dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „Rinkos aikštė“ pareikštu patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 38- 45) prašo:

1. Pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. datos 63 numerio straipsnyje „Pavojingos atliekos“ sąmoningai asocijuodamas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ valdomą laikraštį „Rinkos aikštė“ su pavojingomis atliekomis ir šiukšlių konteineriu, pažeidė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją;

2. Pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. datos 63 numerio straipsnyje „Pavojingos atliekos“ kaltindama uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ valdomo laikraščio „Rinkos aikštė“ darbuotojus kūrybiniu ir moraliniu nuopoliu, pažeidė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją;

3. Pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. datos 63 numerio straipsnyje „Pavojingos atliekos“ ir 2017 m. spalio 6 d. 77 numerio straipsnyje „A., duok eurą!” straipsniuose apie ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ valdomą laikraštį „Rinkos aikštė“ reiškė nuomonę įžeidžiančiu būdu, pasirinkus menkinantį, neetišką bei žeminantį stilių ir toną ir tokiu būdu pažeidė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją;

4. Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Mugės redakcija“ nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. iš uždarosios akcinės bendrovės „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ socialinio tinklo Facebook paskyros pašalinti 2017 m. rugpjūčio 17 d. pranešimą su fotonuotrauka, kurioje vaizduojami laikraščio „Rinkos aikštė“ numeriai, sudėti ant šiukšlių konteinerio ir anonsą į straipsnį „Devynis kartus pagalvok, o tik paskui – paskaityk!”;

5. Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Mugės redakcija“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmame laikraščio „Kėdainių mugė“ puslapyje, naujienų portale www.muge.eu bei „Kėdainių mugė“ Facebook socialinėje paskyroje toje pačioje vietoje, tolygaus dydžio ir tokia pat forma, kaip buvo paskelbti dalykinę reputaciją pažeidžiantys straipsniai, paskelbti teismo sprendimo dalis, kuriomis atsakovę uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ pripažinta pažeidusia ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją, šių sprendimo dalių neiškraipant, nepridedant papildomų komentarų;

6. Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mugės redakcija“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas redaktorius R. K. paaiškino, kad jis su kolegomis iš laikraščio „Kėdainių mugė“ sutaria puikiai. Patvirtino, kad nuotrauka, publikuota jų laikraštyje padaryta redakcijos. Straipsnis iš interneto erdvės buvo išimtas dėl praėjusio ilgo laikotarpio po jo publikavimo, tai sutapo su pretenzijos jiems pateikimo. 1 Eur sumokėjimu buvo išreikštas sarkastiškas atsakovės požiūris į pareikštą pretenziją. Spausdindami straipsnį turėjo tikslą pateikti kitokią informaciją, informuoti skaitytojus apie „Rinkos aikštės“ iškraipytą informaciją, tam kad sustabdyti neteisingos informacijos skleidimą. Straipsnis internete iš „Pavojingos atliekos“ buvo pakeistas į kitą, tam kad pritraukti daugiau skaitytojų. Pavedimą padarė įmonės buhalterija. Nurodė, kad Rinkos aikštė pirma išpūtė burbulą apie šiukšles Kėdainiuose, tai vasaros metu mieste buvo pagrindinė problema, ieškovė į tai reagavo išpūsdama burbulą. Kėdainių mugė leidžiama 2750 leidinių tiražu, tuo metu turėjo apie 15000 skaitytojų internete.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovės leidžiamame laikraštyje 2018 m. rugpjūčio 14 d. išspausdintas straipsnis „Savivaldybėje chaosas ir įsiutusių žmonių apgultis“ (2 t., b. l. 65- 70, 100- 102). Byloje taip pat nustatyta, tai patvirtina ir teismo į bylą pareikalauti rašytiniai laikraščių egzemplioriai, kad atsakovės UAB „Mugės redakcija“ leidžiamame 2017 m. rugpjūčio 18 laikraštyje „Kėdainių mugė“ Nr. 63(2020) pirmame ir penktame puslapyje buvo išspausdintas M. A. straipsnis „Pavojingos atliekos“ (el. bylos popierinių dokumentų rinkmena l. 31). Šis straipsnis, tik su pakeistu pavadinimu į „Devynis kartus pagalvok“, o tik paskui- perskaityk“, buvo išspausdintas ir atsakovės internetiniame puslapyje www.mugė.eu (1 t., b. l. 10- 13). Dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. laikraštyje „Kėdainių mugė“ straipsnyje „Pavojingos atliekos“ ir internetinėje svetainėje publikuoto straipsnio „Devynis kartus pagalvok“, o tik paskui- perskaityk“ ieškovės atstovas 2018 m. spalio 4 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę, su prašymu nutraukti neteisėtus veiksmus, viešai pripažinti, kad publikuotas straipsnis pažeidžia UAB „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją ir viešai atsiprašyti, taip pat sumokėti simbolinį 1 Eur žalos atlyginimą (1 t., b. l. 15- 18). Pretenzija išsiųsta gavėjui 2017 m. spalio 5 d. (1 t., b. l. 19- 20). 2017 m. spalio 6 d. atsakovė ieškovės atstovui perveda 1 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „Parama vardan laisvų Kėdainių :)“ (1 t., b. l. 55). Tą pačią dieną- 2017 m. spalio 6 d. laikraščio „Kėdainių mugė“ Nr. 77(2034) pirmame ir antrajame puslapyje buvo išspausdintas to paties autoriaus M. A. straipsnis „A., duok eurą!“ (el. bylos popierinių dokumentų rinkmenos b. l. 30).

Taip pat nustatyta, kad dėl laikraštyje „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. spalio 6 dieną, taip pat UAB „Mugės redakcija“ interneto svetainėje www.mugė.eu publikuotų straipsnių 2017 m. spalio 12 d. ieškovės atstovas kreipėsi į visuomenės informavimo etikos komisiją (1 t., b. l. 48- 52) su prašymu UAB „Mugės redakcija“, M. A. ir R. K. atžvilgiu taikyti drausmino poveikio priemones ir priskirti juos profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir/ar skleidėjų kategorijai. Visuomenės informavimo ir etikos komisija 2018 m. vasario 6 dienos sprendimu Nr. EKS-06/18 pripažino, kad M. A. publikacijoje „Pavojingos atliekos“ buvo pažeisti visuomenės informavimo etikos kodekso 8 ir 51 straipsniai ir įpareigojo apie šį sprendimą paskelbti laikraštyje „Kėdainių mugė“ (2 t., b. l. 28- 29), sprendimas apskųstas ir nėra įsiteisėjęs (2 t., b. l. 98. LITEKO duomenys).

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai: 1) asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumą duomenis; 2) reikalauti atlyginti tokiu paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra išskiriamas trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdas – asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą (LAT nutartys Nr. 3K-3-488/2007, 3K-3-569/2006).

Procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka (pvz. LAT nutartis Nr. 3K-3-94/2006). Asmeniui pasirinkus savo teisių gynimo būdu reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina asmens garbę ir orumą <..> teismas pagal suformuluotą ieškinio dalyką sprendžia, ar duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą yra kaip ieškinio reikalavimo dėl žalos priteisimo faktinės aplinkybės, ar materialinis teisinis reikalavimas. Toks pasirinktas gynybos būdas, kai asmuo reikalauja teismo sprendimu pripažinti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, rodo, jog asmuo nepageidauja pažeistos teisės ginti kitais būdais ir tokio fakto konstatavimas yra pakankamas atlyginimas už padarytą žalą (pakankama satisfakcija). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 straipsnyje nustatytais pagrindais, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, ir prašo priteisti žalos, netaikytina CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Toks aiškinimas atitinka CPK 7 straipsnyje nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (LAT nutartis Nr. 3K-3-498/2010).

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Gi žinia– tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 88 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (žr. pvz. LAT nutartys 3K-3-507/2006, 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas ir nors nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (LAT nutartis 3K-3-193/2007).

Taigi teismas pagal konkrečios bylos aplinkybes turi svarstyti, ar buvo paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė. Kaip matyti iš į bylą pareikalauto rašytinio laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 63 (2020) egzemplioriaus, laikraščio pirmame puslapyje išspausdintas straipsnis pavadinimu „Pavojingos atliekos“ ir publikuotas tekstas: „Kėdainių mugė“ niekada nelieka abejinga nei žmonių, nei organizacijų problemoms, kokios jos bebūtų. Pastebėję ilgą laiką konkuravusių kolegų tiek kūrybinį, tiek moralinį nuopolį, skubame tiesti pagalbos ranką. Ir tai darome tik gera valia, vardan mylimų Kėdainių!“. Taigi laikraščio pirmame puslapyje ne tik publikuotas straipsnio pavadinimas, bet ir dėstomas požiūris ir supratimas apie atsakovės ir ieškovės veiklą, daromas apibendrintas vertinimas ir išvada. Todėl teksto pirmo puslapio turinys suponuoja išvadą, kad čia skelbiama autoriaus nuomonė. Toliau laikraščio 5 puslapyje spausdinamas tekstas, kuris teismo vertinimu, yra ne tik nuomonė, bet ir žinia. Ieškovės patikslintame ieškinyje cituojamas straipsnio tekstas: „leidinį, prieš kurį vartant reikia būtinai galvoje turėti patikrintą išmintį: „devynis kartus pagalvok, o tik paskui – paskaityk“. Būtent todėl „Rinkos aikštę“ skaitau tik retkarčiais, dozuotai. Ir atsargiai – kaip hotdogą iš stoties rajono kioskelio. Skaitau po ranka turėdamas įvairius mezimus su espumizanais – kad informacija gerai susivirškintų, nesuburbuliuotų, galvos neišpūstų“; „Nors ir nesenas, bet jau švinktelėjęs. Kaip tas čeburekas, skirtas ne valgyti, o tik parduoti“; „atsikąskim straipsnelio kąsnelį, pažiūrėkim, ko čia primaišyta, prifarširuota“; „po ranka neturintis espumizanų skaitytojas tikrai būtų pakraupęs nuo tokio vizualinio melo. Turintys pasakytų – ko stebėtis, čia juk įprastas „Rinkos aikštės“ dažiklis“; „nes man žurnalistika čia tikrai nekvepia, o trenkte trenkia įžūliu nuomonės formavimu ir manipuliacijom“; „tai ne informacinis maistas, žurnalistiškai paruoštas patiekalas, o į rinką išmestas pašaras, kurio reguliariau pavartojus, tikrai nepadėtų jokie espumizanai“; „todėl jei ir piktnaudžiauti tokia lektūra, tai tikrai – tik kartais. Nes ir to karto pakaks suvokti nuopolio hierarchiją: yra manipuliacija, yra įžūli manipuliacija, yra įrodinėjimai, kad kainos Lietuvoje nekyla. Ir yra visa tai, ką skelbia „Rinkos aikštė!”. Šiame cituotame tekste taipogi iš esmės dėstomas autoriaus subjektyvus požiūris ir supratimas apie ieškovės veiklą ir daromos išvados, taigi čia taip pat skelbiama autoriaus nuomonė. Tuo tarpu pvz. teiginys „štai, kad ir nesenas „Rinkos aikštės“ straipsnelis „Savivaldybėje chaosas ir įtūžusių žmonių apgultis“, yra informacija apie realiai egzistuojantį faktą, tai yra žinia. Žinios kriterijų šioje straipsnyje atitinka ir kiti nurodyti faktai, spausdinti ieškovės straipsnyje „Savivaldybėje chaosas ir įtūžusių žmonių apgultis“.

Ginčo, kad šioje byloje nagrinėjamame straipsnyje buvo paskleistos žinios ir nuomonė apie ieškovę nėra, nes byloje esantys duomenys (straipsnių turinys) patvirtina, kad nuomonė buvo paskelbta apie ieškovės leidžiamą laikraštį (kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, tai vienintelė ieškovės veikla), to neneigė ir atsakovė, straipsniai buvo paskelbti viešai, todėl teismui reikia nustatyti, ar buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija.

Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai ir nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, ir išreikšta nepažeidžiant tuo metu visuomenėje priimtinų elgesio normų; be to ji negali būti naudojama siekiant žmogų pažeminti, pažeisti jo garbę ir orumą. EŽTT praktikoje nurodoma, kad spauda turi skleisti informaciją ir idėjas viešojo intereso klausimais. Savo ruožtu visuomenė turi teisę šią informaciją ir idėjas gauti. Saviraiškos laisvė taikoma ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios yra priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis, ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo. Jei saviraiškos laisvės įgyvendinimu siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teisę į saviraiškos laisvę. Kadangi žeminimo samprata– vertinimo dalykas, svarbios skundžiamo pasisakymo formuluotės, situacijos detalizavimas, nustatymas, ar pasisakymas tėra pareikštas pyktis, nepasitenkinimas, ar pateikiamos šį pyktį paaiškinančios priežastys (LAT nutartis Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat įtvirtinta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą– išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (LAT nutartis Nr. 3K-3-30/2014).

Be to teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės ir pasisakymo aplinkybės ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-3-667/2006, 3K-3-51/2009). Kiekvieno sakinio analizavimas tik lingvistiniu požiūriu, atskirai nuo kitų sakinių ir nuo viso teksto konteksto bei neatsižvelgiant ir nevertinant šių duomenų paskleidimo tikslo ir aplinkybių neatspindi tikrosios paskleistų duomenų prasmės.

Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovas redaktorius R. K., straipsnis „Pavojingos atliekos“ buvo išspausdintas kaip atsakomasis į 2017 m. rugpjūčio 12 d. laikraščio „Rinkos aikštė“ straipsnį „Savivaldybėje chaosas ir įsiutusių asmenų apgultis“, turint tikslą informuoti skaitytojus apie „Rinkos aikštė“ iškraipytą informaciją, tam kad sustabdyti neteisingos informacijos skleidimą, nes „Rinkos aikštė“ pirma išpūtė burbulą apie šiukšles Kėdainiuose, kas be kita ko vasaros metu mieste buvo pagrindinė problema.

Sprendžiant kilusį visų pirma aktualu tai, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovės leidžiami popieriniai laikraščiai „Rinkos aikštė“ ir „Kėdainių mugė“ skirti Kėdainių miesto ir rajono aktualijoms nušviesti; abu laikraščiai yra tiesioginiai vienas kito konkurentai, turintys savo skaitytojų ratą („Rinkos aikštė“ skaitytojų auditorija bylos duomenimis yra didesnė, 1 t., b. l. 25- 29). Be to tiek ieškovė, tiek ir atsakovė savo informacijos turinį skelbia ir internete- www.rinkosaikste.lt ir www.kedainiumuge.eu. Todėl akivaizdu, kad paviešinus bet kokią žinią/nuomonę apie ieškovę spaudoje, skaitytojai į tai reagavo (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai), buvo formuojama jų nuomonė; ją išreiškus pažeidžiant tuo metu visuomenėje priimtinas elgesio normas, pažeminant juridinį asmenį, galėjo būti pažeista ir to juridinio asmens dalykinė reputacija.

Norint teisingai suprasti kokią žinią 2017 m. rugpjūčio 18 d. straipsniu visuomenės informavimo priemonė šiuo atveju norėjo paskleisti, reikia įvertinti, kodėl „Kėdainių mugė“ skaitytojams turėjo rūpėti atliekų tema. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo publikacijos paskelbimo metu Kėdainių rajono bendruomenei iš tiesių buvo aktuli šiukšlių tema. Šią aplinkybę patvirtina pirminis ieškovės straipsnis, kuris būtent ir sąlygojo ginčo straipsnio pasirodymą (2 t., b. l. 100- 103). Šių aplinkybių teismo posėdžio metu neneigė, atvirkščiai patvirtino atsakovės atstovas R. K. Neabejotina, kad ši tema savivaldybės gyventojams yra aktuali ir rūpima, o jos gyventojai turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti su ja susijusiais aktualijas. Atsakovė, būdama informacijos skleidėja, viešosios opinijos formuotoja, turi priešpriešinę teisę/pareigą pateikti gyventojams su ja susijusią informaciją, tačiau tai daryti sąžiningai ir etiškai. Analizuojant visą straipsnio kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis, taip pat straipsnio pasirodymo aplinkybes, teismo vertinimu 2017 m. rugpjūčio 18 d. straipsnis „Pavojingos atliekos“ akivaizdžiai peržengia demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribas, nes saviraiškos laisvė reiškiant nuomonę gali būti toleruojama tik iki tam tikro „sunkumo“. Nors iš viso nagrinėjamo straipsnio ir jį iliustruojančių fotonuotraukų matyti, kad jo turinys grindžiamas tam tikrais duomenimis, kurie galėjo sukurti realias prielaidas jį rašiusio asmens nuomonei susiformuoti, tačiau ši nuomonė buvo išreikšta ne tik siekiant informuoti visuomenę jai rūpimos aktualijos klausimais, bet tuo prisidengus (t. y. pateikiant faktus), taip pat ir pažeminti/sumenkinti ieškovę skaitytojų akyse, kas niekaip nesuderinama su konvencijoje numatyta teise į saviraiškos laisvę. Konstatuojant ne tik kūrybinį, bet ir moralinį kolegų nuopolį, kurio turinio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas R. K. deramai paaiškinti negalėjo, šią nuomonę gretinant su straipsnio turiniu ir jo fotonuotraukomis, vartojant įžeidžiančiai palyginančias formuluotes (nurodytos anksčiau) buvo išreikšta aiški nepagarba ieškovei (per jos leidžiamą laikraštį), ir laikraščio redakcijos profesinėje veikloje dirbantiems darbuotojams (straipsnyje įvardijama kaip konkuravusiems kolegoms). Lietuvos visuomenės informavimo ir etikos kodekso, kuriuo savo veikloje turi vadovautis žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, 3, 4 straipsniuose taip pat numatyta, kad nuomonė turi būti reiškiama etiškai ir sąžiningai. Tokia „Kėdainių mugės“ redakcijos reakcija į jų nuomone prieš tai laikraštyje „Rinkos aikštė“ paskelbtą su realybe prasilenkiančia informacija (teisme tai nebuvo įrodinėjama, jokie tai pagrindžiantys duomenys nebuvo pateikti), bandant skaitytojui tai paaiškinti, tačiau savo veiklos profesionalams suprantant galimos kritikos savo kolegoms iš konkuruojančios žiniasklaidos priemonės ribas, ir šią ribą peržengiant, straipsnio turiniu išreiškiant aiškią nepagarbą tiek ieškovei, tiek jos darbuotojams, neatitinka etiškos ir sąžiningos nuomonės, objektyvios kritikos sklaidos kriterijų. Į ieškovės paskelbtus faktus/nuomonę buvo atsakyta įžeidžiančiu tonu, vartojant įžeidžiančiai palyginamąsias formuluotes, be kita ko straipsnio turinį „sustiprinant“ fotonuotraukomis bei siunčiant aiškią žinią publikuoto straipsnio skaitytojui dėl ieškovės laikraščio asociacijos su popieriumi, tinkamu į popierių konteinerį ar net atliekomis ar pavojingomis atliekamos (tai palikta spręsti skaitytojui). Todėl tokia atsakomoji kritika (nuomonė) ieškovės (kolegų) atžvilgiu, siekiant ieškovę sumenkinti ir pažeminti, negali būti ginama, nes jokio pozityvaus tikslo ji neturėjo ir nepasiekė. Dar daugiau, kaip patvirtina į bylą pateikta informacija iš internetinės erdvės, po straipsnio publikacijos kilo nemažos skaitytojų diskusijos, susijusios su straipsnio turiniu, straipsnio komentavimai, diskusijose dalyvaujančių asmenų „mėgavimasis“ straipsniu ar atvirkščiai nepasitenkinimas juo, taip pasidalinant į dvi aiškias nuomonių stovyklas (t 1, b. l. 10, 13- 14, t 2, b. l. 61- 62).

UAB „Rinkos aikštė“ reagavus į straipsnį teisinėmis priemonėmis- atsakovei išsiuntus pretenziją (1 t., b. l. 15- 18), atsakovė į tai reaguodama 2017 m. spalio 6 d. laikraštyje išspausdino straipsnį „A., duok eurą!”. Vertinant šias aplinkybes, straipsnio turinį, nekyla abejonių, kad šis straipsnis iš esmės buvo inspiruotas ieškovės pretenzijos, nes jame iš esmės vėl analizuojamas ieškovės „Rinkos aikštės“ straipsnis apie šiukšles (pateikiama nuoroda). Šiuo straipsniu atsižvelgus į jo sąsajas su buvusiu straipsniu pakartotinai, pateikiant tai kaip svarbiausią naujieną (vienintelis straipsnis pirmame puslapyje, jo tęsinys antrame puslapyje), teismo vertinimu taip pat neturint jokio pozityvaus tikslo toliau tęsiama konfrontacija ir susidariusios situacijos eskalavimas. Šias išvadas patvirtina ir prie straipsnio pridėta fotonuotrauka- iš tos pačios dienos atsakovės pavedimo turinio „Parama vardan laisvų Kėdainių :)“ straipsnio skaitytojui paliekama spręsti kas ir už kokį pinigą yra (ar gali būti) nugalėtojas kilusiame konflikte. Todėl esant neišnykusioms prieš tai ieškovės dalykinę reputaciją pažeidusioms aplinkybėms (iki antrojo ginčo straipsnio pasirodymo), antrąjį ginčo straipsnį vertinant su pirmojo turiniu, konstatuotinas pakartotinas ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimas. Ši išvada pakankama padaryti net esant gerokai nuosaikesniam šio straipsnio turiniui- jis išreikštas pakankamai subtilia meninės raiškos (kalbine) priemone. Antrame atsakovės straipsnyje viešai išreikšta pozicija ieškovės (kolegų) atžvilgiu, pakartotinai dėl to paties dalyko (pirmojo atsakomojo atsakovės straipsnio apie šiukšles), skaitytojams vėl primenant pirmąjį ginčo straipsnį (kuris teismo pripažintas pažeidusiu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją), ir pirmajame straipsnyje skelbtus neetiškus teiginius apie ieškovę, konkrečiai- „stoties rajono hotdogas“, „puikūs preparatai nuo pilvo pūtimo Mezym“ ir „Espumizan““, „švinktelėję čeburekai, nebūtinai skirti parduoti“, pakartotinai, dar kartą, vėl suponavo neigimas skaitytojų nuostatas apie atsakovę. Ir nors galima susidaryti įspūdį, kad antrajame straipsnyje iš esmės skelbiamos žinios (nuorodos į pirmąjį atsakovės straipsnį, ieškovės straipsnį ir ieškovės pretenzija), tačiau šios žinios skelbiamos kartu atliekant ir jų turinio analizę, t. y. išdėstant ieškovės požiūrį ir supratimą, darant išvadas apie jas, t. y. buvo pareikšta nuomonė. Todėl skelbtą nuomonę transliuojant neetiškai, nes ją kaip minėta privalu vertinti viso ginčo (ir pirmojo straipsnio) kontekste, pastaroji negali būti ginama, nes ieškovės siekta ne atsiprašyti (ko pretenzija siekė ieškovė ir ką formaliai padarė atsakovė), o viešai dar kartą atsakovę pašiepti ir sumenkinti skaitytojų akyse. Šis atsakovės siekis matyti ir iš viešoje elektroninėje erdvėje dieną prieš šį straipsnį, t. y. 2017 m. spalio 5 d. pasirodžiusių atsakovės atstovo R. K. viešų svarstymų apie ieškovės pareikštą pretenziją dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, įvertinant ieškovės savivertę puse pakelio sviesto (2 t., b. l. 26). Taigi atsižvelgus į ginčo situacijos tęstinumą, ieškovei į pirmąjį straipsnį reagavus teisinėmis priemonėmis, atsakovė antruoju straipsniu ir toliau, jau nuosaikesniu stiliumi, pasirinko nuomonę reikšti neetišku, menkinančiu ir žeminančiu stiliumi, t. y. ieškovę įžeidžiančiu būdu.

Todėl nors straipsnio autoriaus (pasirašo M. A.) subjektyvų vertinimą ir jo išvadas išreiškiantys ginčo teiginiai nestokojo faktinio pagrindo (šiukšlių tema), tačiau skelbti straipsniai (tiek pirmasis, tiek ir antrasis, jį vertinant neatsietai nuo pirmojo) peržengia žurnalistinės saviraiškos laisvės ribas, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad pirmenybė turi būti teikiama ieškovės dalykinės reputacijos gynimui, o ne atsakovės žurnalistinės saviraiškos laisvei. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ginčo teiginių paskelbimo kontekstą, jų turinį, turinį iliustruojančias fotonuotraukas ir tai, kokį įspūdį buvo siekiama sudaryti skaitytojui, sprendžia, kad reikalavimo nuomonę (subjektyvius samprotavimus) reikšti sąžiningai nebuvo laikomasi, o saviraiškos laisvės ribų peržengimas pasiekė tokį sunkumą, kuris yra pakankamas pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovės leidžiamuose laikraščiuose nuomonė buvo išreikšta ne tik netinkamai- ji buvo reiškiama ieškovę menkinančiu, neetišku ir žeminančiu stiliumi ir tonu, siekiant ją pažeminti skaitytojų akyse, kaltinant ieškovės darbuotojus, t. y. savo kolegas (žurnalistus) moraliniu ir kūrybiniu nuopoliu, keliant asociacijas su atliekamomis, įžeidžiančiai kvestionuojant ieškovės pretenziją ir lyg atsiprašant, tačiau tai padarant tokiame kontekste, tokiu turiniu ir jį iliustruojančia fotonuotrauka, kad toks „tariamas“ atsiprašymas ieškovę žeidžia ir jos dalykinę reputaciją menkina daugiau, nei jo nebuvimas. Tokiu būdu bandyta formuoti neigiama visuomenės nuostata ieškovės atžvilgiu, ir tai neturi jokio racionalaus paaiškinimo (pagrindo) bei gali būti vertinama tik kaip kerštas už atsakovei neįtikusios žinios/nuomonės laikraštyje „Rinkos aikštė“ paskelbimą. Tokių aplinkybių kontekste netgi jei ir laikyti pagrįstą atsakovės poziciją- nurodyti ir išryškinti kolegų veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti, tačiau tai darant neetiškai ir keliant jau minėtas asociacijas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, taigi elgiantis ne tik nesąžiningai, bei ir neetiškai, leistinos žurnalistinės saviraiškos laisvės ribos reikšti savo nuomonę iki tam tikro laipsnio hiperbolizavimo ir sarkastiškumo (kandumo) ribų buvo peržengtos.

CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pareiga įrodyti, kad paskleistos žinios žemino ieškovės dalykinę reputaciją, teko ieškovei. Nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovės leidžiami popieriniai laikraščiai „Rinkos aikštė“ ir „Kėdainių mugė“ skirti Kėdainių miesto ir rajono aktualijoms nušviesti, abu laikraščiai yra tiesioginiai vienas kito konkurentai, turintys savo konkuruojančios rinkos dalį, tūkstantinį skaitytojų ratą (auditoriją) (2015 m. „Rinkos aikštė“ auditorija bylos duomenimis yra didesnė, 6065 vnt. prieš 2725 vnt., 1 t., b. l. 25- 29). Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė savo informacijos turinį skelbia ir internete- www.rinkosaikste.lt ir www.kedainiumuge.eu, socialiniuose tinkluose, taigi informacijos sklaida peržengia Kėdainių rajono ribas. Todėl šių aplinkybių pagrindu, atsakovei nuomonę apie ieškovę, kaip konkuruojančią žiniasklaidos priemonę, pareiškus ne tik neetiškai, bet ir pasirinkus ją menkinantį ir žeminantį stilių, konstatuotinas ir ieškovės dalykinės reputacijos pažeidimas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pasitvirtino ieškovės teiginiai dėl to, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. datos 63 numerio straipsnyje „Pavojingos atliekos“ sąmoningai asocijuodama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ valdomą laikraštį „Rinkos aikštė“ su pavojingomis atliekomis ir šiukšlių konteineriu, pažeidė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją; kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. datos 63 numerio straipsnyje „Pavojingos atliekos“ kaltindama uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ valdomo laikraščio „Rinkos aikštė“ darbuotojus kūrybiniu ir moraliniu nuopoliu, pažeidė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją; kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. datos 63 numerio straipsnyje „Pavojingos atliekos“ ir 2017 m. spalio 6 d. 77 numerio straipsnyje „A., duok eurą!” straipsniuose apie ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ valdomą laikraštį „Rinkos aikštė“ reiškė nuomonę įžeidžiančiu būdu, pasirinkus menkinantį, neetišką bei žeminantį stilių ir toną ir tokiu būdu pažeidė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją.

Teismas pažymi, kad nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios ir nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovė privalėjo įrodyti, kad ji turėjo duomenų, kurie leido jai susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų (LAT nutartis 3K-3-1-219/2015). Atsakovė šių aplinkybių visumos neįrodė.

Ieškovė prašo iš UAB „Mugės redakcija“ valdomo laikraščio „Kėdainių mugė“ socialinio tinklo Facebook paskyros pašalinti 2017 rugpjūčio 18 d. pranešimą su fotonuotrauka, kurioje vaizduojami laikraščio „Rinkos aikštė“ numeriai, sudėti ant šiukšlių konteinerio ir anonsą į straipsnį „Devynis kartus pagalvok, o tik paskui – paskaityk!”. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 5 punkte numatyta, kad viešo naudojimo kompiuterių tinkluose draudžiama paviešinti ir (ar) platinti neskelbtiną informaciją. Atsakovės atstovas V. K., laikraščio redaktorius teismo posėdžio metu patvirtino, kad laikraščiui priklauso laikraščio „Kėdainių mugė“ socialinio tinklo Facebook paskyra, jie gali keisti informacijos turinį, taip pat panaikinti (pašalinti) informaciją. Nustatyta, kad su pirmuoju ginčo straipsniu susijusi informacija ieškinio pateikimo dienai buvo skelbiama (1 t., b. l. 10), ieškovės atstovas R. K. posėdžio metu aplinkybės, kad ji šiai dienai tėra skelbiama neneigė; ši informacija viešai prieinamo internetinio puslapio www.Facebook.com duomenimis buvo skelbiama ir bylą nagrinėjant iš esmės teisme. Todėl pripažinus ieškovės 1-3 reikalavimus pagrįstais, atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas visiškai.

Žinių paneigimo būdas turi atitikti jų paskleidimo būdą. CK 2.24 straipsnyje nurodytos taisyklės taikomos ir ginant pažeisto asmens dalykinę reputaciją. Nustatyta, kad nuomonė apie ieškovę, kuri pripažinta pažeidžianti ieškovės dalykinę reputaciją, buvo paskelbta ne tik laikraštyje „Kėdainių mugė“, tačiau ir atsakovės naujienų portale www.muge.eu bei „Kėdainių mugė“ Facebook socialinėje paskyroje (1 t., b. l. 10- 14), kuri yra neatsiejamai susijusi su atsakovės informavimo priemonėmis (pristatytas straipsnis, įkelta straipsnio nuotrauka ir nuoroda į jį). Nors naujienų portale www.muge.eu šio straipsnio nebeliko (ieškovė nurodė, kad jis prarado aktualumą ir yra išimtas, ką patvirtina bylos medžiaga, 1 t., b. l. 24, 2 t., b. l. 23), tačiau atsakovė ieškovės reikalavimų paskelbti, kad paskelbta informacija pažeidžia jos dalykinę reputaciją, neįvykdė. CK 2.24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas. Kadangi ieškovei pretenzija pareikalavus, atsakovė paneigimo dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. straipsnio neišspausdino, todėl ji įpareigotina per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmame laikraščio „Kėdainių mugė“ puslapyje, naujienų portale www.muge.eu bei „Kėdainių mugė“ Facebook socialinėje paskyroje toje pačioje vietoje, tolygaus dydžio ir tokia pat forma, kaip buvo paskelbti dalykinę reputaciją pažeidžiantys straipsniai (ar nuorodos į juos), paskelbti teismo sprendimo rezoliucinės dalies dalis, kiek tai susiję su 2017 m. rugpjūčio 18 d. straipsniu, kuria atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ pripažinta pažeidusia ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją.

Pasisakant dėl penkto ieškovo reikalavimo kiek tai susiję su antruoju, t. y. 2017 m. spalio 6 d. „Kėdainių mugė“ straipsniu „A., duok eurą!” paskelbimo, aktualu tai, kad kai duomenys paskleisti per visuomenės informavimo priemones, CK 2.24 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta replikos teisė– asmuo turi teisę reikalauti, kad visuomenės informavimo priemonė paneigtų tokius duomenis. Toks pažeistos teisės gynimo būdas reiškia, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė pripažįsta pagrįstu asmens reikalavimą dėl paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, ji gali viešai, tokiu pat būdu kaip duomenys buvo paskleisti, juos paneigti, t. y. visuomenės informavimo priemonė gali pašalinti asmens teisės pažeidimą ne teismo tvarka. Taigi, procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka (LAT nutartis Nr. 3K-3-94/2006). Atsižvelgus į aplinkybę, kad ieškovė dėl 2017 m. spalio 6 d. straipsnio „A., duok eurą!” paneigimo į atsakovę CK 2.24 str. numatyta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka nesikreipė (kreipėsi tik dėl pirmojo straipsnio, 1 t., b. l. 15- 18), ieškinys dalyje dėl ieškovės penktojo reikalavimo, kiek tai susiję su antruoju, t. y. 2017 m. spalio 6 d. „Kėdainių mugė“ straipsniu „A., duok eurą!”, paskelbimo, paliktinas nenagrinėtu- CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Ieškovė laikantis privalomo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pirmiausia dėl duomenų paneigimo turi kreiptis į atsakovę, ir tik jai to per įstatymų nustatytą terminą nepadarius, gali kreiptis į teismą (CPK 297 straipsnis).

Išnagrinėjus bylą spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis). Už pateiktą ieškinį ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Kadangi tai minimalaus dydžio žyminis mokestis, kurį už ieškinį, neskaitant atmesto reikalavimo dalies, ieškovė taip pat būtų turėjusi sumokėti, todėl ieškovei kreipusis į teismą dėl savo teisių pažeidimo ir ieškinį iš esmės patenkinus, visas ieškovės sumokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės.

Šalių pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė šioje byloje patyrė: 2226,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 191- 193), 1597,20 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 72- 75), 532,40 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., 89- 92); šios sumos ieškovė yra apmokėtos. Taigi ieškovė patyrė išlaidų bendrai 4356,00 Eur sumai. Tačiau ieškovės atstovo nurodytos skundo parengimo ir pateikimo Visuomenės informavimo ir etikos komisijai (4,75 val., jis neišskirtas su situacijos analize dėl antrojo straipsnio), situacijos analizės dėl skundo pateikimo žurnalistų inspektoriui (0,75 val.) išlaidos, kaip neatitinkančios išlaidų sąsajumo su byla kriterijui (kreiptis į šias institucijas ieškovės pareiga prieš inicijuojant procesą nėra nustatyta), ir šių išlaidų, 440 Eur sumos (4,75 val. + 0,75 val. = 5,5 val. * 80 Eur), iš atsakovės nepriteistina. Taip pat nepriteistinos ir sumos, susijusios su kelionėmis maršrutu Kaunas- Kėdainiai ir Kėdainiai- Kaunas, 6 val. (keturi atvykimai į posėdžius), kas sudaro 480 Eur sumą, nes šalių buveinės ir bylų nagrinėjimas vyko Kėdainių r., o ieškovę atstovaujančio advokato būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta, nebuvo įrodinėtas (Kėdainių r. yra pakankamai advokatų ir jų padėjėjų teisinei pagalbai teikti). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi pripažinta, kad publikacijomis buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija, todėl konstatuotina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl neatsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš dalies (dalis reikalavimo paliktas nenagrinėtu), visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, išskyrus aptartas anksčiau, priteistinos iš atsakovės. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės ieškovei priteistinos 3436,00 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti (4356,00 Eur - 440,00 Eur– 480 Eur).

Pašto išlaidoms neviršijant minimalios priteistinos sumos, pastarosios nepriteistinos- CPK 92 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268- 270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. datos 63 numerio straipsnyje „Pavojingos atliekos“ sąmoningai asocijuodama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ valdomą laikraštį „Rinkos aikštė“ su pavojingomis atliekomis ir šiukšlių konteineriu, pažeidė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją.

Pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. datos 63 numerio straipsnyje „Pavojingos atliekos“ kaltindama uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ valdomo laikraščio „Rinkos aikštė“ darbuotojus kūrybiniu ir moraliniu nuopoliu, pažeidė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją.

Pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. datos 63 numerio straipsnyje „Pavojingos atliekos“ ir 2017 m. spalio 6 d. 77 numerio straipsnyje „A., duok eurą!” straipsniuose apie ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ valdomą laikraštį „Rinkos aikštė“ reiškė nuomonę įžeidžiančiu būdu, pasirinkus menkinantį, neetišką bei žeminantį stilių ir toną ir tokiu būdu pažeidė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Mugės redakcija“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ socialinio tinklo Facebook paskyros pašalinti 2017m. rugpjūčio 17 d. pranešimą su fotonuotrauka, kurioje vaizduojami laikraščio „Rinkos aikštė“ numeriai, sudėti ant šiukšlių konteinerio ir anonsą į straipsnį „Devynis kartus pagalvok, o tik paskui – paskaityk!”.

Vykdant teismo sprendimą įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Mugės redakcija“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmame laikraščio „Kėdainių mugė“ puslapyje, naujienų portale www.muge.eu bei „Kėdainių mugė“ Facebook socialinėje paskyroje toje pačioje vietoje, tolygaus dydžio ir tokia pat forma, kaip buvo paskelbti dalykinę reputaciją pažeidžiantys straipsniai neiškraipant, nepridedant papildomų komentarų paskelbti tekstą: „Vykdydama teismo sprendimą „Mugės redakcija” informuoja, kad: 1) uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. datos 63 numerio straipsnyje „Pavojingos atliekos“ sąmoningai asocijuodama uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ valdomą laikraštį „Rinkos aikštė“ su pavojingomis atliekomis ir šiukšlių konteineriu, pažeidė uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją; 2) uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. datos 63 numerio straipsnyje „Pavojingos atliekos“ kaltindama uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ valdomo laikraščio „Rinkos aikštė“ darbuotojus kūrybiniu ir moraliniu nuopoliu, pažeidė uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją; 3) uždaroji akcinė bendrovė „Mugės redakcija“ valdomo rajono laikraščio „Kėdainių mugė“ 2017 m. rugpjūčio 18 d. datos 63 numerio straipsnyje „Pavojingos atliekos“ apie uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ valdomą laikraštį „Rinkos aikštė“ reiškė nuomonę įžeidžiančiu būdu, pasirinkus menkinantį, neetišką bei žeminantį stilių ir toną ir tokiu būdu pažeidė uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos aikštė“ dalykinę reputaciją.

Likusioje dalyje ieškinį pikti nenagrinėtą.

Priteisti ieškovei UAB „Rinkos aikštė, į. k. 161406582, iš atsakovės UAB „Mugės redakcija“, į. k. 300134080, 3511 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.