Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme yra gautas ieškovo ieškinys atsakovui, kuriame ieškovas nurodė, kad UAB „Be kredito“, t.y. pradinis kreditorius ir atsakovas 2018-07-25 sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su šios sutarties nuostatomis, pradinis kreditorius perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį pradiniam kreditoriui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o atsakovas įsipareigojo mokėti pradiniams kreditoriui nuomos mokestį, per 24 mėnesius mokant kiekvieną mėnesį po 33,99 EUR nuomos mokestį, viso – 815,76 EUR. Atsakovas, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus sumokėjo pradiniam kreditoriui dalį įmokų, todėl pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į 641,25 Eur. Po reikalavimo teisių perleidimo atsakovas atliko ieškovui dalį įmokų (117,98 EUR), todėl yra skolingas 523,27 EUR. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 523,27 EUR skolos, 47,09 EUR delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, 15,00 EUR žyminio mokesčio, 0,84 EUR mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 75,00 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks teismui parengiamųjų procesinių dokumentų.

Atsakovui LR CPK 123 str. 3 d. nuostatose nustatyta tvarka, t. y. įteikiant procesinius dokumentus šeimos nariui, tačiau atsakovas nustatytais terminais atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas priima sprendimą atsakovui už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Sutinkamai su LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d. nuostatomis, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Be kredito“, t.y. pradinis kreditorius su atsakovu 2018-07-25 sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutinkamai su šios sutarties nuostatomis, pradinis kreditorius perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį pradiniam kreditoriui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o atsakovas įsipareigojo mokėti pradiniams kreditoriui nuomos mokestį, per 24 mėnesius mokant kiekvieną mėnesį po 33,99 EUR nuomos mokestį, viso – 815,76 EUR. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytą, kad atsakovas, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus sumokėjo pradiniam kreditoriui dalį įmokų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas įgijo teisę į atsakovą sutinkamai su tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2018-05-11 pasirašytos Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatomis. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas raštu.

Sutinkamai su LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatomis, skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia

ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuojama, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (LAT 2010-11-29 nutartis Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis Nr. 3K-3-105/2011).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas atsakovui yra išsiuntęs rašytinį pranešimą apie reikalavimo teisės į atsakovą perleidimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą yra informuotas tinkamai (LR CK 6.109 str. 7 d.).

Sutinkamai su LR CK 6.38 str. nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais, be to, LR CK 6.63 str. 2 p. skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutinkamai su LR CK 6.873 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas atliko tik dalį įmokų ir nėra galutinai atsiskaitęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškovui. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 17 str. – 179 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas pilnutinai bei iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotina 523,27 skola (LR CK 6.873 str. 1 d.).

Sutinkamai su LR CK 6.258 str. 1 d. nuostatomis, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių sudarytoje nuomos sutartyje numatytam kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti 0,05 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovas paskaičiavo delspinigius už 180 dienų laikotarpį, todėl šiuo konkrečiu atveju iš atsakovo išieškotini delspinigiai sudaro 47,09 EUR sumą. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas pilnutinai ir iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotina 47,09 EUR delspinigių.

Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (570,36 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sutinkamai su LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 93 str. 1 d. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotinas 15,00 EUR žyminis mokestis, 0,84 EUR mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą bei 75,00 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso – 90,84 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“) nuostatomis, iš atsakovės valstybės naudai nėra išieškotinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, nes jos neviršija minimalios 3,00 EUR sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. - 288 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Išieškoti iš atsakovo M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, į. k. 300115639, naudai 523,27 EUR skolos, 47,09 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (570,36 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 90,84 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas turi teisę sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. 3 p. reikalavimus. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas, nuo sprendimo priėmimo dienos per 20 dienų apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.