- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2-279-943/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- Zakłady Wapiennicze Lhoist S, Zakłady Wapiennicze Lhoist
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Simpras“
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Zakłady Wapiennicze Lhoist S. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės Zakłady Wapiennicze Lhoist ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simpras“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Zakłady Wapiennicze Lhoist S. A. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Simpras“ 54 598,14 Eur skolą, 1 684,15 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Simpras“ priklausančias pinigines lėšas Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, kuriuose atsakovė turi savo sąskaitas, o jeigu sąskaitose piniginių lėšų nebūtų –pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį atsakovės turtą. Ieškovė nurodė, kad skolos suma yra didelė, atsakovė be jokios pateisinamos priežasties vengia įvykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su ieškove. Atsakovės finansinė padėtis sunki, kadangi atsakovė turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės elgesys nevykdant prisiimtų skolinių įsipareigojimų bei vengiant bendradarbiauti su ieškove negali būti laikomas sąžiningu, todėl, darytina išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo yra tikėtinai pagrįstas, kadangi jame ieškovė aiškiai suformulavo atsakovės prievolės atsiradimo faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovei argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
5. Vertindamas tai, ar egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, jog ieškovė šios sąlygos neįrodė. Teismas pažymėjo, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė. Teismas pažymėjo ir tai, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė Zakłady Wapiennicze Lhoist S. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Atsakovės turtas sudaro 13 129 779 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 18 496 916 Eur, t. y. įsipareigojimai viršija turimą turtą. Pagal atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, atsakovė 2017 metais patyrė 1 336 889 Eur nuostolių, o 2018 metais – 659 458 Eur. Ieškovė teismui buvo nurodžiusi, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ir valstybės biudžetui – skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 6 007,92 Eur. Atsakovės finansinė padėtis tik blogėja – 2019 m. lapkričio 11 d. duomenimis – skola valstybei jau siekia 9 229,72 Eur.
6.2. Remiantis www.rekvizitai.lt duomenimis, atsakovė mažina darbuotojų skaičių, t. y. nuo 2019 m. balandžio mėn. atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 25 iki 9, kas leidžia teigti, kad atsakovė galimai nutrauks savo veiklą. Be to, kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7345-308/2019, kurioje atsakovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo nustatyta, jog prieš atsakovę yra pradėta daug bylų, o tai reiškia, jog atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Tokia aplinkybė dėl proceso eigos ypatumų gali paaiškėti ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. gali išnykti apeliacijos objektas. Jei tai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
8. Atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-950-230/2020, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės buvo tenkintas. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. išdavė vykdomąjį raštą ieškovei pagal jos pateiktą prašymą.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje penktame skirsnyje nustatyta tvarka. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atskirose civilinio proceso stadijose pasižymi tam tikrais ypatumais, skiriasi ir subjektai, kurie turi teisę tokias priemones taikyti. Teismas, klausimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, sprendžia, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės ir tokiam sprendimui įsiteisėjus, ieškovas turi teisę iniciuoti priverstinį vykdymo procesą. Vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kurio procesinę veiklą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnis).
10. Vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurį pateikus antstoliui (CPK 651 straipsnis) pradedamas priverstinis vykdymo procesas, kurio metu antstolis taiko priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnis). Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Taigi, esant duomenims, jog ieškovei yra išduotas vykdomasis raštas, kuris suteikia ieškovei teisę pradėti priverstinį vykdymą atsakovės atžvilgiu, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju išnyko poreikis spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisme. Šio klausimo sprendimas priskirtas antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, kompetencijai.
11. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad skundžiama nutartis nebegali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nevertina, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliacinį procesą nutraukus, apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės Zakłady Wapiennicze Lhoist S. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, nutraukti.
Grąžinti ieškovei Zakłady Wapiennicze Lhoist S. A., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą į valstybės biudžetą už atskirojo skundo padavimą.