- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-762-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00035-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- R. Š.
Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00035-2013-0)
2013 m. balandžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. P. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui R. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 420 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausantį turtą ieškinio sumos bei bylinėjimosi išlaidų ribose, t. y. 12 420 Lt. Nurodė, kad atsakovo nenoras bendrauti, nesirūpinimas jos gydymu ir sveikatos būkle, nenoras atsiprašyti ir atlyginti žalą, bandymas išvengti atsakomybės, rodo atsainų atsakovo požiūrį į žalos atlyginimo problemos sprendimą, be to prašoma priteisti suma yra didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-01-28 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kitą kilnojamąjį turtą 5 000 Lt sumos ribose. Nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra objektyvios galimybės preliminariai įvertinti pareikšto ieškinio pagrįstumą ir neturint objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikė mažesniu nei ieškinio suma mastu.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutartį ir areštuoti atsakovo turtą visos ieškinio sumos bei bylinėjimosi išlaidų ribose – 12 420 Lt. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra objektyvios galimybės preliminariai įvertinti pareikšto ieškinio pagrįstumą. Atsakovo kaltė įrodyta Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-22 nutartimi, kuria atsakovas buvo nubaustas bauda už pakartotinį ATPK 110 straipsnio pažeidimą. Teismui pateikti įrodo teismui patvirtina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė traumą, komplikacijas, ilgalaikį gydymąsi, todėl teismas nepagrįstai areštavo atsakovo turtą tik 5 000 Lt ribose. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į jau patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 420 Lt. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas po jo šuns padarytos sužalojimų, niekada nesiūlė atlyginti padarytą žalą, neatsiprašė. Be to, atsakovas siekė išvengti administracinės atsakomybės, todėl gali imtis priemonių, paslėpti turtą ar jį perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu siekiant išvengti ir neturinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 straipsniai).
Teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai).
Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų rūšį ir dydį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones pradiniame teisminio proceso etape, nėra objektyvios galimybės preliminariai įvertinti pareikšto ieškinio pagrįstumą. Iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio matyti, jog atsakovui reiškiamas turtinio pobūdžio piniginis reikalavimas, atlyginti neturtinę žalą, kuris kildinamas, iš atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. dėl atsakovo šuns įkandimo, padarytų sužalojimų. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmęs ieškinį ir spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokios kategorijos bylose, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, galėjo preliminariai įvertinti, neturtinės žalos dydį. Be to, ieškovė nurodė prašomos priteisti žalos dydį 10 000 Lt bei konkrečią ieškinio sumą, todėl pirmosios instancijos teismas nepasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo ir konstatavęs, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo jas taikyti pareikšto reikalavimo ribose. Ieškinio reikalavimo tikėtinumo vertinimas sietinas su laikinųjų priemonių taikymo pagrindu, bet ne su laikinųjų apsaugos priemonių mastu, nes priešingai gali atsirasti prielaidų manyti, jog teismas, neišnagrinėjęs bylos, iš anksto pasisakė dėl būsimo teismo sprendimo (CPK 144 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo rezultatas būtų piniginės sumos priteisimas iš atsakovo, kuri fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, todėl tokio sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas neleidžiant atsakovui sumažinti turimo turto masės pareikšto reikalavimo ribose (CPK 145 str. 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad teismui nebuvo žinoma jokia informacija apie atsakovo finansinę bei turtinę padėtį, o tai kelia pagrįstų abejonių, kad atsakovas gavęs ieškinį bei teismo nutartį, kuria areštuota mažesnė atsakovo turto suma, nei pareikštas reikalavimas, gali siekti turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai areštavęs atsakovo turtą mažesnei sumai, nei prašė ieškovė, tinkamai neužtikrino būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimą realų įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantė, kad teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jos patirtų bylinėjimosi išlaidų sumai. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra procesinio teisinio pobūdžio, bet nėra savarankiškas materialinės teisės reikalavimas, kurio įvykdymui užtikrinti, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą teismas išsprendžia ir jas paskirto po bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 93 str.).
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau areštuodamas atsakovo turto mažiau nei ieškovės pareikšto reikalavimo suma, neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinį tikslą – užtikrinti realių teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, todėl apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo nutartį, padidinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir areštuoti atsakovo turtą pareikšto ieškinio ribose – 10 000 Lt sumai (CPK 337 straipsnis 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-256-83/2013 – padidinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių arešto mastą nuo 5 000 Lt iki 10 000 Lt.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.