Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-290-460/2014

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. kovo 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Š. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-256-890/2013 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui R. Š. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Palangos miesto apylinkės teismui 2013-01-23 pateikė ieškinį, 2013-10-16 buvo priimtas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. Š. 15 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones– padidinti arešto mastą atsakovo turtui iki 15 000 Lt. Nurodė, kad atsakovo R. Š. nenoras bendrauti, nesirūpinimas ieškovės gydymu ir sveikatos būkle, nenoras atsiprašyti, atlyginti žalą, bandymas išvengti atsakomybės rodo atsainų atsakovo požiūrį į žalos atlyginimo problemos sprendimą, be to prašoma atlyginti suma yra didelė ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties, kuria arešto dydis nuo 10 000 Lt padidintas iki 15 000 Lt, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013-04-17 nutartimi pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutartį ir padidino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių arešto mastą nuo 5 000 Lt iki 10 000 Lt.

Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu savo reikalavimą padidino iki 15 000 Lt ir apylinkės teismo prašė atsakovo turto areštą nuo 10 000 Lt padidinti iki 15 000 Lt. Palangos miesto apylinkės teismas prašymą tenkino, atsakovas (apeliantas) su tuo nesutinka.

CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kurio suma 15 000 Lt, be to, ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžtina, kad iš pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė patikslinto ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas tikina į bylą pateikęs jo gerą finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Tačiau teisingam bylos išnagrinėjimui yra reikšminga duomenų visuma. Šiuo aspektu svarbu tai, kad byloje yra kitų, atsakovui nepalankią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 314 straipsnis). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei poreikis padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą šiuo atveju lemia informacija apie atsakovo prastą turtinę padėtį bei grėsmės dėl išieškojimo apsunkinimo ar negalimumo. Vadovaujantis antstolio Jono Petriko 2013-10-22 turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01547 (b. l. 63–64) bei Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi, areštuotas žemės sklypas, atsakovui priklausantis automobilis VOLVO V70, bei 4 kambarių butas Palangoje, ir tai areštuota kitos/ų vykdomosios/ųjų bylos/ų pagrindu (antstolis G. J.).

Darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė tiek į ieškovės, tiek į atsakovo interesus, išlaikė pusiausvyrą tarp būsimo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Net ir padidinus arešto mąstą atsakovas gali laisvai disponuoti bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, mokėti mokesčius ir t.t. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jo nekilnojamojo turto areštas neproporcingai varžo atsakovo teises (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, bei, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo iki 15 000 Lt teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tą pagrįstai nustatė ir apylinkės teismas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės prašyti teismo taikyti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, pakeisti vykdymo tvarką (CPK 146, 147, 150 straipsniai). Be to, atsakovai gali nurodyti, konkretų areštuotiną turtą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų nuostolių arba maksimaliai sumažintų nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.