Tauragės apylinkės teismo nutartis

2020-11-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-3837-999/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
2YT-3837-999/2020
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00520-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Pareiškėjas
R. M.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, R. M., K. M., M. M., Z. V., L. K., A. M., V. Ž., D. M., S. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3837-999/2020Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00520-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.1.10.7; 3.4.5.19 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, R. M., K. M., M. M., Z. V., L. K., A. M., V. Ž., R. M., R. M., R. M., D. M., S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo teismo atnaujinti terminą palikėjo A. M. palikimui priimti. Pareiškime nurodo, kad jo tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties dėl palikimo priėmimo paveldėjimo byla užvesta nebuvo, duomenų apie tai, kad kas nors iš paveldėtojų būtų priėmę palikimą pradedant jį faktiškai valdyti ar kitais būdais, neturi. Pats į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi tik (duomenys neskelbtini) m. tapo pilnamečiu. Pažymi, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kartu su broliais ir seserimis gyveno (duomenys neskelbtini), kadangi jų mamos R. M. atžvilgiu (duomenys neskelbtini)sprendimu teismas atėmė motinystės teisę. Apie tai, kad po tėvo mirties yra likęs paveldimas turtas, sužinojo tik šiemet iš VĮ Turto banko. Nurodė, kad sužinojo, jog palikimą sudaro (duomenys neskelbtini), esantys pastatai t. y. du butai, sandėlis ir du ūkiniai pastatai. Pažymėjo, kad minėtus pastatus kartu su broliais ir seserimis tvarko ir prižiūri, tačiau nėra įstatymo nustatytais būdais priėmę A. M. palikimo, todėl VĮ Turto bankas gali inicijuoti veiksmus dėl minėto paveldimo turto perėjimo valstybei.

Suinteresuoti asmenys R. M., K. M., M. M., Z. V., A. M., V. Ž., R. M., D. M., S. M., R. M., R. M. ir L. K. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškime pareiškėjo R. M. išdėstyta pozicija ir teiginiais sutinka, pažymėjo, kad pareiškimas turi būti tenkinamas. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo A. M. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad R. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

P. R. M. teismo posėdžio metu palaikė patikslintą pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog iš VĮ Turto banko sužinojo, kad yra nepriėmę po tėvo mirties palikimo, kurį sudaro du butai ir kiti statiniai. Jų iš viso šeimoje yra aštuoni broliai ir keturios seserys. Po tėvo mirties, juos aštuonis atidavė į vaikų namus. Mamai buvo apribota motinos valdžia. Palikimo atsiradimo metu jis buvo nepilnametis ir palikimą jo vardu turėjo priimti mama, tačiau to nepadarė. Tuose butuose šiuo metu gyvena jų mama ir vienas brolis. Prašo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas R. M. yra A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 8, 10). Šilalės rajono notarų biuro 2020 m. rugsėjo 21 d. pažymoje Nr. 01-11/84 nurodyta, kad po A. M. mirties, palikimo priėmimo pareiškimo Šilalės rajono notarų biure nėra registruota, iš Testamentų registro išrašo matyti, kad A. M. testamento sudaręs nebuvo (b. l. 6-7).

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas negalėjo įgyvendinti teisės priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, kadangi tėvui mirus, jis buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. 1964 m. CK 2 skirsnio normos nustatė, kad nepilnamečius vaikus atstovauja ir jų civilines teises įgyvendina jų tėvai. Tačiau kaip matyti iš byloje pateikto Šilalės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo mamos R. M. buvo atimtos tėvystės teisės pareiškėjo bei jo brolių ir seserų atžvilgiu (b. l. 11). Po šio sprendimo priėmimo pareiškėjas, jo broliai ir seserys gyveno vaikų namuose (b. l. 9-10, 12-15).

Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės neabejotinai įtakojo tai, kad pareiškėjas negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjo A. M. mirties, būtų paveldėję kiti byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis neįtraukti asmenys, byloje nėra.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, todėl teismas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pripažįsta svarbiomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsnis).

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po A. M. mirties, priimti atnaujintinas ir nustatytinas trijų mėnesių terminas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti terminą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir nustatyti 3 mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė