- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 2-320-723/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03114-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Čuchonskai,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. K. kreipėsi su ieškiniu atsakovui V. P. prašydama:
1. Skirti DNR ekspertizę atsakovo V. P., gim. 1974-01-18, ir Pijaus B. K., a/k (duomenys neskelbtini) giminystės ryšio (tėvystės) nustatymui..
2. Giminystės ryšiui pasitvirtinus, nustatyti, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini)), yra P. B. K., a/k (duomenys neskelbtini) tėvas, o Pijus B. K., a/k (duomenys neskelbtini) yra V. P., gim. 1974-01-18, sūnus.
3. P. B. K., a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti ieškovės D. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.
4. P. B. K., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti iš atsakovo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
5. Priteisti iš atsakovo V. P., gim. 1974-01-18, sūnaus Pijaus B. K., a/k (duomenys neskelbtini) naudai 16 625 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-09-19 iki 2014-09-19.
6. Nustatyti tokią atsakovo V. P. bendravimo su sūnumi Pijumi B. K. tvarką:
1. V. P. vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su sūnumi P. B. K. kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir švenčių dienomis: Tėvo dieną, Sausio 1 d. ir antrą Šv. Velykų dieną, antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 18 val., vaiko gyvenamojoje vietoje.
2. D. K. šiuo laikotarpiu leistina stebėti susitikimus, netrukdant atsakovui betarpiškai bendrauti su sūnumi.
3. V. P. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi P. B. K. telefonu (tiek mobiliuoju, tiek laidiniu) kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 19 val.
4. Praėjus vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo, atsakovo V. P. ir sūnaus Pijaus B. K. bendravimas vyksta kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val., bei švenčių dienomis: Tėvo dieną, Sausio 1 d., antrą Šv. Velykų dieną, antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 18 val.
5. Atsakovui nebendraujant su sūnumi laikinosios bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminas vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsiamas proporcingai nebendravimo laikotarpiui.
7. Priteisti iš atsakovo V. P., gim. 1974-01-18, valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-7).
Nurodė, kad su atsakovu V. P. susipažino 2007 m., palaikė artimus ryšius, tačiau santuokos nebuvo sudarę. 2007 m. pabaigoje ieškovė pastojo. Atsakovas žinojo, kad ji laukiasi jo vaiko. Nuo pastojimo apie 5 mėnesius su atsakovu gyveno kartu atsakovo tėvams priklausiusiame name Antaviliuose. Apie penktą nėštumo mėnesį ieškovė atsakovą paliko dėl jo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir išėjo gyventi pas savo tėvus. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. B. K.. Ieškovė atsakovui pranešė šią žinią, tačiau atsakovas pirmą kartą vaiką aplankė, kai jam buvo 2 metai. Nuo sūnaus gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas jį yra aplankęs 4-5 kartus. Sūnus šiuo metu yra nepilnametis. Ieškovė tinkamai juo rūpinasi, auklėja, užtikrina jo būtinus poreikius. Sūnus prie motinos yra pripratęs, prisirišęs, todėl mano, kad teisingiausia būtų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, vaiko motina, kadangi tai geriausiai atitiks vaiko interesus. Kitų metų rudenį jis pradės lankyti mokyklą. Dėl prastos sveikatos būklės (diagnozuotų: astminio bronchito, enurezės (šlapinimasis į lovą), hiperkinezinio elgesio sutrikimo, aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, turėtų urologinių problemų (atliktų operacijų), operuotų akių (diagnozuotas diverguojantis lydimasis žvairumas) sūnus ikimokyklinės ugdymo įstaigos nelanko, dėl to ir ieškovė yra priversta būti namuose, neturi galimybės dirbti ir užsidirbti, tačiau yra registruota darbo biržoje. Pragyventi padeda ieškovės tėvai, pas kuriuos su sūnumi ir gyvena. Šiai dienai ieškovės gaunamos pajamos sudaro 376 Lt. Ji neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto. Be būtinųjų sūnaus išlaikymo išlaidų kas mėnesį papildomai išleidžia apie 200 Lt nekompensuojamiems vaistams.
Kadangi atsakovas, žinodamas, kad P. B. K. yra jo sūnus, nuo pat gimimo neteikė jam visiškai jokio išlaikymo, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-09-19 iki 2014-09-19. Kadangi nuo 2008-01-01 iki 2012-07-31 MMA buvo 800 Lt, todėl skaičiuojama išlaikymo suma, tenkanti vienam tėvui, mėnesiui - 400 Lt, tuo laikotarpiu įsiskolinimo suma susidaro 400 Lt * 10 mėn.=4 000 Lt. Nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01 MMA buvo 850, todėl skaičiuojama išlaikymo suma mėnesiui - 425 Lt, tuo laikotarpiu įsiskolinimo suma susidaro 425 Lt * 5 mėn.=2 125 Lt. Nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt, todėl skaičiuojama išlaikymo suma mėnesiui - 500 Lt, tuo laikotarpiu įsiskolinimo suma susidaro 500 Lt * 21 mėn.=10 500 Lt. Už visą laikotarpį nuo 2011-09-19 iki 2014-09-19 susidaro 16 625 Lt suma.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad P. B. K. yra mažametis, bei nežinant, kaip klostysis tėvo ir vaiko bendravimas, koks bus jų tarpusavio ryšys, siekiant mažamečio vaiko netraumuoti ir nepakenkti darniai ir psichologiškai saugiai jo raidai, atsižvelgiant išimtinai į mažamečio vaiko interesus, jo dienos režimą, mano, kad maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku negali būti nustatytas iš karto - vaiko ir tėvo ryšio atstatymui reikalingas pereinamasis laikotarpis. Todėl šiuo atveju tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaikas priprastų prie tėvo, o tėvas geriau suvoktų mažamečio sūnaus poreikius. Todėl siūlo nustatyti jos pasiūlytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad jeigu atsakovas nepripažins, kad yra P. B. K. tėvas, skyrius palaikys ieškovės prašymą dėl teismo medicininės DNR ekspertizės skyrimo. Kadangi ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, kuris nuolat gyvena su motina, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Siekdami apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei atsižvelgdami į įstatymo normas ir teismų praktiką, palaiko ieškovės reikalavimą priteisti 500 Lt dydžio išlaikymą Pijui B. K. mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Dėl išlaikymo įsiskolinimo išvadą pateiks teismo posėdyje. Pabrėžė, kad ieškovė pateiktoje bendravimo su vaiku tvarkoje numato pereinamąjį laikotarpį, t.y. vienerius metus, kai tėvas su Pijumi B. K. bendrauja tam tikromis dienomis ir valandomis stebint motinai. Pereinamasis laikotarpis yra reikalingas, kad atsirastų glaudus ryšys tarp tėvo ir sūnaus, kad vaikas nebijotų tėvo. Ieškovė siūlo protingai padalinti bendravimą su sūnumi švenčių dienomis. Skyriaus manymu, toks bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų (b.l. 47-50).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos iškėlimą jam yra žinoma (b.l. 64) ir apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 21), jo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad išlaikymo prašo minimalaus, t.y. po 500 Lt. Atsakovas nei vieno cento sūnui nėra davęs. Prašo bendravimo tvarką nustatyti, nes atsakovas pasirodo vaikui girtas. Vaikas po susitikimų nemiega, šlapinasi į lovą. Vaikui yra nustatyta elgesio sutrikimų.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad motina tinkamai rūpinais vaiku.
Ieškinys tenkintinas.
Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.
Ieškovė 2015-02-03 teismui pateikė prašymą priimti atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t.y. dėl tėvystės nustatymo, ir šioje dalyje bylą nutraukti. Nurodė, kad atsakovas pripažino tėvystę P. B. K. atžvilgiu. Patvirtino, kad procesinės ieškinio dalies atsisakymo pasekmės žinomos. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų šioje dalyje priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 d).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. ir atsakovas V. P. turi nepilnametį sūnų P. B. P., gim. 2008-07-31 (b.l. 65).
Nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, teismas įvertina vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr.35). Kadangi nepilnametis vaikas nuo pat gimimo nuolat gyvena su savo motino D. K., kuri juo tinkamai rūpinasi, gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka vaiko interesus.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos A. T. yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).
Ieškovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (b.l. 19-20). Ieškovės pajamas kas mėnesį sudaro 376 Lt gaunama socialinė pašalpą ir išmoka vaikui (b.l. 18), ji yra registruota darbo biržoje (b.l. 14). Šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame name. Kaip jau buvo paminėta, teismas turi įvertinti vaiko (vaikų) poreikius, t.y. bylos nagrinėjimo metu egzistuojančius ir realius poreikius, o ne apskritai galinčius padidėti poreikius ateityje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, į vieno iš tėvų turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydžio ar/ir formos pakeitimas galimas CK 3.201 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą, į vaiko amžių, sveikatos būklę (b.l. 21-42), vaistams išleidžiamas lėšas (b.l. 68-70), prašomą priteisti minimalų išlaikymo dydį, bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur (500 Lt) per mėnesį iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko interesams (CK 3.203 str.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/200; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos A. T. 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
Teismas mato, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo visiškai nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ir neįrodė, kad prisidėdavo prie sūnaus išlaikymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo priteistinas 4 814,93 Eur (16 625 Lt) išlaikymo nepilnamečiui sūnui P. B. K. įsiskolinimas.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (LR CK 3.175 str. 2 d.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 1 d.). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikatą, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku.
Ieškinyje ieškovė išdėstė siūlomą nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi. Kadangi atsakovas iki šiol retai aplankydavo sūnų, prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, t.y. vienerių metų laikotarpį per kurį atitinkamomis dienomis atsakovas su sūnumi bendrautų stebint motinai. Atsakovas atsiliepimo ar prieštaravimų dėl siūlomos bendravimo tvarkos nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas nustato atsakovo bendravimo su sūnumi P. B. K., gim. 2008-07-31, tvarką pagal ieškovės siūlomą variantą:
1. V. P. vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su sūnumi P. B. K. kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir švenčių dienomis: Tėvo dieną, Sausio 1 d. ir antrą Šv. Velykų dieną, antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 18 val., vaiko gyvenamojoje vietoje.
2. D. K. šiuo laikotarpiu leistina stebėti susitikimus, netrukdant atsakovui betarpiškai bendrauti su sūnumi.
3. V. P. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi P. B. K. telefonu (tiek mobiliuoju, tiek laidiniu) kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 19 val.
4. Praėjus vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo, atsakovo V. P. ir sūnaus P. B. K. bendravimas vyksta kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val., bei švenčių dienomis: Tėvo dieną, Sausio 1 d., antrą Šv. Velykų dieną, antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 18 val.
5. Atsakovui nebendraujant su sūnumi laikinosios bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminas vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsiamas proporcingai nebendravimo laikotarpiui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalbą, todėl patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 177,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (b.l. 67). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 196 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 88, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
priimti ieškovės D. K. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies dėl tėvystės nustatymo ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio P. B. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. B. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 144,81 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai 81 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2014-09-19 iki vaiko pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui P. B. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4 814,93 Eur (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai keturiolika eurų 93 ct) įsiskolinimą.
Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Piju B. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
„1. V. P. vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su sūnumi Pijumi B. K. kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir švenčių dienomis: Tėvo dieną, Sausio 1 d. ir antrą Šv. Velykų dieną, antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 18 val., vaiko gyvenamojoje vietoje.
2. D. K. šiuo laikotarpiu leistina stebėti susitikimus, netrukdant atsakovui betarpiškai bendrauti su sūnumi.
3. V. P. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi P. B. K. telefonu (tiek mobiliuoju, tiek laidiniu) kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 19 val.
4. Praėjus vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo, atsakovo V. P. ir sūnaus P. B. K. bendravimas vyksta kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val., bei švenčių dienomis: Tėvo dieną, Sausio 1 d., antrą Šv. Velykų dieną, antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. iki 18 val.
5. Atsakovui nebendraujant su sūnumi laikinosios bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminas vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsiamas proporcingai nebendravimo laikotarpiui.“
Priteisti iš atsakovo V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 196 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 177,50 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt septyni eurai 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.