Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-04 · Administracinė byla Nr. eI2-2522-811/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
eI2-2522-811/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00709-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Violeta Petkevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Atsakovas
Z. V.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2522-811/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00709-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atsakovei Z. V. dėl įmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau –Tarnyba), Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame prašyme prašo priteisti iš atsakovės Z. V. 26 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 4,50 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso - 30,50 Eur.

Nurodo, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (2.2)VTP-1-2869 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-10144-466/2018 dėl skolos priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Papildomai atsakovė minėtame prašyme nurodė sutinkanti apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

Įvertinusi, kad atsakovės pajamos viršija pirmąjį lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-2869-14521 (toliau – Sprendimas) suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-10144-466/2018 dėl skolos priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia apskaičiavusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei skirtą mokėtiną sumą ir 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-8126 pranešusi atsakovei apie pareigą apmokėti išlaidų dalį bei paprašiusi minėtą sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų. Nurodo apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas pakartotinai pranešusi atsakovei 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimu Nr. (12.31)FS-3487, tačiau atsakovė iki 2021 m. kovo 8 d. antrinės pagalbos teikimo išlaidų nesumokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjo H. J. 2018 m. gruodžio 4 d. nepasirašyta ir neantspauduota teismo herbiniu antspaudu, voke buvo tik 1 ir 3 puslapiai. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas taip pat yra anoniminis. Tokie dokumentai pridaro problemų ir verčia žmones kreiptis pagalbos.

Pažymi, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas A. C. taip pat nesurinko nei vieno teisėjo parašo ir herbinio antspaudo, motyvuodamas, kad jis pas teisėjus neis. Teigia, kad Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. 2.2 (NTP-2)18-T-2869-14521 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo taip pat tinkamai nepatvirtintas, t. y. nepasirašytas ir nepatvirtintas herbiniu antspaudu, tačiau advokatas A. C. uždėjo spaudą, kad kopija yra tikra ir anoniminį sprendimą patvirtino kontoros antspaudu. Tuo pačiu nurodo ilgai negalėjusi susisiekti su advokatu A. C..

Paaiškina, kad registruotu laišku 2020 m. lapkričio 23 d. išsiuntusi Tarnybai 2020 m. lapkričio 13 d. prašymą pateikti dokumentus, pagrindžiančius antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, tačiau į prašymą Tarnyba neatsakė.

Nurodo, kad Informuoja, kad teisėjai nesupažindino atsakovės su Lietuvos Respublikos vardu priimtais sprendimais, jų neišaiškino, motyvuodami tuo, kad atsakovė gali persiskaityti pati, nors sprendimai teisėjų nepasirašyti ir neatspauduoti.

Tuo pačiu teigia, kad antstoliai neužpildo vykdomųjų raštų, t. y. nenurodo savo atliktų veiksmų ir į bylą teismui gražina tik vieną vykdomąjį raštą. Mano, kad pareiškėja negalėjo paduoti skundo, kadangi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žirmūnų būstas“ nėra ir nebuvo tinkamai registruota valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“, todėl su atsakove nepasirašė aptarnavimo sutarties, kas, atsakovės nuomone, yra privaloma. Neregistruota įmonė nemoka mokesčių valstybei, iki 2013 m. ji mokestiniuose pranešimuose neišskyrė PVM ir tuo apgaudinėjo valstybę, nemokėdama privalomų mokesčių į valstybės biudžetą. Tuo pačiu išaiškinti, kodėl teisėjai tinkamai nepatvirtina parašu ir herbiniu antspaudu Lietuvos Respublikos vardu priimtų sprendimų, nutarčių ir vykdomųjų raštų, kodėl išduoda du vykdomuosius raštus skirtingoms sumoms tose pačiose bylose, priimti sprendimus ir panaudoti atitinkamas priemones atstatyti pažeistas teises, nes mano, kad tai yra svarbu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, susidariusių už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, taip pat valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, priteisimo iš atsakovės.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad atsakovė Z. V. 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (2.2.)VTP-1-2869 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-10144-466/2018.

Įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, Tarnyba Sprendimu nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10144-466/2018 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą atsakovei paskyrė teikti advokatą A. C..

Advokatas A. C. Tarnybai pateikė 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašymą išmokėti užmokestį už atsakovei suteiktą antrinę teisinę – parengtą apeliacinį skundą. Tarnyba advokatui išmokėjo už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą ir pranešė atsakovei apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, tačiau atsakovė šių išlaidų nesumokėjo.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi Tarnybai raštuose nurodytą informaciją ar skundusi šiuos raštus teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnyba raštus atsakovei siuntė adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė prašyme suteikti jai antrinę teisinę pagalbą nurodė kaip savo deklaruotos gyvenamosios vietos bei korespondencijos adresą

Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pagal Įstatymo 19 straipsnį prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka (1 dalis). Pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą (2 dalis). Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis (3 dalis). Pareiškėjas, turintis apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50 arba 75 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos (4 dalis).

Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pareiškėjas turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau jis neatlieka pareigos laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos apmokėti 50 arba 75 procentus bylinėjimosi išlaidų civilinio proceso atveju arba 50 arba 75 procentus išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, ir dėl to civilinė arba administracinė byla pasibaigia nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės ar nepradedamas išieškojimas, pareiškėjas privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 14 punkte nustatyta, kad pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Tam, kad advokatui, teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Nagrinėjamuoju atveju antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokato A. C. prašymu ir pateiktais dokumenais – apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. e2-10144-466/2018 nuorašu ir Sprendimu.

Atsvelgiant į pareiškimo turinį ir byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovei pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 5 dalimi kilo pareiga sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovė nepaneigė advokato nurodytų aplinkybių dėl suteiktų paslaugų, taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad būtų skundusi Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei kad yra sumokėjusi apskaičiuotą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą. Atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai, susiję su teismo sprendimų kopijų patvirtinimu, jų išaiškinimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba jai nebuvo suteikta ar kitų įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadas apie pareiškėjos prašymo nepagrįstumą. Esant šioms aplinkybėms, Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės 26 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 4,50 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro pranešimų atsakovei siuntimo išlaidos, šioms išlaidoms pagrįsti pateikiamos išrašytos Lietuvos pašto ir UAB „Samus“ PVM sąskaitos faktūros.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Įvertinus tai, konstatuotina, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 4,50 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovei siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovės priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys. Administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą). ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovės 4,50 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, todėl ši prašymo dalis netenkintina.

Likusieji atsakovės atsiliepimo į skundą argumentai, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas teismo išvadas bei priimamą procesinį sprendimą, laikytini pertekliniais, neturinčiais esminės (lemiamos) reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kodas 125817744, 26 Eur (dvidešimt šeši eurai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Likusios pareiškėjos prašymo dalies netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė