Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja A. Ž., L. Ž. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo L. Ž. atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti 2015-09-23 (b.l. 140-142) pagal 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 2007-01-07 mirė J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Mirties momentu J. Ž. buvo santuokoje su pareiškėja J. Ž., santuokoje buvo susilaukęs dukterų L. Ž., gim. 1963 m., ir A. Ž., gim. 1968 m. (b.l. 8, 9). Po J. Ž. mirties į notarą dėl J. Ž. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b. l. 35, CPK 179 str. 3 d.). Tačiau iki mirties J. Ž. buvo sudaręs 2004-07-02 oficialųjį testamentą, notarinio reg. Nr. GŠ-6947, kuriuo jam priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir visą kitą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sutuoktinei J. Ž. (b.l. 35, 76-77, CPK 179 str. 3 d.). J. Ž. vardu jo mirties dieną nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 31, CPK 179 str. 3 d.). Testamente nurodytas žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), J. Ž. buvo perleistas tretiesiems asmenims dar 2004-11-22 (b.l. 32-33). Nuosavybės teisė į J. Ž. gyvenamąjį būstą (b.l. 8), t.y. 63,39 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruota pareiškėjos vardu (b.l. 10). Šis butas buvo įgytas 1992-07-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 26-6069 pagrindu, kuomet pareiškėja ir J. Ž. buvo santuokoje (b.l. 11-12).

J. Ž. mirties momentu galiojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 str. 3 d. šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. palikimo atsiradimo momentu yra laikomas palikėjo mirties momentas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. Ž. mirties J. Ž., būdamas tiek įstatymine, tiek testamentine jo įpėdine (CK 5.5 str. 1 d. 1, 2 p., 5.13 str.), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar į teismą dėl turto apyrašo sudarymo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, ji savo sutuoktinio J. Ž. turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad teises į mirusiojo J. Ž. palikimą siekia įgyvendinti jį pergyvenusi sutuoktinė ir testamentinė jo įpėdinė – pareiškėja J. Ž., pripažintina, jog prašomas nustatyti faktas, kad J. Ž. priėmė savo vyro J. Ž. palikimą po jo mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti, jai turi juridinę reikšmę (CPK 444 str. 1 d.), nes toks faktas sąlygotų paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į pareiškėjos paveldėtą turtą po jos vyro J. Ž. mirties.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmais, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad J. Ž. mirties momentu nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu nuosavybės teise buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-07-20, pareiškėjai esant santuokoje su J. Ž. nuo 1963-03-03. Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos vyro J. Ž. nuosavybė pastarojo mirties momentu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuoto asmens A. Ž. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po J. Ž. mirties pareiškėja visą laiką gyveno bute (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėja iki šiol gyvena šiame bute, jame yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. 2007-01-12 pareiškėja su AB Lietuvos dujos Vilniaus filialu sudarė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11489844 (b.l. 13-16), 2008-09-09 su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį (b.l. 17-20). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad 2009-07-28, 2009-08-28 pareiškėja mokėjo mokesčius už šiam butui teikiamas paslaugas (b.l. 21-24). Teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad po J. Ž. mirties AB Lietuvos dujos, UAB „Vilniaus vandenys“ ar kitos komunalines paslaugas teikiančios įmonės būtų reiškusios pareiškėjai reikalavimus dėl skolos už butą (duomenys neskelbtini), priteisimo, todėl abejoti pareiškėjos nurodoma aplinkybe, kad po J. Ž. mirties 2007-01-07 ji visą laiką rūpinosi šiuo butu, mokėdama mokesčius už šiuo adresu teikiamas paslaugas, teismas neturi pagrindo (CPK 178, 185 str.). Įvertinus tai, taip pat kitus jau minėtus byloje surinktus įrodymus, liudijančius pareiškėjos rūpinimąsi butu (duomenys neskelbtini), ir jo valdymą kaip savo iki šiol, pripažintina įrodytu, kad pareiškėja po sutuoktinio J. Ž. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Pareiškėja už procesinių dokumentų siuntimą pagal 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) įmokėjo į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 69,41 Eur (b.l. 51, 56, 128, 131-132, 135), iš kurių buvo panaudota 67,04 Eur (b.l. 136). Todėl permokėta suma – 2,37 Eur, grąžintina pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 259-260 str., 263-270 str., teisėja

nutaria:

Pareiškėjos J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2007-01-07 jo palikimą priėmė pareiškėja J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjai J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Grąžinti pareiškėjai J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) likusią nepanaudotą Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje saugomą 2,37 Eur sumą. Išaiškinti pareiškėjai, kad šios sumos grąžinimui pareiškėja turi pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, nurodydama sąskaitą, į kurią ši suma turėtų būtų pervesta.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.