- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-370-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23021-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- D. A.
- Advokatai
- Tatjana Benetė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 36 MGL (1 800 Eur). Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir D. A. paskirta galutinė subendrina bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jų neturėti, neįsigyti ir neperduoti kitiems asmenims, 5) nebendrauti su P. Š. ir N. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 2 d., apie 16.00 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje - prie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ greito maisto restorano ,,Hesburger“, tyčia, nesilaikydamas moralės bei elgesio normų, kitų žmonių akivaizdoje, privažiavęs automobiliu ‚,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie A. S. ir su juo buvusių draugų kompanijos, išplūdo A. S. necenzūriniais žodžiais, spjovė jam į veidą, po to išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie A. S., pastūmė jį rankomis, vieną kartą spyrė koja į šoną bei sudavė vieną smūgį ranka A. S. į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendį ir jam paskirti 20 MGL (1 000 eurų) dydžio baudą. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimo ir bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo.
3. Apeliantas nurodo, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei padėjo išaiškinti jos aplinkybes, realios žalos niekam nepadarė, su visais susitaikė, apklausti asmenys jam pretenzijų neturėjo. Pats įvykis yra mažareikšmis, buvo nulemtas kitų asmenų provokuojančių veiksmų ir galėtų būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Esant tokioms aplinkybėms, jam paskirtos bausmės yra per griežtos, neatitinka BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų. Skunde nuteistasis pažymi, kad jis suprato, jog elgėsi neadekvačiai, nurodo, kad jau vien pats teisminis procesas jį pakeitė, jis padarė teigiamas išvadas ir ateityje tokių klaidų nedarys. Skunde nurodoma, kad D. A. paskirta 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda yra neproporcinga jo padarytam nusikaltimui, todėl yra pagrindas ją mažinti. Apelianto nuomone, bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus jam 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.
4. Nuteistasis nurodo, kad jam paskirta bausmė nepagrįstai visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, nes tokiu būdu buvo pasunkinta jo padėtis. Už padarytą mažareikšmį nusikaltimą jis buvo nubaustas ne tik pinigine bauda, bet ir ta pačia bausme, kuri buvo paskirta ankstesniu nuosprendžiu. Be to, pasak apelianto, teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kuris netrukus turėjo pasibaigti, dar labiau padidino. Atsižvelgiant į tai, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžia galėtų būti skaičiuojama nuo ankstesnio Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmestinas
5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis D. A. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo ją sušvelninti, taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes ir netinkamai nustatė bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę D. A. pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma, šio nusikaltimo padarymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat konstatavo vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Nors D. A. yra jauno amžiaus, turintis šeimą, dirbantis, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jau yra teistas 6 kartus, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, bylos duomenimis, jis daugiau kaip keturiasdešimt kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 143-172). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 284 numatyto nusikaltimo padarymą parinko vieną iš švelniausių galimų skirti bausmės rūšių – baudą, o jos dydį, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 3 dalimi, nustatė artimą minimaliam baudos dydžiui už nesunkų nusikaltimą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo D. A. paskirta bausmė - 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda, kuri, pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta iki 36 MGL (1 800 Eur), nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.
8. Nuteistojo nuomone, bausmė jam buvo paskirta pažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jo nusikaltimas yra mažareikšmis, padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų provokuojančių veiksmų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos skundo argumentus bei sugretinusi juos su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neturi jokio pagrindo D. A. padarytą BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį ar mažiau pavojingą. Šį nusikaltimą nuteistasis padarė prieš nepilnametį asmenį, viešoje vietoje, pašalinių asmenų, kurie taip pat yra nepilnamečiai, akivaizdoje. D. A. nukentėjusįjį A. S. išplūdo necenzūriniais žodžiais, apspjovė jam veidą, pastūmė, spyrė į šoną, sudavė smūgį į galvą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Be to, byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. S. būtų atlikęs kokius nors nuteistąjį provokuojančius ar įžeidžiančius veiksmus. Apklausiamas teismo posėdyje, D. A. paaiškino, kad jį sunervino tai, jog nukentėjusysis sėdėjo ant bortelio ištiesęs kojas ir nereagavo į jo pastabą. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl jos švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
9. Apeliaciniame skunde D. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskirtą baudą su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrino pasirinkdamas visiško sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, privalo bausmes subendrinti. Tuo tarpu subendrinimo būdo pasirinkimas yra paliktas bausmes bendrinančio teismo diskrecijai. Atsižvelgiant į tai, už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą D. A. paskirtą bausmę – baudą, pirmosios instancijos teismas privalėjo subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Pasirinkdamas bausmių subendrinimo būdą, teismas įvertino byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, kad D. A. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl visiškai pagrįstai pasirinko bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir tuo baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinant bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnė bausmė keičiama griežtesne bausme, tačiau paskirta bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. A. pagrįstai nubaustas ir bauda, ir ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme – laisvės atėmimu.
10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi priešingu atveju, yra nepagrįstai pasunkinama jo padėtis. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimas nuo ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaip to prašo nuteistasis, neatitiktų nei įstatymo nuostatų, nei teismų praktikos. BPK 339 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaip minėta, teismas privalo subendrinti bausmes asmeniui, kuris neatlikęs paskirtos bausmes arba bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, procesinis sprendimas, nuo kurio įsiteisėjimo skaičiuojamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, yra vėliausias nuosprendis ar nutartis, kuriais ši bausmė subendrinta su už naujas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įstatymo nuostatų nepažeidė ir nuteistojo padėties nepasunkino.
11. Nuteistasis taip pat nurodo, kad subendrinus bausmes jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas per ilgam laikotarpiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Teisė motyvuotai apsispręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo trukmės, kuri neturi viršyti trejų metų, paliekama teismui. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis ir atidėdamas D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejų metų ir septynių mėnesių laikotarpiui, teisingai bei pagrįstai atsižvelgė į visas nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir antrą kartą bausmės vykdymą atidėjo ilgesniam, nei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį nustatytam, laikui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis siejamas su ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirtais įpareigojimais, įvertinant jų įvykdymo trukmę bei realią galimybę pasiekti bausmės tikslus vykdant nuteistojo elgesio kontrolę.
12. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu D. A. paskirta bausmė buvo bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, o ne su jos vykdymo atidėjimu. Tik subendrinęs paskirtas bausmes teismas turėjo iš naujo nuspręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, kad D. A. yra ne kartą teistas, o naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymas visiškai pagrįstai buvo atidėtas ilgesniam laikotarpiui, nei buvo nustatytas ankstesniu nuosprendžiu. Svarbu paminėti, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į D. A. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, suteikė dar vieną galimybę nuteistajam įrodyti, kad jis iš ankstesnių teistumų padarė tinkamas išvadas, gali pakeisti savo elgesį ir jam paskirtos bausmės tikslai išties gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
2. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. A., ją subendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bei atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendį keisti dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. A. (D. A.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.