Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-595-601/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-12
Bylos Nr.: e2A-595-601/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08220-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: D. Š., J. D.
Ieškovas: Kauno miesto savivaldybei
Advokatai: Rasa Gradauskienė

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2A-595-601/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08220-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 2.6.16.11.1.; 2.6.16.11.2.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. Š., D. Š. ir J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1211-1107/2021 pagal Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams D. Š., D. Š., J. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, bei atsakovų D. Š., D. Š., J. D. priešieškinį ieškovei Kauno miesto savivaldybei dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė 2019 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydama iškeldinti atsakovus D. Š., D. Š. ir J. D. iš gyvenamųjų patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), butų Nr. 416 ir 419, su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Šalies argumentai

2. Atsakovai D. Š., D. Š., J. D. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakovais rašytinę neterminuotą gyvenamųjų patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), butų Nr. 416 ir 419, nuomos sutartį bei priteisti iš ieškovės atsakovams bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės argumentų santrauka

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso ginčo gyvenamosios patalpos, kuriose nėra deklaruotas nei vienas asmuo. Tačiau savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Kauno butų ūkiui 2018 m. sausio 25 d. patikrinus gyvenamąsias patalpas, jose buvo rasti be teisinio pagrindo gyvenantys atsakovai. Negana to, atsakovai savavališkai yra apjungę du greta esančius butus į vieną. Atsakovams buvo įteikti raginimai atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, tačiau jie ne tik atsisakė pasirašyti raginimus, bet ir neatlaisvina savavališkai užimtų patalpų. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka nėra sudarę nuomos sutarties su patalpų savininke Kauno miesto savivaldybe, jie teismo tvarka turi būti iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovės įsitikinimu, atsakovų įsikėlimas į ginčo gyvenamąsias patalpas yra savavalis ir neteisėtas. Atsakovai, neatlaisvindami ginčo gyvenamųjų patalpų, pažeidžia buto savininkės Kauno miesto savivaldybės, turinčios valdymo, naudojimo bei disponavimo jomis teisę ir kitus savininkės teisėtus interesus į ginčo patalpas ir kitų asmenų, stovinčių eilėse būstui išsinuomoti, teises bei teisėtus interesus. Be to, atsakovai šiomis patalpomis naudojasi nemokamai, atliko savavališką bei neteisėtą patalpų perplanavimą, du atskirus kambarius apjungdami į vieną butą, taip nebejotinai padarydami žalą savininkei, kuriai teks atstatyti patalpas į buvusią padėti pagal kadastrinių bylų duomenis arba naujai atlikti kadastrinius matavimus bei juos įregistruoti.

4. Ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutinka, atsižvelgiant į tai, jog savivaldybės būstas yra nuomojamas su tikslu jame gyventi. Tuo tarpu iš surinktų įrodymų matyti, kad atsakovai patys negyvena patalpose. Būstas atsakovams yra nereikalingas, atsakovas D. Š. turi kitą gyvenamąją vietą. Susisiekus su atsakovų atstove advokate Rasa Gradauskiene, ji nurodė, kad negali susisiekti su atsakovais, atsakovė D. Š. faktiškai gyvena užsienyje, atvyksta į Lietuvą tik epizodiškai. Atsakovė J. D. nėra D. Š. šeimos narys, su ja susisiekus ji paaiškino, kad su kitais atsakovais nebendrauja ir nesidomi situacija. Gyvenant savivaldybės būste, pagal teisės aktus turi būti atliekamas einamasis remontas. Atsakovai nurodė, kad ilgą laiko tarpą gyveno patalpose, todėl turėjo patalpomis ir rūpintis. Langų patalpose pakeitimas, sienų padažymas yra laikomas paprastuoju remontu. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad būstas yra „nudėvėtas“. Tai, kad atsakovai sujungė dvi patalpas į vieną būstą, jau yra laikoma kapitaliniu remontu, kuriam reikalingas rašytinis savivaldybės sutikimas. Savininko sutikimas kapitaliniam remontui atsakovams nebuvo duotas. Atsakovams buvo duota sąlyga įteisinti savavališkas statybas, tam, kad galėtų būti sudaryta taikos sutartis byloje ir nuomos sutartis su atsakovais, tačiau atsakovai nepateikė prašymo dėl savavališkos statybos įteisinimo. Vienerius metus laiko komunaliniai mokesčiai už būstą nėra mokami, nedeklaruojamas vandens suvartojimas. Be to, pagal teisės aktus atsakovai neatitinka reikalavimų asmenims, su kuriais savivaldybė gali sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nėra pateikę duomenų apie savo teisėtą gyvenimą patalpose, faktiškai būste negyvena, nėra deklaravę gyvenamosios vietos.

Atsakovų argumentų santrauka

Atsiliepimas

5. Atsakovai nurodė, kad jie ginčo patalpose apsigyveno 1986 m. Nuo pat apsigyvenimo patalpose, jie jomis rūpinosi, tvarkė, remontavo ir mokėjo visus mokesčius. Patalpos buvo nuolat deklaruojamos kaip pagrindinė atsakovų interesų buvimo vieta. D. Š. nuo 1986 m. liepos 23 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-416. Daugelyje sutarčių D. Š. ar jos šeimos narių gyvenamoji vieta nurodyta ginčo patalpų adresu. Gyvenimą patalpose patvirtina fotonuotraukos. Sutinkant ieškovei, trūkstant ploto bute Nr. 416, atsakovams buvo leista naudotis ir greta esančiu kambariu, kurio Nr. 419. Šis kambarys buvo prijungtas prie kambario Nr. 416 ir abejuose kambariuose įrengtas butas, atitinkantis minimalius gyvenamajai patalpai keliamus reikalavimus. Taigi, tiek kambarys (butas Nr. 416), tiek kambarys (Nr. 419) neatsiejami, sudaro vieną butą ir jau eilę metų yra naudojami atsakovų šeimos. Atsakovai, patalpose gyvendami 33 metus, jas visuomet prižiūrėjo, mokėjo visus komunalinius mokesčius ir netgi pagerino – pakeitė langus į plastikinius, savo lėšomis yra atlikę ne vieną patalpų remontą. Be to, atsakovai ne kartą kreipėsi į ieškovę su tikslu sudaryti nuomos sutartį, tačiau nors ši sutartis taip ir nebuvo sudaryta, atsakovai niekuomet nevengė prisiimti nuomininko teisių ir pareigų. Ilgalaikis ir nepertraukiamas gyvenimas patalpose bei iš jo išplaukiančios atsiradusios teisės ir pareigos atsakovams patalpomis rūpintis, prižiūrėti, tvarkyti ir vykdyti įsipareigojimus, mokėti mokesčius, sukūrė tarp atsakovų ir ieškovės ilgalaikius nuomos teisinius santykius, nors jie ir nebuvo įforminti nuomos sutartimi, kaip to reikalauja įstatymas. Dėl tarp atsakovų ir ieškovės susiklosčiusiu faktinių nuomos santykių, laikytina, jog buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, t. y. iškeldino atsakovus D. Š., D. Š. ir J. D. iš gyvenamųjų patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-416, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-419, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, o priešieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš atsakovų D. Š., D. Š. ir J. D. bylinėjimosi išlaidas valstybei – iš kiekvieno po 29,05 Eur.

7. Teismas nustatė, kad atsakovai savivaldybei priklausančiose patalpose gyveno be jokio teisinio pagrindo, todėl tokį jų įsikėlimą į ginčo gyvenamąsias patalpas pripažintino savavaliu ir neteisėtu (CK 6.612 straipsnis). Be to, anot teismo, atsakovai šiuo metu neturi pagrindo reikalauti sudaryti su jais nuomos sutartį, kadangi faktiškai patalpose negyvena, nuomos ir kitų komunalinių mokesčių nemoka, todėl turi būti iškeldinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovai D. Š., D. Š. ir J. D. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1211-1107/2021 ir priimti naują sprendimą, ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atmetant, atsakovų D. Š., D. Š. ir J. D. priešieškinį tenkinant. Apeliantai taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklausti D. K., prijungti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, plėtotos panaudos, gyvenamosios nuomos teisinių santykių srityje bei būsto apsaugos srityje;

8.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė asmens teisę į būstą bei neatsižvelgė į teisėtų lūkesčių ir protingumo principus;

8.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ne dėl ginčo esmės, bet todėl, kad atsakovai ir jų atstovė neatvyko į teismo posėdį;

8.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog, atsakovams nesudarius nuomos sutarties su ieškove, jų gyvenimas bute vertintinas kaip savavališkas. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nenumatyta, jog rašytinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Dėl tarp atsakovų ir ieškovės susiklosčiusių faktinių nuomos santykių laikytina, jog buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis;

8.5. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas priimtą teismą aplinkybėmis (dėl nuo 2021 m. sausio mėnesio nesumokėtų mokesčių), kurios nebuvo ieškinio pagrindu šioje byloje ir dėl kurių atsakovai neturėjo galimybės pasisakyti bei pateikti atsikirtimų, pažeidė reikalavimus, keliamus teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui;

8.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad komunalinių mokesčių už patalpas nemokėjimas prilygta nuomos mokesčio nemokėjimui, sudarančiam atskirą pagrindą nutraukti nuomos sutartį. Visą naudojimosi patalpomis laikotarpį atsakovai niekuomet iš Kauno miesto savivaldybės negavo pasiūlymo / raginimo mokėti nuomos mokestį už patalpas. Todėl tai, kad dėl objektyvių priežasčių teisminio nagrinėjimo metu buvo susidaręs nedidelis įsiskolinimas tiekėjams už patalpas, kuris šiuo metu jau yra padengtas, neturi nieko bendra su sutartinių santykių pažeidimu;

8.7. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas apie ilgalaikį atsakovų negyvenimą ginčo bute, akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi tokia išvada padaryta neparemiant jos absoliučiai jokiais įrodymais. Tai, kad atsakovų bute nebuvo 2021 m. gruodžio 7 d., nereiškia jų negyvenimo ginčo bute apskritai.

Atsiliepimas

9. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1211-1107/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

9.1. Atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jie ginčo gyvenamosiose patalpose gyvena teisėtai. Tokių įrodymų nepateikta ir su apeliaciniu skundu;

9.2. 2021 m. gruodžio 7 d. gyvenamųjų patalpų apžiūros aktuose nėra užfiksuota, kad patalpose būtų atliekamas remontas ar ruošiamasi atlikti remontą, iš jame pateiktų fotonuotraukų taip pat nematyti, kad patalpose būtų kokių nors remontui reikalingų medžiagų, todėl apeliantų nurodomi argumentai, kad D. K. atvyko būtent 2021 m. gruodžio 7 d. tikslu jas remontuoti, vertintini kaip atsakovų gynybinė pozicija;

Šalies argumentai

9.3. Apeliantų nurodyti argumentai, kad mokesčiai nebuvo mokami dėl atsakovės D. Š. sunkios ligos ir nedarbingumo, kaip ir apie jos laikiną išvykimą, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ir neturi jokios reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui;

9.4. Atsakovai su ieškovei priklausančiu ginčo nekilnojamuoju turtu tvarkosi kaip su savu, savavališkus veiksmus traktuodami kaip prisiimamus nuomininko įsipareigojimus, t. y. savavališką patalpų užėmimą, jų pertvarkymą, eksploatavimą klaidingai laikydami patalpų priežiūra. Apeliantų argumentai, kad ginčo patalpos yra pagerintos (nupirkti plastikiniai langai) neįrodo, jog tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė ginčo patalpų nuomos santykiai;

9.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė dėl to, jog atsakovai gyveno ginčo patalpose, niekada nereiškė jiems jokių pretenzijų. Priešingai, dar 2004 m. kovo 18 d. raštu Nr. 41-2-626 ,.Dėl pajamų ir turto deklaravimo“ atsakovė D. Š. buvo įpareigota pristatyti Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento būsto skyriui rašte nurodytus dokumentus, nurodant, kad dokumentų nepateikus iki 2004 m. balandžio 1 d. atsakovė per mėnesį laiko turi išsikraustyti iš gyvenamosios patalpos ir perduoti patalpą Būsto administravimo agentūrai;

9.6. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad ieškovė ir atsakovai šioje byloje siekė dėl ginčo susitarti taikiai. Tačiau priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, ši aplinkybė nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė pripažino atsakovus gyvenant bute teisėtai;

9.7. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas buvo priimtas ne dėl ginčo esmės, bet todėl, kad atsakovai neatvyko į teismo posėdį. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalimi, teismas privalo siekti bylą išnagrinėti operatyviai, o bylos nagrinėjimas atidedamas tik esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėjama;

9.8. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų 2022 m. sausio 25 d. atstovavimo bei 2022 m. sausio 27 d. teisinių paslaugų sutarčių matyti, kad jas sudarė ir asmeniškai pasirašė atsakovė D. Š.. Atstovavimo sutartimi advokatei ir advokatės padėjėjai suteikta teisė atlikti veiksmus klientės D. Š. vardu, todėl laikytina, kad apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo pateikė tik atsakovė D. Š., o kitų atsakovų atžvilgiu minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus: 1) išrašą iš mokėjimo portalo www.vienasaskaita.lt, patvirtinantį apmokėjimą už paslaugas, 2) Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2022-01-18 raštą Nr. 60-6-28, 3) D. K. paaiškinimą, 4) D. K. Individualios veiklos pažymą.

11. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis).

12. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra susiję su apeliacine tvarka vertinamu sprendimu (t. y. ar apeliantai gyveno ginčo patalpose, ar mokėjo mokesčius) ir su teismo vertintais įrodymais, dėl kurių apeliantė neturėjo galimybės pasisakyti (nes buvo priimti teismo posėdyje, kuriame apeliantė nedalyvavo), kad atsakovė su jais susipažino ir pateikė dėl jų savo atsiliepimą, teisėjų kolegija juos priima (CPK 314 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. Apeliantė prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka būtent įvertinus aplinkybę, jog byla dėl tarptautiniais aktais ginamos asmens teisės į būstą buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovams bei nesuteikiant jiems teisės pasisakyti. Be to, atsakovai pageidauja, jog byloje liudytoju būtų apklaustas D. K., kuris buvo bute 2021 m. gruodžio 7 d. ir galėtų paaiškinti savo buvimo ginčo bute aplinkybes. Atsakovai mano, kad yra tikslinga įvertinti ir naujai teikiamus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išnagrinėjus atsakovams nedalyvaujant.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, padarytus procesinės teisės normų pažeidimus nagrinėjant bylą, į teismo sprendimo motyvus, sprendžia, kad yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje nėra tikslinga.

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

17. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

18. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

19. Nustatyta, kad tarp šalių vykstančio ginčo esmė yra, ar atsakovai D. Š., D. Š. ir J. D. turi teisę sudaryti rašytinę nuomos sutartį su ieškove dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – 416, 419, Kaune (toliau – ginčo patalpos). Ieškovė (ginčo patalpų savininkė) ieškiniu teismo prašo atsakovus iškeldinti iš ginčo patalpų (nurodomas pagrindas – atsakovai ginčo patalpose gyvena be teisėto pagrindo, savavališkai jas užėmę), o atsakovai priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę sudaryti su jais rašytinę neterminuotą ginčo patalpų nuomos sutartį (nurodomas pagrindas – ginčo patalpose atsakovai gyvena nuo 1986 metų, jas remontuoja, jomis rūpinasi, moka mokesčius, tai jų gyvenamoji vieta, tačiau ieškovė nesudaro su jais rašytinės nuomos sutarties).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo esmę, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, sprendžia, kad yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes:

20.1. byla išnagrinėta priėmus atsakovų priešieškinį, kuris nėra pasirašytas atsakovų D. Š. ir J. D.. Priešieškinis pareiškimas pasirašytas advokatės atsakovų vardu. Prie pateikto priešieškinio yra pateikta 2019 m. balandžio 18 d. atstovavimo sutartis, pagal kurią advokatė turi teisę atstovauti tik atsakovę D. Š., todėl nesant susitarimo su kitais atsakovais, advokatė neturi teisės pasirašyti priešieškinio jų vardu. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nutartį pašalinti procesinio dokumento trūkumus, t. y. paprašyti pateikti tinkamai pasirašytą priešieškinį. Toks procesinės teisės normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti, nes dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (išspręsti atsakovų D. Š. ir J. D. reikalavimai, kurių galimai jie nereiškia) (pažeista CPK 329 straipsnio 1 dalis);

20.2. paskutiniame teismo posėdyje buvo priimti ieškovės įrodymai (apžiūros aktas 20211207 Nr. KA4421? apžiūros aktas 20211207 Nr. KA4420? raginimas 20211207 Nr. 21120267? AB „Kauno energija“ Mokesčių paskaičiavimo pažyma? UAB „Kauno vandenys Priskaitymų apmokėjimų žiniaraštis? UAB „Kauno švara“ Sutarties apyvartos ataskaita), kuriais teismas rėmėsi priimdamas sprendimą, tačiau šie įrodymai nebuvo pateikti atsakovams, dėl ko šie negalėjo dėl jų pareikšti savo nuomonės. Šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas, priėmęs papildomus įrodymus, posėdyje nedalyvaujant atsakovams (jiems nežinant apie tokių įrodymų buvimą byloje), turėjo atidėti bylos nagrinėjimą bei pateikti priimtus įrodymus atsakovams, kad šie turėtų galimybę dėl jų pasisakyti. Taigi, atsakovams nesuteikus galimybės atsikirsti į ieškovės pateiktus įrodymus, buvo apribota jų teisė į teisminę gynybą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, juo labiau, jog apeliaciniam teismui atsakovai pateikė prašymus prijungti naujus įrodymus bei apklausti liudytoją, kurie neva paneigia pagal ieškovės pateiktus papildomus įrodymus padarytas teismo išvadas;

20.3. neatskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad sprendžiant šį ginčą būtina įvertinti, ar atsakovų reikalavimų atmetimas ir jų iškeldinimas iš ginčo patalpų nepažeis jų teisių į būsto neliečiamybę. Nors ieškovė savo reikalavimą dėl iškeldinimo iš ginčo patalpų grindžia CK 6.612 straipsnio nuostatomis (iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų), tačiau tai nepašalina teismo pareigos aiškintis aplinkybes, susijusias su galimu atsakovų teisių į būsto neliečiamybę pažeidimu ir motyvuoti teismo sprendimą būtent šiuo aspektu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiama jo (...) būsto neliečiamybė (...). To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), tiek ją aiškinanti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės sistemos dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavęs būtent tokį Konvencijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2000; 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-298/2004; 2006 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006). Dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamų asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė pareiškėjo gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996?IV, §§ 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; Gillow v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; Wiggins v. the United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1547/2002; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2008; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010). Vien tai, kad atsakovai nėra sudarę rašytinės nuomos sutarties su ieškove, nėra pakankamas pagrindas juos iškeldinti iš ginčo patalpų, nepasisakant dėl atsakovų teisių į būsto neliečiamybę, kas tokio pobūdžio bylose ir yra esminis dalykas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, nesiaiškindamas ir nevertindamas aplinkybių, susijusių su atsakovų galimu teisių į būsto neliečiamybę pažeidimu bei nemotyvuodamas tuo savo sprendimo, neatskleidė bylos esmės, t. y. itin formaliai pritaikė CK 6.612 straipsnį;

20.4. byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant ginčą, t. y. 1) nėra aiškus atsakovų giminystės ryšys (tikėtina, jog mama ir vaikai, bet iš bylos medžiagos taip ir neaišku); 2) nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis atsakovai apsigyveno ginčo patalpose (kam patalpos tuo metu priklausė, kas atsakovams leido jose apsigyventi, kur atsakovė dirbo tuo metu ir pan.); 3) nesiaiškinta, ar atsakovai šiuo metu yra viena šeima, ar tai atskiros šeimos; 4) nesiaiškinta, ar visi atsakovai faktiškai gyvena ginčo patalpose, ar jie neturi kito būsto; 5) nėra aišku, kokiu vis tik pagrindu (kokiomis sąlygomis – komercinėmis, socialinio būsto) atsakovai prašo sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį su jais visais, ar jie visi turi tam teisę (kokią).

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas teismo sprendimą, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), dėl ko byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė