- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- 2-1009-516/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00943-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- D. B.-L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. B.-L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. 2-2734-861/2023 pagal ieškovės D. B.-L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl konfiskacijos padarinių panaikinimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B.-L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, prašydama panaikinti konfiskacijos padarinius, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 643 straipsnyje, ir priteisti tiesioginius nuostolius dėl konfiskacijos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai išdėstyti ieškiniui nagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, nurodyti, kokiu būdu prašoma atlyginti neteisėtos konfiskacijos padarinius, o jei prašoma nuostolių atlyginimo – nurodyti ieškinio sumą, sumokėti žyminį mokestį. Teismas akcentavo, kad ieškovė mini kitoje byloje jos teiktus priedus, tačiau jų nepateikia, o minima byla yra baigta.
Šalies argumentai
3. Ieškovė D. B.-L. pateikė patikslintą ieškinį, nurodydama, kad kreipėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau atsakymo negavo, iš pokalbio su tarnybos vadove suprato, kad ši tarnyba nagrinėja bylas, o ne teismas ir ne teisėjai. Paaiškino, jog teikia ieškinį savarankiškai, tikėdamasi, kad tarnyba pateiks teismui ieškinio pataisas. Nurodė, kad neteisėtos konfiskacijos objektas yra 1999 m. išleisti leidiniai, kurie buvo sunaikinti sudeginant, o kadangi tai yra intelektualinė nuosavybė, jai nėra įvertinimo, tačiau ieškovė vertina 1 067 979 Eur suma. Ieškovė, kaip ir pirminiame ieškinyje, pakartojo, kad jau yra pateikusi teismui 39 lapus ieškinio priedų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, kad ieškovei buvo išaiškinti įstatyme nustatyti ieškinio turiniui keliami reikalavimai ir paaiškinta, kodėl ieškovės teikiamas procesinis dokumentas tokių reikalavimų neatitinka. Ieškovė, šalindama teismo nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė iš esmės analogiškas, kaip ir pirminio ieškinio, aplinkybes, kurios nėra aiškios, esminiai ieškinio trūkumai nepašalinti, o ieškovei nepatikslinus ieškinio dalyko ir pagrindo, nėra galimybės nustatyti bylos nagrinėjimo ribas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio sumokėjimas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovei nesuformulavus ieškinio dalyko ir pagrindo, o ieškinio sumą nurodžius be jokio pagrindimo, nepagrindžiant ieškinio jokiais priedais, o nurodant, kad jie jau yra pateikti kitoje byloje, ieškinio trūkumai nėra pašalinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė D. B.-L. pateikė atskirąjį skundą, prašydama atlyginti tiesioginius nuostolius už sunaikintus daiktus – knygas, kaip tai nustato ANK 643 straipsnis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Gavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su skundu dėl panaikintos konfiskacijos nepanaikintų padarinių. Iki šiol nėra išspręstas neteisėtai konfiskuotų ieškovės daiktų – knygų – klausimas, kaip tai numato ANK 643 straipsnis (atitikmuo – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 301 straipsnis).
7.2. Tiesioginiai nuostoliai (ne žala) apskaičiuoti Vilniaus apygardos teismui pateiktame 2023 m. liepos 20 d. skunde ir vėlesniuose ieškiniuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, neištaisius ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
11. Nustatyta, kad ieškovė pateiktu ieškiniu prašė panaikinti konfiskacijos padarinius ir priteisti jai iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės tiesioginius nuostolius dėl konfiskacijos. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai išdėstyti ieškiniui nagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, nurodyti kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, nurodyti, kokiu būdu prašoma pašalinti neteisėtos konfiskacijos padarinius, o jei prašoma nuostolių atlyginimo – nurodyti ieškinio sumą, pateikti ieškinyje minimus priedus, kuriuos, ieškovės teigimu, buvo teikusi kitose bylose, sumokėti žyminį mokestį, kuris skaičiuojamas nuo prašomos priteisti nuostolių sumos.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, pateikusi patikslintą ieškinį, nurodė tik informaciją, kad kreipėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau atsakymo negavo, taip pat nurodė, kad konfiskacijos objektas – 1999 m. išleisti leidiniai, kurie buvo sunaikinti ir kuriuos įvertino 1 067 979 Eur suma, prašydama priteisti iš atsakovės. Nepaisant to, apeliacinio teismo vertinimu, ieškovė iš esmės nepašalino pirmosios instancijos teismo nustatytų esminių trūkumų.
13. Ieškinį sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Todėl ieškinį reiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Taigi neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą tiek pradinį, tiek ir patikslintą ieškinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pateikto ieškinio faktinės aplinkybės išdėstytos painiai, reikalavimas panaikinti konfiskacijos padarinius, kaip tai numatyta ANK 643 straipsnyje, suformuluotas ydingai. Pažymėtina, kad konkretaus ir aiškaus faktinio ieškinio pagrindo nesuformulavimas ne tik apsunkina teismui nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, bet ir apriboja priešingos šalies galimybę tinkamai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodžiusi reikalaujamų atlyginti 1 067 979 Eur nuostolių sumą, kurią, jos teigimu, sudaro konfiskuotų leidinių savikaina, komercinės metinės palūkanos, perkamumo nuvertėjimas, išskyrus savo pačios skaičiavimus, nepateikė jokių įrodymų šiai sumai pagrįsti.
15. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas.
16. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reikalavimas priteisti nuostolius yra turtinis reikalavimas, kuris, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, turi būti apmokamas atitinkamo dydžio žyminiu mokesčiu. Nustatyta, kad ieškovė, pateikusi ieškinį dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, žyminio mokesčio nesumokėjo, per Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nustatytą terminą šio trūkumo taip pat nepašalino.
17. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės D. B.-L. pateiktas ieškinys (patikslintas ieškinys) neatitiko aukščiau paminėtų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kurių ieškovė nepašalino per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą. Dėl to teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir jai grąžino. Pirmosios instancijos teismas D. B.-L. ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK nuostatas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.