Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-265/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-23
Bylos Nr.
1A-265/2012
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00081-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas (pran.)
Nuteistasis
E. V., A. A., G. D., L. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-265/2012Proceso Nr. 1-38-1-00081-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.3.; 1.1.4.2. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų: Albino Bielskio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,nuteistiesiems E. V., A. A., G. D.,gynėjams Liudmilai Karvelienei, Daivai Dereškevičienei, Aldevinui Švedui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. V., A. A. ir G.D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. sausio 7 d. laikas.

G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu), dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatliktos bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu), dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista L. P., tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su G. D. ir A. A., turėdamas tikslą perduoti narkotines medžiagas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam G.D., 2010 m. rugsėjo 6 d., apie 17 val. 30 min., iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai išsiuntė siuntą, kurioje buvo dezodoranto buteliukas su viduje buvusiu 20,876 g kietos medžiagos fragmentu, kurio sudėtyje yra 10,536 g, t.y. labai didelis kiekis narkotinės medžiagos-heroino, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dirbančios L. P. vardu į (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyrių, esančio (duomenys neskelbtini), tam, kad pastaroji šią narkotinę medžiagą perduotų G. D., o G. D. šią medžiagą perduotų (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiam A. A..

G. D. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. V. ir A. A., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš anksto žinodamas, kad E. V. turi atsiųsti ir per (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dirbančią L. P. perduoti jam narkotines medžiagas, pasikėsino įgyti 20,876 g kietos medžiagos fragmento, kurio sudėtyje yra labai didelis kiekis - 10,536 g narkotinės medžiagos-heroino, t. y. narkotinę medžiagą, kurią E. V. 2010 m. rugsėjo 6 d., apie 17 val. 30 min., iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai išsiuntė paslėptą dezodoranto buteliuke L. P. vardu į (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), o L. P. šią narkotinę medžiagą turėjo perduoti nuteistajam G. D., o pastarasis turėjo perduoti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam A. A., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes narkotinę medžiagą L. P. savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.

A. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. V. ir G. D., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš anksto žinodamas, kad E. V. turi atsiųsti ir per (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dirbančią L. P. bei laisvės atėmimo bausmę atliekantį G. D. perduoti jam narkotines medžiagas, pasikėsino įgyti 20,876 g kietos medžiagos fragmento, kurio sudėtyje yra labai didelis kiekis - 10,536 g narkotinės medžiagos-heroino, t. y. narkotinę medžiagą, kurią E. V. 2010 m. rugsėjo 6 d., apie 17 val. 30 min., iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai išsiuntė paslėptą dezodoranto buteliuke L. P. į (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), o L. P. šią narkotinę medžiagą turėjo perduoti nuteistajam G.D., o pastarasis turėjo perduoti jam, t. y. A. A., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes narkotinę medžiagą L. P. savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. Apeliantas plačiai aptaria savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, ir teigia, kad šioje byloje nėra surinkta konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog jis žinojo apie perduotame buteliuke esančią narkotinę medžiagą - heroiną. Kaip matyti iš nuteistosios L. P. teisme duotų parodymų, ji taip pat nežinojo apie tokią paminėtą aplinkybę.

Apelianto kaltė grindžiama tik vieninteliu įrodymu - trumposiomis (SMS) žinutėmis ir telefoniniais pokalbiais. Tačiau daugiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas žinojo siuntinio turinį ir neteisėtai siuntė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino. Nuteistais labai gailisi ir prašo atsižvelgti į tai, kad jis teisme pripažino „supratęs, jog siuntė draudžiamus daiktus – anabolikus“.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados yra nepagrįstos įrodymais ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto nuomone, byloje surinkti duomenys nepatvirtina nei objektyviosios, nei subjektyviosios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pusės, t. y. nenustatyta jo tiesioginė tyčia ir kitų šio nusikaltimo požymių visuma. Taip pat, skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta kokius nusikalstamus veiksmus apeliantas atliko ir kaip įvykdė šį nusikaltimą bei įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

Teismas apelianto kaltę grindė nepagrįstai remdamasis tik telefoniniais pokalbiais. Skundo autorius pažymi, kad įvykio metu apeliantas atlikinėjo bausmę pataisos namuose, kuriuose yra uždrausta naudotis mobilaus ryšio telefonais, todėl jis negali nei paneigti, nei patvirtinti, kad minėtuose pokalbiuose yra užfiksuotas būtent jo balsas. Be to, iš atskirų šių pokalbių sakinių konteksto, negalima konstatuoti apie ką pokalbių dalyviai kalbasi, juo labiau, kad būtent apeliantas pasikėsino įgyti didelį kiekį heroino. Teismas nepagrįstai apelianto kaltę grindė remdamasis tik minėtų telefoninių pokalbių turiniu. Apeliantas mano, kad iš šių pokalbių būtų galima padaryti tik prielaidą apie daromą nusikaltimą, tačiau jomis remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko naudai. Juo labiau, kad iš apeliantui priskirto telefoninio pokalbio turinio matyti, kad niekas nesitaria apie labai didelio kiekio narkotinės medžiagos - heroino perdavimą jam (apeliantui). Be to, šis pokalbis užfiksuotas jau po įvykio, o kitų pokalbių, kuriuose dalyvavo apeliantas ir iš kurių būtų galima spręsti apie jo dalyvavimą nusikaltime, byloje nėra.

Byloje nėra duomenų paneigiančių nuoseklius apelianto parodymus apie tai, kad jis apie narkotines medžiagas nieko nežino, jokių siuntinių nelaukė ir jokios narkotinės medžiagos neturėjo jam būti perduotos.

Skundo autorius aptaria nuteistosios L. P. parodymus ir teigia, kad ji bendravo tik su J. A. ir E. V., bet nepalaikė jokių ryšių su apeliantu. Tokie ryšiai nenustatyti ir su kitais nuteistaisiais. J. A. taip pat nenurodė jokių duomenų apie apelianto ryšius ir nei su A. A., nei su G. D. niekada nesitarė dėl siuntinių perdavimo ar paėmimo.

Nuteistieji G. D. ir E. V. nurodė, kad su apeliantu nebendravo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas iš anksto žinojo apie tai, jog E. V. turi atsiųsti narkotines medžiagas, kurios po J. A., E. V. ir G. D. turėjo atitekti jam (apeliantui). Byloje nenustatytas apelianto psichinis santykis su jam inkriminuojama veika - labai didelio kiekio heroino disponavimu ir įgijimu, nes nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis žinojo apie minėtą medžiagą ir jos kiekį bei siekė jį įgyti .

Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų kasacinių nutarčių Nr. 2K-532/2009 ir 2K-273/2010 motyvus bei teigia, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas žinojo apie labai didelio kiekio narkotinės medžiagos-heroino įgijimą, jos neįgijo ir nesiruošė įgyti, nežinojo nei šios medžiagos svorio, kiekio, nei jos rūšies, ir ar iš viso tai yra narkotinė medžiaga. Jis net bendrais bruožais nesuvokė apie tai, jog kažkas gabena į pataisos namus dezodoranto buteliukuose didelį kiekį heroino.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Apelianto nuomone, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jis nuteistas nepagrįstai bei neteisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jam paskirta gynėja tardymo izoliatoriuje jo nelankė ir jam nesuteikė reikiamos teisinės konsultacijos.

Skunde aptardamas savo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, teigia, kad jie viso proceso metu buvo nuoseklūs.

Skundžiamame nuosprendyje neišanalizuoti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai, kurių pagrindu teismas padarė išvadą apie apelianto veikoje esančius subjektyviuosius požymius. Jis pats nevartojo ir nevartoja jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas žinojo apie didelį kiekį heroino ir siekė jį įsigyti. Todėl nuteistasis teigia, kad teismas, nenustatęs jo psichinio santykio su jam inkriminuojama nusikalstama veika, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2010.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji E. V., G. D. ir A. A. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji padarė skundžiamu nuosprendžiu jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliacinių skundų argumentai apygardos teismo išvadų dėl nuteistųjų kaltės, įrodymų vertinimo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo nepaneigia.

Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde teigia, kad nežinojo skundžiamame nuosprendyje nurodyto siuntinio turinio, t. y., kad šiame jo išsiųstame siuntinyje buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos - heroino.

Nuteistieji A. A. ir G. D. savo skunduose teigia, kad jie nieko nežinojo nei apie minėtą siuntinį, nei apie jo turinį, t. y. kad šis siuntinys, kuriame buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, turėjo būti perduotas būtent jiems.

Su šiais apeliantų teiginiais sutikti negalima.

BK 260 str. 3 d. įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir šios veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad darydamas šią nusikalstamą veiką kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti.

Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikomasi nuostatos, jog kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės, bei tai, kad jis disponuoja labai dideliu šių medžiagų kiekiu. Tačiau jis nebūtinai turi žinoti tikslius šios medžiagos pavadinimus ir tikslų jų svorį (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2007, 2K-72/2007, 2K-278/2008).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistoji L. P. nuosekliai parodė, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. E. V. išsiųstas skundžiamame nuosprendyje nurodytas siuntinys buvo skirtas būtent G. D. ir ji šį siuntinį turėjo perduoti būtent šiam nuteistajam. Pastarasis pas L. P. iš anksto teiravosi apie šį siuntinį kada jis bus jam perduotas. Be to, jis atsiimdavo ir kitiems nuteistiesiems (J. A.) atsiustus siuntinius (2 t. 84-85, 86-87, 88-89 b. l.; 4 t. 170-172 b. l.).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtinta, kad E. V. išsiuntė siuntinį su jame esančiomis narkotinėmis medžiagomis, kuris buvos skirtas būtent G. D.. Be to, minėtame procesiniame dokumente ir apžiūros protokole (2 t. 192-195 b. l.) yra užfiksuota ir tai, kad E. V. davė nurodymą L. P. šį siuntinį perduoti G. D. per du kartus (1 t. 93-94 b. l.).

Liudytojas V. P. patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties siuntų skyriaus A. Ab. vardu L. P. skirtą siuntinį, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo skundžiamame nuosprendyje nurodytas narkotinių medžiagų kiekis, išsiuntė būtent E. V.. Iš šio liudytojo parodymų seka, kad E. V. A. Ab. vardu L. P. siuntinius siuntė ne tik 2010 m. rugsėjo 6 d., bet ir anksčiau (1 t. 77-78, 79-82 b. l.; 4 t. 175 b. l.).

Šio liudytojo parodymus patvirtina ir UAB „K.“ pateiktas raštas apie L. P. išsiųstas siuntas. Iš minėto dokumento matyti, kad L. P. siuntiniai A. Ab. vardu buvo išsiųsti penkis kartus, o E. V. vardu – vieną kartą (1 t. 7-10 b. l.).

Minėtų siuntų kvitų apžiūros protokole nurodyta, kad L. P. E. V. savo vardu išsiuntė 110 g svorio, A. Ab. – nuo 100 iki 220 g svorio siuntinius, o paskutinįjį kartą (2010 m. rugsėjo 6 d.) pastarojo asmens vardu – 170 g svorio siuntinį (1 t. 60-65 b. l.).

Priešingai nei teigia apeliantai savo skunduose, telefoninių pokalbių, vykusių tarp nuteistųjų E. V. ir A. A., turinys patvirtina, kad šie abu nuteistieji žinojo tiek perduodamo siuntinio išvaizdą („<...balta bankė Rexona ir viskas permatomoj izoliacijoj...>“), tiek jo turinį („<...dūmai, žolė...>“, „<...sunkus...>“, „<...ta chuinia...>“, „<...viskas...>“) ir kada jis turi būti perduotas („<...su ta kita partija...>“, „<...jinai (L. P.) galėjo paimt tik šiandien ryte...>“, „<...jinai (L. P.) tiktais rytoj tą turėjo atnešt...>“) (1 t. 96-98, 100-101, 103, 105, 109 b. l.).

Tai, kad G. D. žinojo, jog šis, E. V. siuntinys buvo išsiųstas būtent jo vardu, patvirtina protokole dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo (1 t. 121-122 b. l.) užfiksuoti duomenys.

Tokią pat aplinkybę (G. D. žinojimą, kad šis siuntinys su minėtu turiniu turėjo būti perduotas būtent jam) telefoninio pokalbio, vykusio tarp šio nuteistojo ir E. V., metu patvirtino ir jis pats (G.D.), klausdamas E. V., kodėl L. P. siuntinį perdavė ne jam, o kitam nuteistajam (J. A.). Pažymėtina ir tai, kad būtent šio telefoninio pokalbio, įvykusio 2010 m. rugsėjo 7 d. 10:20:14 val., metu tarpusavyje kalbėjosi visi trys apeliantai, t. y. E. V. skambino A. A., jie abu aiškinosi apie J.A. sulaikymą su siuntiniu, kuriame taip pat buvo narkotinės medžiagos, po to A. A. tolimesniam pokalbiui telefoną perdavė G. D., su kuriuo E. V. toliau tęsė šį pokalbį ir jie abu aiškinosi E. V. siuntinio, siųsto G. D. vardu, perdavimo aplinkybes, bei vėliau, E. V. paliepimu („<...duok man A....>“), G. D. perdavė telefoną A. A., kuriam E. V. toliau aiškino jo (E. V.) išsiųsto ir A. A. priklausančio siuntinio turinį („<...tavo turėjo būt Rexona. Atsimink, jeigu ką. Balta bankė Rexona...>“) (1 t. 99-100 b. l.).

Nuteistojo A. A. apeliacinio skundo teiginys, kad jis nebendravo su E. V., paneigtas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad minėtuose telefoniniuose pokalbiuose yra užfiksuotas būtent A. A. balsas (1 t. 131-139 b. l.).

Šios išvados yra aiškios ir motyvuotos, todėl kolegijai jokių abejonių nekeliančios. Viso proceso metu jų neginčijo nei apeliantas, nei jo gynėjai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas šias išvadas vertino visų byloje surinktų įrodymų visete ir ne taip kaip norėtų A. A. ir (ar) jo gynėjai, neduoda jokio pagrindo teigti, jog minėtos išvados yra neteisingos ir (ar) nepagrįstos.

Be to, pats nuteistasis E. V. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad aukščiau minėtuose telefoniniuose pokalbiuose jis kalbėjo tiek su A. A., tiek su G. D. apie pastariesiems išsiųstą siuntinį, kurį L. P. turėjo perduoti būtent G. D. (3 t. 6-8, 10 b. l.).

Pirmosios instancijos teisme jis (E. V.) taip pat pripažino, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku jis išsiuntė L. P. siuntinį, kuriame buvo interneto jungtis („flešiukas“) ir dezodoranto buteliukas su draudžiamais preparatais „anabolikais“. Jis taip pat nurodė, kad šį siuntinį L. P. turėjo perduoti būtent G. D. (4 t. 174 b. l.).

(duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos rašte nurodyta, kad nuteistieji E. V. ir G. D. ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių atlikimo metu palaikė ypatingai draugiškus tarpusavio ryšius (1 t. 163 b. l.).

Iš E. V. ir A. A. telefoninio pokalbio „<...ačiū Dievui, kad tai ne tavo...>“, „<...kad tie...daba neužlūžtų su ta kita partija, su kita partija...>“ (1 t. 103 b. l.) matyti, kad nuteistieji, sužinoję apie J.A. sulaikymą ir išsiaiškinę, kad šis siuntinys buvo siųstas ne E. V., išreiškė rūpestį būtent dėl pastarojo (E. V.) išsiųsto siuntinio perdavimo. Iš to seka, kad A. A. ir E. V. buvo gerai informuoti tiek apie siuntinio turinį, tiek apie jo perdavimo aplinkybes.

Kartu kolegija pažymi, kad asmenys, darydami tokio pobūdžio nusikaltimus, paprastai imasi ypač didelio atsargumo ir itin griežtų konspiracinio pobūdžio saugumo priemonių. Todėl ir šiuo atveju, visiems apeliantams, tarpusavyje kalbantis užšifruotais terminais (žargonu) („dūmai“, „žolė“, „sunkus“ ir kt.) ir vadindami vienas kitą bei kitus nuteistuosius pravardėmis („D.“, „S.“, „A.“, „Sb.“ ir kt.) abejonių dėl šio, tiek dėl anksčiau minėtų telefoninių pokalbių prasmės nėra. Be to, ir patys apeliantai nenurodo kaip kitaip reikėtų aiškini ir (ar) vertinti šių pokalbių turinį. Kolegija dar išvadą, kad šių pokalbių turinys paneigia E. V. teiginį, kad jo išsiųstame siuntinyje buvo sportiniai papildai „anabolikai“, o ne narkotinė medžiaga. Tokiu būdu, nuteistųjų E. V., A. A. ir G.D. apeliacinių skundų teiginiai apie tai, jog jie nežinojo komentuojamo siuntinio turinio, neatitinka tikrovės.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nurodyta, jog narkotinės medžiagos-heroino labai didelis kiekis yra daugiau kaip 10 g.

Įvertinus rastos kietosios medžiagos fragmento (20,876 g) ir grynosios medžiagos – heroino kiekį (10,536 g), darytina išvada, kad nuteistieji bendrais bruožais suvokė, jog disponuoja ir kėsinasi disponuoti dideliu narkotinės medžiagos kiekiu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis E. V. jau ne kartą yra teistas pagal BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., iš kurių vieną kartą – už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už psichotropinių medžiagų neteisėtą disponavimą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (2 t. 170-171 b. l.).

Šioje byloje svarbūs duomenys yra ir E. V. sulaikymo aplinkybės, t. y., kad jis buvo sulaikytas 2010 m. rugsėjo 7 d., apie 18 val. 30 min., tuo metu kai pribėgo prie tų pačių (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijos sienos, panaudodamas suslėgto oro patranką, į šių namų teritoriją iššovė ir tokiu būdu neteisėtai permetė į minėtą teritoriją nenustatytus objektus, kaip vėliau nurodė pats sulaikytasis – 6 mobilaus ryšio telefonus (2 t. 177- 179 b. l.; 3 t. 4-5 b. l.; 4 t. 173 b. l.).

Nuteistasis G. D. taip pat yra ne kartą teistas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą disponavimą pagal BK 259 str. 1, 2 d. ir 260 str. 1 d. (3 t. 101-117 b. l.). Jis nuo 1995 m. yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę bei buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl priklausomybės nuo opioidų (3 t. 133-134 b. l.).

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi byloje surinktų ir šioje nutartyje aptartų duomenų visetu, nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, tinkamai įvertinus jų tarpusavio ryšį ir loginę seką. Kartu kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji) ir (ar) jų gynėjai, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir nuteistosios L. P. parodymus bei telefoninių pokalbių ir trumpųjų pranešimų (SMS) turinį vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norėtų nuteistieji ir (ar) jų gynėjai, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas. Be to, apeliantai savo skunduose nenurodo, kad jų kaltė pagrįsta ne įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, o teismas įrodymais būtų pripažinęs duomenis, kurių nebuvo galima patikrinti BPK numatytais veiksmais. Taigi, teigti, kad apygardos teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis G. D. apeliaciniame skunde apeliuoja ir į neva pažeistą jo teisę į gynybą ikiteisminio tyrimo metu.

BPK 45 str. nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, be kitų įstatymo garantuotų teisių, išaiškinti ir šių proceso dalyvių teisę į gynybą, o esant būtinybei - ją užtikrinti. Gynėjo dalyvavimo užtikrinimas – tai jo kvietimas ir (ar) paskyrimas, o gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo, tiek paskirto remiantis teisinės pagalbos teikimo tvarka, tiek privačiai finansuojamo, tarpusavio susitarimo reikalas. Teisėsaugos institucijos negali būti atsakingos už kiekvieną paskirto teikti teisinę pagalbą gynėjo darbo trūkumą. Jos privalo įsikišti tik tada, kai nemokamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo nesugebėjimas veiksmingai ginti yra akivaizdus arba šių institucijų, tame tarpe ir teismo, dėmesys į šį nesugebėjimą pakankamai atkreiptas kokiu nors kitu būdu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. D. buvo išaiškina jo teisė turėti gynėją, kuris šio nuteistojo visose ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose dalyvavo (3 t. 82-83, 87, 92 b. l.). Tai patvirtina išduotas advokato orderis (3 t. 80 b. l.) ir minėtų apklausų protokoluose esantys atitinkami įrašai bei parašai. Šie duomenys patvirtina, kad BPK 50 str. reikalavimai dėl teisės turėti gynėją nuo pirmosios apklausos momento ir suteikimo galimybės šia teise pasinaudoti nebuvo pažeisti. Todėl šio nuteistojo apeliacinio skundo teiginys apie ikiteisminio tyrimo metu pažeistą jo teisę į gynybą, atmetamas kaip deklaratyvus ir neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. Be to, tiek šių apklausų metu, tiek teisiamajame posėdyje (4 t. 174-175 b. l.) G. D. kategoriškai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir viso proceso metu nėra pareiškęs, kad jam paskirti gynėjai netinkamai atliko savo pareigą. Tokiu būdu, lieka neaišku kokią teisinę informaciją ar teisines žinais nagrinėjamu klausimu paskirta gynėja dar galėjo (ar turėjo) suteikti G. D.. Kolegijos nuomone, šiuo atveju, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad teisinės pagalbos teikimo tvarka paskirta gynėja nesuteikė šiam nuteistajam teisinės pagalbos ar vykdė savo pareigas netinkamai ir kad dėl to buvo pažeista įstatymo garantuojama teisė į gynybą.

Nuteistųjų G. D. ir A. A. apeliaciniuose skunduose nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-532/2009 ir 2K-273/2010 nėra žemesnių instancijų teismus saistantis precedentas, nes nagrinėjamos ir paminėtų bylų, kurias išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa.

Nuteistieji teismo išvadų dėl jiems paskirtų bausmių dydžių neginčija, todėl ir kolegija šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nerevizuoja (BPK 320 str. 3 d.).

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nuteistųjų E. V., A. A. ir G. D. apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistųjų E. V., A. A. ir G. D. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Albinas BielskisLinas Žukauskas