- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-29
- Bylos Nr.
- eI2-153-423/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovui BĮ „Parkavimas Kaune“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. P. skundu ir patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti atsakovo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą (toliau – ir 2022 m. liepos 7 d. atsakymas) ir įpareigoti atsakovą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2022 m. birželio 2 d. prašymą; 2) panaikinti atsakovo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 16 d. prašymą; 3) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui transporto priemonei statyti specialų leidimą gyventojui, deklaravusiam gyvenamąją vietą gyvenamosios paskirties objektuose prie apmokestintų gatvių, t. y. kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje (toliau – ir Specialus leidimas), arčiausiai gyvenamosios vietos, t. y. ties namu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau vietos bei teisės nemokamai laikyti savo automobilį neturi nei namo kieme, nei gatvėje. Netoli nuo jo namų yra dvi aikštelės, kuriose įmanoma gauti Specialų leidimą transporto priemonei statyti. Kitos netoli jo namų esančios aikštelės turi konkrečius savininkus, kurie jas naudoja savo reikmėms ir nusistatę naudojimosi tvarkas. Savo namo kieme laikyti automobilio nėra galimybės, nes įvažiavimas į namo kiemą yra ribojamas elektroniniu nuotoliniu būdu valdomu užtvaru (automatiniais vartais), užtvaro valdymo priemonių pareiškėjas niekada neturėjo. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl Specialaus leidimo išdavimo, tačiau rašytinio atsakymo, kuriame būtų visi viešojo administravimo subjekto įstaigos rekvizitai, parašas ir tokio atsakymo apskundimo tvarka, pareiškėjas nėra gavęs. Gavo tik trumpą atsakovo valią (administracinės procedūros rezultatą) apibūdinantį elektroninį laišką. Iš jo net nėra aišku, ar atsakovas kaip juridinis asmuo pritaria tokiam sprendimui, ar elektroninį laišką atsiuntęs darbuotojas turi įgaliojimus veikti atsakovo vardu. Skundžiamu 2022 m. liepos 7 d. atsakymu atsakovas pranešė, kad artimiausia stovėjimo vieta, kur galima išduoti prašomą leidimą yra aikštelė, adresu: (duomenys neskelbtini). Artimesnėje aikštelėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, vietų nebėra. Pareiškėjo įsitikinimu artimiausia apmokestinta parkavimo vieta yra ties namu (duomenys neskelbtini). Ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir turi būti panaikinti, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei pateikti motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą – suteikti pareiškėjui Specialų leidimą transporto priemonei statyti kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, aikštelėje arčiausiai gyvenamos vietos, t. y. ties (duomenys neskelbtini) namu.
Atsiliepimas
Atsakovas BĮ „Parkavimas Kaune“ (toliau – ir įstaiga) atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 2 d. pateikė prašymą dėl Specialaus leidimo gyventojui transporto priemonei statyti kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje išdavimo ir papildomus rašytinius įrodymus, kad jo gyvenamo namo kieme nėra galimybės statyti transporto priemonę, nes kiemas ir aikštelės priklauso nuosavybės teise kitiems asmenims. Įvertinusi papildomus rašytinius įrodymus, įstaiga 2022 m. liepos 7 d. nusprendė pareiškėjui išduoti prašomą leidimą ir nurodė, jog pareiškėjas turi teisę transporto priemonę statyti artimiausioje aikštelėje, kurioje yra laisvų vietų, t. y. adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš pradžių sutiko su pasiūlyta transporto priemonės statymo vieta, tačiau vėliau, tą pačią dieną, savo sutikimą atšaukė, nurodydamas, jog aikštelė adresu: (duomenys neskelbtini), jam netinka. Pareiškėjas prašymą dėl Specialaus leidimo išdavimo pateikė 2022 m. balandžio 12 d., o reikalavime minimu 2022 m. birželio 2 d. prašymu buvo pateikti tik papildomi įrodymai, kad pareiškėjas negali automobilio statyti namo kieme. Todėl pareiškėjo atstovo 2022 m. birželio 2 d. prašymas iš naujo negali būti nagrinėjamas, nes jis nėra savarankiškas pareiškėjo prašymas. Pažymėjo, kad, panaikinus 2022 m. liepos 7 d. sprendimą visoje apimtyje, t. y. ir dalyje išduoti pareiškėjui prašomą leidimą, nebus nei teisinio, nei faktinio pagrindo nagrinėti kito skundo reikalavimo dalies – išduoti Specialų leidimą konkrečioje jo pageidaujamoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini).. Akcentavo, kad sąvoka „arčiausiai“ turi būti suprantama ne kaip atstumo kriterijais arčiausia vieta, bet arčiausia laisva vieta automobiliui statyti. Jei sąvoka „arčiausiai“ būtų suprantama tiesiogiai Specialūs leidimai būtų išduodami visiems pageidaujantiems, nevertinant aplinkybės, jog išdavus jų daugiau nei yra statymo vietų, dalis rinkliavos mokėtojų nors ir įsigiję leidimus, neturėtų galimybės Specialiais leidimais naudotis. Jau yra išduoti Specialūs leidimai parkuoti automobilius kitiems asmenims, todėl atsakovas negali pažeisti kitų vietinės rinkliavos mokėtojų teisių, kurie anksčiau nei pareiškėjas kreipėsi dėl Specialių leidimų išdavimo. Atsakovas negali suteikti pareiškėjo interesams nepagrįstą pranašumą prieš kitus sąžiningus rinkliavos mokėtojus. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas dalyje tenkintinas.
Ginčas byloje, iš esmės, keliamas dėl atsakovo BĮ ,,Parkavimas Kaune“ 2022 m. liepos 7 d. atsakymo ir 2023 m. vasario 21 d. sprendimo panaikinimo ir Specialaus leidimo statyti transporto priemonę kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje pareiškėjui išdavimo.
Pagal Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. T-163 (toliau – ir Nuostatai) 1 punktą už transporto priemonių stovėjimą ir teisę transporto priemones statyti tam tikrose Kauno miesto vietose yra mokama Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta privaloma įmoka. Pagal Nuostatų 44.1 papunktį gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą gyvenamosios paskirties objektuose prie apmokestintų gatvių, t. y. kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, gali būti išduodami Specialūs leidimai transporto priemonėms statyti. Specialus leidimas neišduodamas, jei asmuo gali pastatyti transporto priemonę neapmokestintoje transporto priemonės statymo vietoje prie namo, kuriame gyvena, namo kieme ar garaže.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), ir teikė atsakovui prašymą išduoti Specialų leidimą statyti nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, nes neturi galimybės transporto priemonės pastatyti namo kieme, garaže ar kitoje vietine rinkliava neapmokestintoje vietoje. Toks prašymas atsakovo 2022 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-578 nebuvo tenkintas.
Pareiškėjo atstovas advokatas D. V. 2022 m. birželio 2 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovui prašymą paaiškinti, kodėl įvyko klaida, įvertinti, kad teikiant atsakymus nebuvo laikomasi Nuostatų. Prašė išduoti pareiškėjui Specialų leidimą, priešingu atveju, atsiųsti motyvuotą bei pasirašytą sprendimą, nurodant jo apskundimo tvarką. Atsakovas ginčijamu 2022 m. liepos 7 d. atsakymu (elektroniniu paštu) pareiškėjo atstovą informavo, kad įvertinus pateiktus dokumentus ir nesant galimybės automobilį parkuoti adresu (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelėse, bus išduodamas Specialus leidimas artimiausioje galimoje statyti vietoje, t. y. aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė informuoti, ar įsigis Specialų leidimą šiuo adresu.
Pareiškėjas ginčija 2022 m. liepos 7 d. atsakymą, nes jame nėra visų viešojo administravimo subjekto įstaigos rekvizitų, atsakingo asmens parašo ir apskundimo tvarkos, nurodo, kad iš atsakymo turinio nėra aišku, ar atsakovas pritaria pareiškėjo prašymui, ar elektroninį laišką atsiuntęs darbuotojas turi įgaliojimus veikti atsakovo vardu. Prašo teismo įpareigoti atsakovą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2022 m. birželio 2 d. prašymą ir išduoti pareiškėjui transporto priemonei statyti Specialų leidimą arčiausiai gyvenamosios vietos, t. y. ties namu (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 15 str. 1 d.), savo nutartyse nuosekliai laikosi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017). Skundas administraciniam teismui negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020).
Nagrinėjamu atveju, vertintina, kad ginčijamas atsakovo 2022 m. liepos 7 d. atsakymas pateiktas, siekiant patikslinti informaciją, ar pareiškėją tenkintų automobilio stovėjimo vieta aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo jį informuoti, ar pareiškėjas įsigis Specialų leidimą statyti transporto priemonę minėtu adresu. Šiame atsakyme pareiškėjui nėra suformuluota privalomų elgesio taisyklių, nenustatyta jokių teisių bei pareigų, todėl toks atsakymas nėra individualus teisės aktas, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio reguliavimo sritį ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Teismas vertina, kad, tik galutinis atsakovo sprendimas dėl Specialaus leidimo statyti transporto priemonę išdavimo arba neišdavimo būtų laikomas sprendimu užbaigiančiu Specialaus leidimo išdavimo procedūrą ir gali būti nagrinėjamas teisme. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad ginčas dėl informacinio pobūdžio 2022 m. liepos 7 d. atsakymo panaikinimo yra teisiškai beprasmis, nes jo nagrinėjimas nesukels teisinių pasekmių nei pareiškėjui, nei atsakovui (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 23 str. 1 d.).
Dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjama administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2022 m. liepos 7 d. atsakymą nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 str., 103 str. 1 p.).
Ginčijamas informacinio pobūdžio 2022 m. liepos 7 d. atsakymas yra pateiktas nagrinėjant pareiškėjo atstovo 2022 m. birželio 2 d. prašymą. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo išnagrinėti minėtą prašymą laikytinas išvestiniu ir neatsiejamai susijusiu su reikalavimu dėl 2022 m. liepos 7 d. atsakymo panaikinimo. Nutraukus bylą dėl pagrindinio reikalavimo, byla nutrauktina ir dėl išvestinio reikalavimo, t. y. dėl įpareigojimo atsakovui išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2022 m. birželio 2 d. prašymą.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas atsakovui pakartotinai pateikė 2023 m. sausio 16 d. prašymą dėl Specialaus leidimo statyti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę išdavimo, kuriame nurodė, jog gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), prie kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonos ir neturi galimybės transporto priemonės pastatyti namo kieme, garaže ar kitoje neapmokestintoje vietine rinkliava vietoje. Atsakovas pateikė 2023 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. S-133, kad Specialus leidimas bus išduotas adresu: (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini) prie sankryžos su (duomenys neskelbtini). Prašė informuoti, kurią vietą Specialiam leidimui renkasi, sumokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą ir pateikti apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su jam pasiūlytomis Specialaus leidimo išdavimo vietomis, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 16 d. prašymą, išduoti pareiškėjui Specialų leidimą kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, arčiausiai gyvenamosios vietos, t. y. ties namu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nesutikimą su 2023 m. vasario 21 d. sprendimu, iš esmės grindžia tuo, kad jis yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neaiškaus turinio, todėl neteisėtas,.
Sprendžiant pareiškėjo skunde nurodytų argumentų pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį (redakcija galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.), reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, LVAT yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju atsakovo 2023 m. vasario 21 d. sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punkto reikalavimų, nes jame tik informuojama, jog Specialus leidimas bus išduotas tolimesnėse nuo gyvenamosios vietos aikštelėse, nėra nurodomi Specialaus leidimo neišdavimo arčiau gyvenamosios vietos motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas (nenurodyta jokių teisės aktų normų), kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Toks sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pabrėžtina ir tai, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma, kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) administracinio akto priėmimo metu. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 10 straipsnio 5 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovo 2023 m. vasario 21 d. sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 10 straipsniui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo išnagrinėti jo 2023 m. sausio 16 d. prašymą dėl Specialaus leidimo transporto priemonei statyti kelio ženklo „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, arčiausiai gyvenamosios vietos, t. y. ties namu (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad teismas sprendimu gali patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą (ABTĮ 88 straipsnio 3 punktas). Pareiškėjas nenurodo, kokio teisės akto nuostatas, numatančias 3 darbo dienų terminą pareiškėjo prašymo nagrinėjimui, atsakovas įpareigotinas vykdyti, todėl šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas nėra pagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas dalyje tenkintinas. BĮ „Parkavimas Kaune“ 2023 m. vasario 21 d. sprendimas panaikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjo E. P. 2023 m. sausio 16 d. prašymą dėl Specialaus leidimo išdavimo.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas 423 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Eur išlaidos už advokato teisinės paslaugos, rengiant skundą ir patikslintą skundą teismui, ir 23 Eur žyminis mokestis (reg. Nr. DOK-2368). Byloje pateikta 2022 m. liepos 31 d. išankstinė sąskaita Nr. R89 ir banko Swedbank 2023 m. sausio 12 d. sugeneruotas sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas prašomas atlyginti išlaidas realiai patyrė.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo reikalavimai tenkinti dalyje, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas D. V. (2022 m. liepos 4 d. išrašas iš 2022 m. gegužės 16 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. K28-2022(D)). Pagal Rekomendacijų 7 punktą ir 8.2 papunktį, už skundo parengimą maksimalus priteistinas išlaidų dydis galėtų būti 4 324,75 Eur (1 729,9 x 2,5). Pareiškėjo prašoma atlyginti 400 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimaliai galimo priteisti išlaidų dydžio.
2023 m. kovo 21 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už skundą šioje byloje yra sumokėtas 23,00 Eur žyminis mokestis.
Atsižvelgiant į pareiškėjo tenkintų reikalavimų apimtį, taikant 0,5 koeficientą, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 211,50 Eur (400+23x0,5) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, suma.
Atsakovas atsiliepime taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo raštu teismui nepateikė, be to teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą dalyje tenkinti.
Bylą dėl reikalavimų panaikinti atsakovo biudžetinės įstaigos ,,Parkavimas Kaune“ 2022 m. liepos 7 d. atsakymą ir įpareigoti atsakovą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2022 m. birželio 2 d. prašymą nutraukti.
Panaikinti biudžetinės įstaigos ,,Parkavimas Kaune“ 2023 m. vasario 21 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2023 m. sausio 16 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjui E. P. iš atsakovo biudžetinės įstaigos ,,Parkavimas Kaune“ 211,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.