Šiaulių apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi pareiškėjų V. U. ir A. G. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2018 m. spalio 31 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas pareiškėjų V. U. ir A. G. prašymas patvirtinti V. U. ir A. G. 2018 m. spalio 30 d. sudarytą taikos sutartį.

Prašymas netenkinamas.

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Sutartis neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 straipsnis) ir viešajam interesui (CK 1.81 straipsnis), taip pat teismas turi patikrinti, ar nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.86 straipsnis, 6.228 straipsnis, 6.984 straipsnis, 6.986 straipsnis) bei kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis).

Taikos sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų. Taip pat turi būti atsižvelgiama ne tik į CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos, bet ir į teismo vykdomą apsauginę funkciją.

Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnis).

Kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog tarp šalių ginčo nėra. Taikos sutarties sąlygomis siekiama disponuoti nekilnojamuoju turtu (dalies nuosavybės teisės perleidimu). Niekas nekliudo šalims atitinkamus sandorius patvirtinti notarine tvarka, todėl šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo vertintinas ne kaip kilusio ginčo sprendimas, bet kaip siekis perkelti teismui notaro funkcijas. Nagrinėjamu atveju, nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą perleidimas taikos sutartimi prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.984 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjų prašymas netenkintinas – atsisakytina patvirtinti jų 2018 m. spalio 30 d. sudarytą taikos sutartį (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais teismas

nutaria:

pareiškėjų V. U. ir A. G. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo momento.