Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-989-755/2015

2015 m. gruodžio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-994-126/2015, išnagrinėtoje pagal G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1414-620/2014 pagal Kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą, atsakovė G. K., trečiasis asmuo R. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-08 Rokiškio rajono apylinkės teisme gautas G. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1414-620/2014. G. K. nurodė, kad ji nežinojo, jog buvo paduota į teismą bei iš jos ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 67441,36 Lt. Nors teismo sprendime nurodyta, kad ji su ieškiniu sutiko, tačiau ji atsiliepimo neteikė. Jokių pinigų nėra gavusi, sutarčių nesudarinėjo (b.l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principu, siekia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką, nevilkinant bylos proceso.

CPK 246 str. 4 d. numato, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, iki teismo posėdžio pradžios teismui nebuvo praneštos neatvykimo į abu teismo posėdžius priežastys, nepateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar bylos nagrinėjimo atsakovei nedalyvaujant, vadovaudamasis CPK 246 str. 4 d., sprendė, kad atsakovė į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje paliko nenagrinėtu. Apygardos teismas su šia išvada iš esmės sutinka.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai G. K. apie 2015-08-26 ir 2015-09-16 teismo posėdžius buvo pranešta tinkamai. Pareiškėja jos neatvykimą į teismo posėdžius prašo pripažinti buvus dėl svarbių priežasčių ir pateikia teismui medicininius dokumentus.

Nors apeliantė tvirtina, kad ji elektroniniu paštu informavo teismą, kad į teismo posėdį 2015-09-16 neatvyks, pateikė teismui prašymą, medicininius dokumentus ir duomenis, apie teismui siųstą elektroninį laišką, apygardos teismas įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, kad atsakovės pateiktas 2015-09-16 medicinos dokumentų išrašas vienareikšmiškai nepatvirtina, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo atvykti į teismo posėdį 2015-09-16. Kaip matyti iš pateiktų medicinos dokumentų, juose nėra duomenų, kad atsakovė buvo paguldyta į ligoninę, kitą gydymo įstaigą ar turėjo kitų sunkių sveikatos sutrikimų, kas sukliudė dalyvauti teismo posėdyje. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ji skundėsi bloga klausa, gavo atitinkamą siuntimą specialisto konsultacijai (b.l. 116-117).

CPK 246 str. 1 d. nustato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė kartu su prašymu teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl ligos ji negali dalyvauti teismo posėdyje. Elektroninis laiškas teisėjai siųstas 2015-09-15 (b.l. 118), o medicininė pažyma surašyta 2015-09-16. Kaip minėta, medicininė pažyma nepatvirtina, kad atsakovė dėl ligos būtų negalėjusi dalyvauti teismo posėdyje. Į bylą taip pat nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad G. K. buvo paguldyta į ligoninę ir dėl to negalėjo dalyvauti 2015-08-26 teismo posėdyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nurodytos atsakovės neatvykimo į teismo posėdžius priežastys,nelaikytinos svarbiomis,todėl pirmosios instancijos teismo išvada atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo palikti, esant atitinkamam ieškovo atstovės prašymui, nenagrinėtu yra pagrįsta.

Sykiu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis keistina bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad iš pareiškėjos priteistina 500 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kaip matyti iš byloje esančio 2015-08-26 advokatės prašymo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, advokato suteiktos teisinės paslaugos byloje apėmė atstovavimą pirmosios instancijos teisme (b.l. 105). Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad vyko du teismo posėdžiai bendros 2 valandų trukmės (b.l. 96-97,107-108). CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 p., 8.19. p. už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1. Kadangi bylos duomenimis teismo posėdžiai truko 2 val., bendras maksimalus atlygio dydis, vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis, negali viršyti 142,78 Eur (0,1 x 713,9 Eur x 2 = 142,78 Eur). Atsižvelgdamas į nustatytas ir įvertintas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad ieškovo atstovė teismui nepateikė detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte numatytais kriterijais bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį mažina iki 142,78 Eur, atitinkamai minėtos nutarties dalį pakeičiant (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį pakeisti. Priteistą ieškovui Kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį sumažinti iki 142,78 Eur.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.