Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistiesiems A. J., A. Z., jų gynėjams advokatams Danui Svirinavičiui ir Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ir nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nuosprendžio, kuriuo:

A. Z. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., vadovaujantis BK 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. 3 p. – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 6.00 val. iki 23.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d., vadovaujantis BK 62 str. 2 d. 3 p., 3 d. 3 p.– laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 06.00 val. iki 23.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtosios bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. Z. paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 06.00 val. iki 23.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat A. Z. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

A. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie griežčiausios Kauno m. apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė A. J. paskirta laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-02-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z., a. k.. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str., 2 d. už tai, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. apie 13.30 val. prie pastato, esančio Taikos pr. 54, Kaune, iš anksto susitaręs susitiko su mobiliojo ryšio telefoną pardavinėjusiu M. S., su kuriuo bendraujant – apžiūrint parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E52“, jis papurškė dujų balionėliu M. S. į akis dujų, tuo nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą, bei paėmęs M. S. parduodamą supakuotą 420 Lt. vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E52“, iš įvykio vietos pasišalino, tačiau M. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefono užvaldyti nespėjo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes bėgdamas telefoną pametė.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. už tai, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. nuo 11.15 val. iki 17.07 val. mobiliuoju telefonu rašė trumpuosius (SMS) pranešimus R. K. tardamasis dėl mobiliojo ryšio telefono pirkimo ir sutaręs susitikti su R. K. visuomeninio transporto stotelėje „Sporto g.“, esančioje prie K. Petrausko g. ir Vydūno al. sankirtos, Kaune, apie 17.20 val. kartu su A. J. atvyko į sutartą vietą, A. J. bendraujant su R. K. – apžiūrint parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N8“, jis stebėjo A. J. su R. K. bei aplinką, tuo siekdamas apsaugoti A. J. nuo galimų netikėtumų, A. J. papurškus dujų balionėliu R. K. į akis dujų, tuo nežymiai sutrikdant pastarojo sveikatą, bei paėmus R. K. parduodamą supakuotą 1000 Lt. vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N8“, iš įvykio vietos pasišalino, šiais savo ir A. J. bendrais veiksmais užvaldė R. K. priklausantį turtą bei R. K. padarė 1000 Lt. turtinę žalą.

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. už tai, kad 2011 m. rugsėjo 30 d., po to, kai A. Z. mobiliojo ryšio telefonu siunčiamais trumpaisiais (SMS) pranešimais susitarė susitikti su mobiliojo ryšio telefono pardavėju R. K. visuomeninio transporto stotelėje „Sporto g.“, esančioje prie K. Petrausko g. ir Vydūno al. sankirtos, Kaune, apie 17.20 val. kartu su A. Z. atvyko į sutartą vietą, jam bendraujant su R. K. – apžiūrint parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N8“, o A. Z. stebint jį su R. K. bei aplinką, tuo siekiant jį apsaugoti nuo galimų netikėtumų, jis papurškė dujų balionėliu R. K. į akis, tuo nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą, bei paėmęs R. K. parduodamą supakuotą 1000 Lt. vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N8“, iš įvykio vietos pasišalino, šiais savo ir A. Z. bendrais veiksmais užvaldė R. K. priklausantį turtą bei R. K. padarė 1000 Lt. turtinę žalą.

Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį:

-pakeisti veikų, dėl kurių pripažintas kaltu A. Z. kvalifikaciją ir konstatuoti, kad A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. dėl pasikėsinimo apiplėšti panaudojant nešaunamąjį ginklą ir pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. dėl plėšimo panaudojant nešaunamąjį ginklą;

-pakeisti veikos, dėl kurios pripažintas kaltu A. J. kvalifikaciją ir konstatuoti, kad A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. dėl plėšimo panaudojant nešaunamąjį ginklą;

-pripažinti nuteistųjų A. Z. ir A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (dėl R. K. apiplėšimo) jų veikimą bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1p.);

-panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (dėl R. K. apiplėšimo) jo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.);

A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (pasikėsinimas apiplėšti M. S.) paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (R. K. apiplėšimas) paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., A. Z. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

laisvės atėmimo bausmę A. Z. skirti atlikti pataisos namuose;

A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., A. J. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorė savo skunde nurodė, jog kaltinamajame akte nurodyta, kad A. Z. ir A. J. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą - dujų balionėlį. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas A. Z. ir A. J. pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., tačiau aprašant teismo nustatytas aplinkybes nenurodė, kad plėšimai padaryti panaudojant nešaunamąjį ginklą (nors pats dujų balionėlis minimas), aprašomojoje dalyje taip pat nėra jokių motyvų apie dujų balionėlio priskyrimą ar nepriskyrimą nešaunamajam ginklui, tačiau aprašydamas kaltinamųjų A. Z. ir A. J. nusikalstamas veikas teismas nurodė - „dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą panaudojus kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą" ir „dėl plėšimo panaudojus kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą", kas leidžia daryti išvadą, kad teismas A. Z. ir A. J. veikoms, kurių metu buvo panaudotas dujų balionėlis, priskyrė kitą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. dispozicijoje nurodytą kvalifikuojantį požymį nei kaltinamajame akte, t.y. plėšimą panaudojant dujų balionėlį kvalifikavo ne kaip plėšimą panaudojant nešaunamąjį ginklą, o kaip plėšimą panaudojant kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą.

Kadangi tiek pasikėsinimo apiplėšti M. S. metu, tiek R. K. apiplėšimo metu buvo panaudoti dujų balionėliai, tokios veikos kvalifikuotinos kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą.

Skunde taip pat prašoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką.

Šioje byloje teismas nustatė (R. K. apiplėšimo epizode), kad nors A. Z. ir A. J. veikė bendrininkų grupėje, ši aplinkybė nelaikytina sunkinančia jų atsakomybę, kadangi nenustatyta, jog A. Z. neatlikus savo veiksmų - pasyvaus aplinkos stebėjimo, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Be to, nurodoma, kad A. Z., darant nusikalstamą veiką, buvo padėjėjas, kuris saugojo kitą bendrininką, todėl laikytina, kad jo vaidmuo bendrininkų grupėje buvo antraeilis, tačiau, prokurorės nuomone, teismo išvada, kad A. Z. ir A. J. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, o A. Z. veikė kaip padėjėjas yra absoliučiai neteisinga ir nepagrįsta. Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį. Taigi pripažįstant asmenį plėšimo bendravykdytoju, nėra būtina, kad jis pats būtų pavartojęs, grasinęs jį pavartoti smurtą ar kitaip atėmęs galimybę priešintis ar fiziškai atplėšęs turtą nuo nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad A. Z. tuo metu, kai A. J. pavartojo smurtą (papurškė dujų balionėliu) ir pabėgo pagrobęs R. K. mobiliojo ryšio telefoną, buvo šalia ir stebėjo aplinką, kad nusikaltimui nesutrukdytų kiti asmenys, taip užtikrindamas A. J. saugumą nuo netikėtumų, o A. J. pabėgus, pats taip pat nubėgo ir netrukus susitiko su A. J., nurodė A. J. pagrobto mobiliojo ryšio telefono pirkėją, pardavus telefoną, pats gavo tam tikrą pinigų sumą. Be to, A. Z. veiksmai yra svarbūs ne tik pačios nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir prieš tai - A. Z. kartu su A. J. rašė SMS pranešimus R. K., taip tardamasis dėl susitikimo. Visa tai rodo, kad A. Z. atliko ne saugojimo ar pridengimo vaidmenį, būdingą padėjėjui, bet kartu su A. J. tiesiogiai darė nusikalstamą veiką kaip pasiskirstę funkcijomis bendravykdytojai.

Z. vaidmuo negali būti pripažintas kaip nesvarbus, dėl ko nebūtų galima veikimo bendrininkų grupe pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Prokurorė taip pat skundžia nuosprendžiu pripažintą (dėl R. K. apiplėšimo) A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką yra tada, kai asmens prisipažinimas yra savanoriškas, t.y. kai kaltininkas apie nusikalstamą veiką praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pasireiškia tuo, kad kaltininkas kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė nėra konstatuojama vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, ji turi būti objektyviai įvertinama pagal bylos aplinkybių visumą.

A. Z., iš pradžių davęs teisingus parodymus, vėliau siekė suklaidinti teisėsaugos pareigūnus ir tokiu būdu padėti išvengti atsakomybės A. J., t.y. jis iš pradžių nurodė, kad nusikaltimą darė kartu su A. J., vėliau teigė, kad A. J. apkalbėjo, o nusikaltime dalyvavo E. R., pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą, A. Z., nenurodydamas motyvų, atsisakė duoti parodymus. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. Z. nesigailėjo padaręs nusikaltimą. todėl teismas be pagrindo konstatavo, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Prokurorės apeliaciniame skunde ginčijamas švelnesnės, nei įstatymas numato bausmės paskyrimas. Ir nurodoma, kad už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio, už kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas A. Z., pritaikydamas Lietuvos Respublikos BK 62 str. numatytas išimtis, už abi nusikalstamas veikas paskyrė švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir turi būti dar viena būtina sąlyga. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nusikalstamą veiką (šį pagrindą teismas pritaikė epizode dėl pasikėsinimo apiplėšti M. S.). Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis (šį pagrindą teismas pritaikė epizode dėl R. K. apiplėšimo).

Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (pasikėsinimas apiplėšti M. S.), formaliai atitinka Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p. numatytas sąlygas, tačiau įvertinus tai, kad nusikaltimas nebuvo baigtas tik dėl to, kad pats nuteistasis A. Z., bėgdamas iš įvykio vietos, pametė ir nespėjo užvaldyti pagrobto turto, laikytina, kad šis atsitiktinumas negali būti pagrindu skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Dėl švelnesnės bausmės paskyrimo A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (R. K. apiplėšime), atkreipiamas dėmesys, kad nėra ir formaliųjų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 p. numatytų sąlygų: nėra dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (prisipažinimas ir gailėjimasis dėl aukščiau nurodytų sąlygų negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), be to, jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką negali būti laikomas antraeiliu (jis dalyvavo planuojant nusikaltimą, vėliau saugojo A. J., kartu su A. J. realizavo pagrobtą turtą).

A. Z. padarytos veikos negali būti vertinamos kaip atsitiktinės: tą pačią dieną jis padarė du sunkius turtinius nusikaltimus, nusikaltimus iš anksto planavo, po antrojo nusikaltimo padarymo būtent jis surado pagrobtam telefonui pirkėją, vėliau bandė suklaidinti teisėsaugos pareigūnus, nurodydamas, kad nusikaltimą darė su E. R..

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo A. Z. taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Skiriant bausmę A. Z., įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, konstatavus, kad dėl R. K. apiplėšimo nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., nėra pagrindo jam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, už abu nusikaltimus, dėl kurių jis pripažintas kaltu, skirtina Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė. Įvertinus tai, kad A. Z. mokymosi įstaigos buvo charakterizuojamas teigiamai, turi darbą, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, jam skirtinos bausmės, ženkliai mažesnės už bausmės vidurkį.

Skiriant bausmę A. J., įvertinus pirmosios instancijos nuosprendyje nurodytas aplinkybes bei tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., bausmės dydis nežymiai didintinas.

Nuosprendį taip pat skundė ir nuteistojo A. J. gynėja, kuri prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-20 nuosprendį ir jos ginamojo atžvilgiu taikyti teisingą bausmę.

Gynėjos nuomone, teismas nemotyvuotai netaikė jos ginamojo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatų ir skyrė per griežtą bausmę. Nusikaltimai buvo sąlygoti jauno amžiaus, neapgalvotų poelgių, atsitiktiniai, o ne sąmoningo nusikalstamo gyvenimo būdo padarinys. Ginamasis nuoširdžiai gailisi, visų nukentėjusiųjų atsirašė, žalos atlygintos, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, tuo būtų užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas (BK 54 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. J. gynėjos apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį A. Z. ir jo gynėją, prašiusius prokurorės skundą atmesti, A. J. gynėjos skundą spręsti teismo nuožiūra, nuteistojo A. J. ir jo gynėją, prašiusius prokurorės skundą atmesti, gynėjos skundą tenkinti, sprendžia, kad prokurorės skundas tenkintas iš dalies, nuteistojo A. J. gynėjos skundas atmestinas.

Prokurorė prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir nuteistiesiems paskirti jiems realias laisvės atėmimo bausmes, gynėja prašė A. J. pakirtą bausmę švelninti, taikant BK 54 str. 3 d., todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str.3 d.).

Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą plėšimą, t.y. tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Veiką kvalifikuojantis požymis turi būti konkrečiai nurodomas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veikoje. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surašyto kaltinamojo akto, jame nurodyta, kad kaltinamųjų A. Z. ir A. J. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., kaip plėšimas, panaudojant nešaunamąjį ginklą - dujų balionėlį. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas A. Z. ir A. J. pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., tačiau nebuvo konkretizuota, kad plėšimai padaryti panaudojant nešaunamąjį ginklą (nors pats dujų balionėlis minimas). Teismas, nurodydamas, kad A. Z. ir A. J. pasikėsino padaryti plėšimą bei įvykdė plėšimą, panaudojus kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, priskyrė kitą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. dispozicijoje nurodytą kvalifikuojantį požymį nei kaltinamajame akte, t.y. plėšimą panaudojant dujų balionėlį kvalifikavo ne kaip plėšimą panaudojant nešaunamąjį ginklą, o kaip plėšimą panaudojant kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą.

Nešaunamojo ginklo sąvokos turinys atskleidžiamas 2010 m. lapkričio 18 d. ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-1146 (toliau - Įstatymas). Įstatymo 2 str. 35 d. nurodyta, kad nešaunamasis ginklas - ginklas, kurio taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos, to paties Įstatymo 2 str. 3 d. nurodyta, kad dujinis ginklas - nešaunamasis ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingos, dirginančios medžiagos ar jų užtaisas. Įstatymo 6 str. 3 p. nurodyta, kad D kategorijos ginklams priskiriami dujiniai aerozoliniai įrenginiai, įtaisai. Remiantis nurodytomis Įstatymo nuostatomis, dujų balionėlis, t.y. aerozolinis įrenginys priskiriamas nešaunamiesiems ginklams.

Kadangi tiek pasikėsinimo apiplėšti M. S. metu, tiek R. K. apiplėšimo metu buvo panaudoti dujų balionėliai, tokios veikos kvalifikuotinos kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, todėl šioje dalyje prokurorės skundas tenkintinas.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo dalimi, kurioje ji prašė pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe bendrininkavimą.

Šioje byloje teismas nustatė, kad nors A. Z. ir A. J. veikė bendrininkų grupėje, siekiant apiplėšti A. Z., tačiau ši aplinkybė pagrįstai nebuvo pripažinta sunkinančia jų atsakomybę. Teismas aplinkybių, jog A. Z. neatlikus savo veiksmų - pasyvaus aplinkos stebėjimo, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų, nenustatė. Jo pasyvų vaidmenį patvirtina aplinkybių visuma ir nors A. Z. vyko kartu su A. J. iki „Sporto g.“ stotelės, tačiau liko nuošalyje ir tik stebėjo A. J. su R. K. bei aplinką, tuo siekdamas apsaugoti A. J. nuo galimų netikėtumų, A. J. papurškus dujų balionėliu R. K. į akis dujų, tuo nežymiai sutrikdant pastarojo sveikatą, bei paėmus R. K. parduodamą supakuotą 1000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N8“, iš įvykio vietos pasišalino. Teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Z., darant nusikalstamą veiką, buvo padėjėjas, jo vaidmuo buvo antraeilis ir jis jokių aktyvių ar pasyvių (be stebėjimo) veiksmų, todėl ir pagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe bendrininkavimas nebuvo pripažintas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sutinkamai su LR BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe LR BK 59 str. 1d. 2 p. prasme.

Be to, LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pažymėtina, jog R. K. apiplėšimo epizode nėra pagrindo konstatuoti, kad yra A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes byloje yra pakankamai duomenų, kad A. Z., iš pradžių davęs teisingus parodymus, vėliau siekė suklaidinti teisėsaugos pareigūnus ir tokiu būdu padėti išvengti atsakomybės A. J., t.y. jis iš pradžių nurodė, kad nusikaltimą darė kartu su A. J., bet vėliau jau teigė, kad A. J. apkalbėjo, o nusikaltime dalyvavo E. R., o taip pat akivaizdu, kad ikiteisminiame tyrime, pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą, A. Z., nenurodydamas motyvų, atsisakė duoti parodymus. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. Z. nesigailėjo padaręs nusikaltimą, todėl teismas be pagrindo konstatavo, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.

LR BK 62 str. 1 d. nustato, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos numatytos sąlygos. LR BK 62 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų.

Konstatuotina, kad A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką M. S. atžvilgiu), kad formaliai yra Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p. numatytos sąlygos, t.y. yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atlyginta padaryta turtinė žala bei veika nutrūko pasikėsinimo daryti nusikaltimą stadijoje, tačiau taip pat akivaizdu, kad nusikaltimas nebuvo baigtas tik dėl to, kad pats nuteistasis A. Z., bėgdamas iš įvykio vietos, pametė ir nespėjo užvaldyti pagrobto turto. Nusikalstamos veikos nepabaigimas buvo įtakotas ne sąmoningų veiksmų ar kaltininko valingo apsisprendimo įtakoje, bet visiškai atsitiktinių aplinkybių, susiklosčiusių pakutiniame pagrobimo etape – pabėgime, pasekoje, todėl jokia apimtimi šis atsitiktinumas negali būti pagrindu skirti jam švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę.

A. Z. nusikalstamuose veiksmuose R. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. nėra nustatyta formaliųjų Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 p. numatytų sąlygų, kadangi teisėjų kolegija, kaip aptarta aukščiau, nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl nėra dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl ši įstatymo nuostata negali būti taikoma.

Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. Z. padarytos veikos nebuvo atsitiktinės, kadangi tą pačią dieną jis padarė du sunkius turtinius nusikaltimus, kurie buvo iš anksto suplanuoti nuo pagrobimo iki realizavimo, bei vėliau apgalvojant versiją, kuria siekta suklaidinti teisėsaugos pareigūnus, nurodant, kad nusikaltimą darė su E. R..

Šių aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad nuteistajam A. Z. taikyti BK 62 str. nuostatas nėra pagrindo, kadangi išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų.

Sprendžiant bausmių rūšies ir jų dydžio parinkimo klausimus, teisėjų kolegija vadovaujasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio sankcija ir Bendrosios dalies normų reikalavimais. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas LR BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Skiriant bausmę A. Z., atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes bei konstatavus, kad dėl R. K. apiplėšimo nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., nėra pagrindo jam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, už abu nusikaltimus, dėl kurių jis pripažintas kaltu. Be to, teisėjų kolegija, kaip nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, vertina ir tai, kad A. Z. atžvilgiu 2012-10-31 buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., akivaizdu, kad nuteistasis padaręs nusikalstamą veiką, jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas visas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, jam skirtina prokurorės siūloma Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ženkliai mažesnės už bausmės vidurkį.

Skiriant bausmę A. J., teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai vadovavosi įstatymų reikalavimais, tačiau turi būti įdėmiau atsižvelgta ir griežčiau įvertinta į tai, kad nuteistasis po šios nusikalstamos veikos padarymo buvo dar du kartus nuteistas dėl analogiškų sunkių nusikaltimų padarymo, kas asmenį charakterizuoja, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas ir savalaikiai nedarantį išvadų, todėl paskirtoji laisvės atėmimo bausmė turi būti skirta nežymiai griežtesnė.

Tai, jog nuteistųjų atžvilgiu nebuvo pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – bendrininkavimas, nustatant nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės dydžius, įtakos neturi.

Atsižvelgiant į nuteistojo A. J. gynėjos apeliacinio skundo reikalavimus, konstatuotina, kad LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas A. J. paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra ženkliai mažesnė negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkis ir labai artima minimaliai, ką teisėjų kolegija vertina, kaip per švelnią bausmę, o taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir, vadovaujantis teisingumo principu, skirti bausmę, nenumatytą sankcijoje ir nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį asmuo pripažįstamas kaltu, sankcijoje laikantis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. LR BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis: minėta norma nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Nagrinėjamu atveju, būtina vertinti ir tai, kad A. J. padarė kvalifikuojančių požymių turintį plėšimą, kas rodo jo padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumo laipsnį, jis buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, plėšimo metu papurškė dujų nepilnamečiui nukentėjusiajam R. K. į akis, jam buvo konstatuotas abiejų akių obuolių junginių ir ragenų 1 laipsnio cheminis nudeginimas (T1 b. l. 158), tad visumoje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo A. J. atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir skirti jam švelnesnę, negu LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems A. Z. ir A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra aiškiai per švelnios ir nepakankamos realizuoti bausmės tikslus, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių, o nuteistojo A. J. gynėjas skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje pašalinti BK 180 str. 2 d. numatytą kvalifikuojantį požymį – panaudojus kitą specialiai žmogų sužaloti pritaikytą daiktą – ir konstatuoti:

kad A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. dėl pasikėsinimo apiplėšti panaudojant nešaunamąjį ginklą ir pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. dėl plėšimo panaudojant nešaunamąjį ginklą;

kad A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. dėl plėšimo panaudojant nešaunamąjį ginklą;

panaikinti nuosprendžio aprašomąją dalį, kuria pripažinta A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (dėl R. K. apiplėšimo) jo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.);

A. Z., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (pasikėsinimas apiplėšti M. S.), paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

A. Z. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (R. K. apiplėšimas), paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., A. Z. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

laisvės atėmimo bausmę A. Z. skirti atlikti pataisos namuose;

A. J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., A. J. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. J. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.