- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-151-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10084-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- V. P., R. P.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2A-151-524/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. vasario 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovei AB SEB bankui, tretieji asmenys V. P. ir R. P., dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties atnaujinimo ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama teismo pripažinti 2006-12-21 kredito sutarties Nr. 0450618093796-57 nutraukimą neteisėtu ir atnaujinti šios sutarties galiojimą, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą atsakovo naudai iš ieškovės ir hipoteka įkeisto turto, priklausančio M. V., priverstinį pardavimą iš varžytynių. Nurodė, kad su atsakove AB SEB banku 2006-12-21 sudarė kredito sutartį Nr. 0450618093796-57, pagal kurią ieškovei bankas suteikė 570 000 Lt kreditą žemės sklypui pirkti ir būsto statybai, kredito grąžinimui užtikrinti ieškovė įsipareigojo hipotekos lakštu įkeisti už gautą kreditą įgytą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad pablogėjus ekonominiam laikotarpiui ieškovė prarado darbą ir vykdyti skolinius įsipareigojimus tapo sunku. Ieškovei išvykus į užsienį atsakovas siuntė raginimus sumokėti susidariusį įsiskolinimą, bet jokių pranešimų apie būsimą sutarties nutraukimą ieškovė negavo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieškovės pateiktu ieškiniu ir prašė teismo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad bankas ieškovei siuntė įspėjimo laiškus, raginimus ir kitus dokumentus dėl kredito sutarties nutraukimo, ieškovei nevykdant kredito sutarties įsipareigojimų. Dokumentai siųsti registruotais laiškais ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu, apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą ieškovė turėjo pareigą informuoti kredito davėją. Pažymi, kad bankas ilgai laukė (884 dienas), kol ieškovė vėl pradės vykdyti prievolių įsipareigojimus. Bankas ieškovės prievolių nevykdymą ir įsiskolinimą vertina kaip esminį kredito sutarties pažeidimą, todėl kredito sutarties nutraukimas buvo galutinė ir tinkama pasekmė nevykdant įsipareigojimų. Taip pat ieškovė nenurodė, kokiais būdais kreipėsi į banką dėl sutarties sąlygų derinimo susidarius įsiskolinimui, taip pažeidė bendradarbiavimo pareigą.
Tretieji asmenys pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė teikdama ieškinį nepateikė tinkamų įrodymų dėl finansinės padėties, nepateikė duomenų, kaip ji gerins savo finansinę padėtį, siekdama atsiskaityti su banku. Teigia, kad ieškovė išreikšdama laisvą norą pasiėmė iš banko paskolą ir įsigijo žemės sklypą. Ieškovei nevykdant kredito sutarties įsipareigojimų bankas pagrįstai nutraukė sutartį, nes ieškovė padarė esminius sutarties pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-29 priėmė sprendimą, juo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas visomis įmanomomis priemonėmis ne kartą ragino ieškovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, įspėjo skolininkę, jog nepadengus įsiskolinimo, bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau ieškovė prievolių ir toliau nevykdė. Pripažino, kad atsakovas kredito sutartį su ieškove nutraukė esant sutarties nutraukimo pagrindams ir laikydamasis sutartyje nustatytos tvarkos, t. y. teisėtai ir pagrįstai. Sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų kreipusis į banką su prašymu restruktūrizuoti kredito sutartį, o tiesiog vienašališkai nusprendė nevykdyti savo įsipareigojimų, nesirūpino sutarties tolesniu likimu ir taip padarė esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio buvo nutraukta sutartis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti turėtas išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė ieškovei nedalyvaujant ir nežinant apie bylos nagrinėjimą. Ieškovei nebuvo suteikta galimybė teikti atsikirtimus į atsakovo bei trečiųjų asmenų teiginius. Tuo buvo pažeistas šalių rungimosi principas. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, kad teismas išsprendė ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą jos naudai, pažeidęs įstatymo nustatytą terminą, dėl to iš varžytynių buvo parduotas ieškovei priklausantis turtas. Mano, kad jei teismas laiku būtų išsprendęs minėtų priemonių taikymo klausimą, šioje byloje nebūtų įtrauktų trečiųjų asmenų, nebūtų jų patirtų išlaidų. Teigia, kad trečiųjų asmenų patirtos išlaidos turėtų būti atlyginamos valstybės lėšomis. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, kredito sutarties sąlygas. Pažymi, kad dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo patyrė neproporcingų nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas nagrinėti bylą apeliantei nedalyvaujant nepažeidė jos interesų ir negali būti pagrindu panaikinti sprendimą, nes neturėjo įtakos sprendimo priėmimui. Juolab kad apeliantė apie paskirtą teismo posėdį buvo informuota tinkamai. Teigia, kad apeliantei apie kredito sutarties nutraukimą buvo pranešta laikantis nustatytos tvarkos. Tuo tarpu apeliantė nevykdė savo pareigos pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Mano, kad kredito sutartis buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Apeliantė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sutartiniams santykiams išsaugoti.
Trečiųjų asmenų atstovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Trečiųjų asmenų poziciją grindžia aplinkybėmis, analogiškomis atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytoms aplinkybėms. Mano, kad kredito sutartis buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai, dėl jos nutraukimo kalta pati apeliantė, ji buvo informuota apie susidariusį įsiskolinimą ir kredito sutarties nutraukimą, bet jokių veiksmų sutartiniams santykiams išsaugoti neatliko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog byla buvo išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant ir nežinant apie bylos nagrinėjimą. Visų pirma, pažymėtina, jog ieškovė ieškinyje nurodė, jog yra išvykusi į užsienį, ir jai skirtus dokumentus nurodė siųsti advokatei I. B., šis ieškinys buvo pateiktas per EPP, todėl ieškovė galėjo prisijungti prie šio portalo ir domėtis bylos eiga. Ieškovė nenurodė jokio savo adreso, tik prie ieškinio pridėtoje atstovavimo sutartyje buvo nurodytas jos adresas (duomenys neskelbtini), t. y. toks pat, kaip ir atsakovės nurodytas atsiliepime į ieškinį. Šiuo adresu buvo siunčiamas pranešimas ieškovei apie bylos nagrinėjimą, pasiūlymas sudaryti teisinių paslaugų sutartį advokatei I. B. nutraukus atstovavimo sutartį. 2015-07-29 ieškovės ieškinyje nurodyta advokatė pranešė, jog nuo 2015-08-01 ji nutraukia atstovavimo sutartį su ieškove, todėl iki 2015-09-07 – teismo posėdžio, apie kurį ieškovė buvo informuota byloje esančiu jos adresu, ieškovė turėjo galimybę pasirūpinti jos atstovavimu teisme ar pati atvykti į teismo posėdį. Tokiu atveju advokatė privalėjo pranešti apeliantei apie teismo posėdžio datą bei perduoti visus su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus (CPK 118 str. 2 d.). Apeliantė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad šios įstatyme įtvirtintos pareigos advokatė neįvykdė (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys į ieškovės padėtį, t. y. ji pati pradėjo procesą, nenurodydama savo jokių duomenų dėl susisiekimo, o nurodė tik savo atstovą – advokatę. Ieškovė prie ieškinio pridėjo teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija ,,Ius plus ultra“ dėl atstovavimo ieškovei procese, ne tik dėl procesinių dokumentų rengimo, todėl teismas pagrįstai visus pranešimus siuntė ieškovės nurodytai advokatei. Tokiu atveju ieškovė buvo tinkamai informuota apie procesą, t. y. iškeltą bylą, ir ji, kaip rūpestinga proceso šalis, turėjo rūpintis savo bylos procesu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti ar dalyvauti teismo posėdyje, nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų trukdomas kitų proceso dalyvių laikas ir trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. Šios bylos ieškovės ir jos atstovės paminėti procesiniai veiksmai leidžia padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo ieškovę apie teismo posėdį byloje esančiu ieškovės gyvenamosios vietos adresu.
Dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir vartojimo teisinių santykių.
Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo ir neteikia jokių įrodymų dėl kitų faktinių aplinkybių, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Ieškovė kredito sutartį su atsakove sudarė 2006-12-21 ir jos tinkamai nebevykdė nuo 2009 m. pradžios. Byloje įrodyta, jog 2009 metais jai buvo išsiųsti raginimai įvykdyti sutartį – 2009-02-09, 2009-03-12, 2009-04-09, 2009-04-23, 2009-08-28. Byloje nustatyta, jog raginimai ieškovei buvo siunčiami 2010 metais ir 2011 metais. Paminėta sutartis nutraukta tik 2011-08-23, t. y. byloje įrodyta, jog atsakovas suteikė 884 dienų terminą sutarčiai įvykdyti. Ieškovės įsiskolinimo suma sudarė 104 421,03 Lt (11 768,12 Lt kredito dalis, 61 889,92 palūkanos ir 30 762,99 Lt delspinigiai), tuo paneigtas apeliacinio skundo motyvas, jog neįvykdytos prievolės dalis sudarė nedidelę dalį ir jos prievolės pažeidimas buvo mažareikšmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-508/2013). Ieškovei buvo suteiktas 570 000 Lt ilgalaikis kreditas, tačiau tai nepaneigia ieškovės pareigos vykdyti prievolę tinkamai ir laiku.
Vadovaujantis CK 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus. Proceso įstatyme nustatomas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą, ir šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, be kita ko, teigdama, kad sutartis yra nutraukta neteisėtai, nes ji yra pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, šiuos savo teiginius privalėjo pagrįsti pateikiamais įrodymais, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad faktas, jog byla yra susijusi su vartojimo sutartimi, savaime nepašalina ieškovo (vartotojo) pareigos pateikti teismui savo teiginius pagrindžiančius (ir, be kita ko, ieškovo žinioje esančius) įrodymus, nes aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė ne tik nepateikė tokių įrodymų, tačiau ir nenurodė, kokius bylai reikšmingus įrodymus, susijusius su jos turtine padėtimi ir galėjimu įvykdyti sutartį, teismas galėjo surinkti, nes net apeliaciniame skunde nenurodė savo pajamų šaltinio, jų dydžio, darbo vietos užsienyje. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo sutarties nutraukimo iki šios bylos iškėlimo praėjo 3 metai, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog per šį laikotarpį ji pati teikė siūlymus dėl sutarties atnaujinimo atsakovui, stengėsi padengti įsiskolinimą pagal savo finansines galimybes.
Kasacinio teismo praktikoje dėl priverstinio skolos, atsiradusios iš būsto kredito sutarties, išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto (buto) yra išaiškinta, kad jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Nors šioje byloje ieškovė ginčija kreditavimo sutarties nutraukimą, tačiau iš esmės paminėtoje kasacinio teismo praktikoje ir šioje byloje teisiniai santykiai yra tapatūs, nes šioje byloje vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumas įrodinėtinas su ieškovės prisiimtos prievolės – mokėti kredito ir netesybų įmokas – tinkamu vykdymu.
Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas ginčo atveju yra esminis kredito sutarties pažeidimas, sudaręs pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš esmės pažeidus sutartį, atsakovas nustatė jai protingą papildomą terminą esminiams sutarties vykdymo trūkumams pašalinti ir informavo apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog sutarties nutraukimas yra teisėtas.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji negavo banko įspėjimo apie sutarties nutraukimą, kad atsakovas su ja nebendradarbiavo, tačiau savo pozicijai pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas su atsiliepimu pateikė įspėjimus, kuriuos siuntė ieškovei jos pačios nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji veikė tinkamai pagal CK 2.17 str. 2 d. taisykles, jei fizinis asmuo neįvykdė pareigos raštu pranešti savo kreditoriui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, tai kreditorius turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jam žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Todėl sandorio šalis, šios bylos ieškovė, neįvykdžiusi pareigos tinkamai pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, turi prisiimti neigiamų pasekmių riziką.
Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog byla neteisingai buvo išnagrinėta dėl to, jog kaip liudytojas nebuvo apklaustas jos brolis D. S., kuris teismui galėjo paaiškinti kredito sutarties vykdymo aplinkybes, nes šioje byloje liudytojo parodymai nėra pakankami įrodymai dėl nagrinėjamo ginčo dalyko. Kredito sutarties vykdymas yra įrodytas rašytinais įrodymais, todėl liudytojo parodymai nebūtų pakankamas įrodymas jiems nuginčyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas dėjo pastangas kviesti ieškovės nurodomą liudytoją, tačiau du kartus teismo šaukimas grįžo neįteiktas, liudytojo adreso ieškovė nepatikslino.
Pirmosios instancijos teismas analizavo ir pateikė kasacinio teismo praktikos išaiškinimus dėl CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinio ir konstatavo ieškovės sutarties pažeidimus kaip esminius. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes jos padarytos remiantis bylos įrodymais, kurių ieškovė nenuginčijo. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Naikinti teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tretiesiems asmenims ir laikinųjų apsaugos priemonių pavėluoto taikymo nėra teisinio pagrindo, nes CPK 93 str. 1 d. nenumato jokių išimčių dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir įpareigoja teismą paskirstyti jas priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies. Ieškovė savo pažeistas teises turi teisę ginti įstatymų nustatyta tvarka.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Iš ieškovės atsakovei priteistina 173,16 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-29 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš M. V. AB SEB bankui 173,16 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.