Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-06-15 · Civilinė byla Nr. e2-24636-864/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
e2-24636-864/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
Lindorff Oy
Atsakovas
D. K.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovės 600,97 EUR skolą, 218,40 EUR delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2005 m. spalio 5 d. su pirminiu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo sudariusi Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovei 579,24 EUR kredito limitą kortelėje, o atsakovė, panaudojusi kredito limitą, įsipareigojo kas mėnesį grąžinti kreditą bei už panaudotą kredito limitą mokėti nustatytas palūkanas. Ieškovo teigimu, atsakovė savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, panaudoto kredito negrąžino, dėl ko pradiniam kreditoriui liko skolinga viso 600,97 EUR sumą. Nurodė, kad pradinis kreditorius Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi visas reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovui, kuri apie reikalavimo perleidimą buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Atsižvelgiant į tai, ieškovas šiuo metu kreipiasi į teismą dėl skolos, delspinigių bei procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo (b.l. 1-2).

Atsakovei Civilinio proceso kodekso 123 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2005 m. spalio 5 d. tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo sudaryta Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovei 579,24 EUR kredito limitą kortelėje, o atsakovė, panaudojusi kredito limitą, įsipareigojo kas mėnesį grąžinti kreditą bei už panaudotą kredito limitą mokėti nustatytas palūkanas (b.l. 9-12). Nustatyta, jog 2010 m. sausio 19 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovas sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3, kuria skolos reikalavimo teisė iš atsakovės buvo perleista ieškovui (b.l. 3-5, 14-15). Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovė pradiniam kreditoriui pagal ginčo sutartį liko skolinga 600,97 EUR sumą (b.l. 4). Atsakovė prieštaravimų dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo į bylą nepateikė. Kadangi byloje duomenų apie tai, kad atsakovė susidariusią 600,97 EUR skolą ieškovui sumokėjo, nėra, ieškovui iš atsakovės priteistina 600,97 EUR dydžio skola.

Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 218,40 EUR delspinigių (b.l. 1-2). Pagal Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (Civilinio kodekso 6.72 straipsnis). Sutarties 9.4 punkte numatyta, jog kortelės turėtojui praleidus mėnesio mokėjimo ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kortelės turėtojas privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (b.l. 10). Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įvertindamas prašomų priteisti delspinigių dydį, jų santykį su suteikto kredito suma bei delspinigių apskaičiavimo laikotarpį, sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 54,60 EUR delspinigiai (600,97 EUR * 0,05 proc. *182). Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 218,40 EUR delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 54,60 EUR delspinigių sumą.

Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 655,57 EUR nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 18 EUR žyminio mokesčio (b.l. 13) bei turėjo 122,65 EUR išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 6-8). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 80 proc. viso patirtų 140,65 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. 112,52 EUR.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, į. k. 111882842, naudai 600,97 EUR (šešių šimtų eurų 97 ct) skolą, 54,60 EUR (penkiasdešimt keturių eurų 60 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (655,57 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. gegužės 18 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,52 EUR (vieno šimto dvylikos eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė