Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-06 · Administracinė byla Nr. AS-525-223-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-1671-562/2012Sprendimas · 2012-06-29Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-05-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-06
Bylos Nr.
AS-525-223-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02783-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
B. L. S.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
Kategorijos
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-223/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02783-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3; 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. L. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja B. L. S. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) įpareigoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių įvykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3260-41, priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje B. L. S. į 2 300 kv. m namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, ir į 3 700 kv. m žemės ūkio paskirties žemės (duomenys neskelbtini) kaime, atsakovui atliekant visus įstatymais ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei paties atsakovo lokaliniais normatyviniais aktais numatytus privalomus veiksmus;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2011 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. 48SS-(14.48.45.)-3383;

3) panaikinti Skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1759.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi, be kita ko, nutarė atsisakyti priimti skundą dėl reikalavimo panaikinti Skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45.)-3383, pareiškėjai nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, ir laikyti nepaduotu pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1759.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3 dalimis, padarė išvadą, jog ginčams dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo yra nustatyta išankstinė ne per teismą nagrinėjimo tvarka. Nustatė, kad pareiškėja ginčija Skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45.)-3383 dėl 2011 m. lapkričio 19 d. prašymo. Šiuo sprendimu atsakovas informavo pareiškėją dėl jos išbraukimo iš asmenų, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, sąrašo, taip pat išaiškino namų valdos žemės sklypo privatizavimo sąlygas. Pabrėžė, jog duomenų, kad pareiškėja pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir šį sprendimą skundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, byloje nėra. Nutarė, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjos skundą dėl reikalavimo panaikinti Skyriaus 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45.)-3383 (toliau – ir Sprendimas) atsisakyti priimti, pareiškėjai nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 22 d. ir 2012 m. sausio 1 d. nutartimis nustatė pareiškėjai terminus pateikti skundžiamą Skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1759, tačiau pareiškėja šio įsakymo per nustatytus terminus teismui nepateikė. Be to, nors pareiškėja skunde, teisme gautame 2012 m. sausio 24 d., nurodė, kad skundžiamo įsakymo prie skundo nepridėjo, nes atsakovas jo neįteikė, teismas du kartus pareiškėjai nustatė terminą pateikti ginčijamą įsakymą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad po skundo padavimo teismui pareiškėja siekė šį dokumentą gauti, o atsakovas atsisakė jį pateikti. Vertino, kad pareiškėja nepašalino esminio skundo trūkumo, susijusio su reikalavimu panaikinti Skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1759. Teismas neturi galimybės išspręsti skundo reikalavimo panaikinti šį įsakymą priėmimo klausimą, todėl, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, nutarė pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1759 (toliau – ir Įsakymas), laikyti nepaduotu.

II.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad 2011 m. birželio 6 d. skundu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kurį 2012 m. sausio 23 d. pateikė pirmosios instancijos teismui, prašė, kad Tarnyba atsiųstų jai kopiją dokumento, kuriuo ji išbraukta iš pretendentų sąrašo, t. y. prašė, kad Tarnyba atsiųstų jai Įsakymą, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėja siekė gauti minėtą dokumentą. Todėl pareiškėja, pridėdama sunkiai jos gautą Įsakymo kopiją, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta laikyti nepaduotu jos skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo. Nesutinka su teismo išvada, jog ji nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos dėl Sprendimo panaikinimo, nes šis Sprendimas tėra informacinio pobūdžio pranešimas, kad ji Įsakymu išbraukta iš pretendentų sąrašo, kuriame taip pat pateikta informacija apie tai, kad ji už prašomų dokumentų kopijas turi sumokėti 6,6 Lt. Tokio pobūdžio raštų panaikinimui įstatymas nenustato išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jos prašymą panaikinti Sprendimą.

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog Įsakymo kopija pareiškėjos prašymu jai buvo įteikta asmeniškai, ji yra su juo susipažinusi ir, būdama apdairi bei rūpestinga, turėjo galimybę pateikti jį teismui. Sutinka su teismo pozicija, kad Sprendimo apskundimui taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjos skundo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama panaikinti Sprendimą ir Įsakymą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo atsisakė priimti, o atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nepašalino ankstesnėmis teismo nutartimis nustatytų skundo trūkumų ir nepateikė Įsakymo kopijos, skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą nutarė laikyti nepaduota.

Pareiškėja, kaip jau minėta, skundė Sprendimą „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame pateikta informacija apie žemės sklypo jai formavimą, būtinus atlikti veiksmus, siekiant, jog būtų suformuotas jos pageidaujamas sklypas. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog šis sprendimas, remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmiausia, turėjo būti apskųstas, pasinaudojant privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Pabrėžtina, jog ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisminės gynybos prioriteto principą, nustatydama, kad tuo atveju, jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, šios teisės normos, sprendžiant dėl skundo dalies dėl Sprendimo panaikinimo priėmimo, nebuvo įvertintos. Tačiau svarbu pažymėti, jog, kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo pareiškėja, ginčijamas Sprendimas yra iš tikrųjų tik informacinio pobūdžio raštas. Jame tik pateikta informacija apie žemės sklypų formavimą, tačiau nepriimtas valinio pobūdžio sprendimas pareiškėjos atžvilgiu, juo pareiškėjai nebuvo nustatytos teisės ar pareigos, todėl šis aktas negali būti administracinės bylos dalyku. Kadangi Sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku, reikalavimas dėl jo panaikinimo negali būti priimtas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir remdamasis kitais motyvais, iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, o ši teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, pareiškėjai nepašalinus skundo trūkumų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi bei 2012 m. sausio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminus skundo trūkumams pašalinti. Šiose nutartyse, be kitų šalintinų skundo trūkumų, nurodyta, jog pareiškėja privalo pateikti ginčijamą Įsakymą. Byloje nėra ginčo, jog teismo nustatytais terminais pareiškėja Įsakymo nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas, nutardamas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo laikyti nepaduotu, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų Įsakymui gauti. Nors pareiškėja atskirajame skunde ir nurodo, kad ji 2011 m. birželio 6 d. skundu Tarnybai prašė jai pateikti Įsakymą, ši aplinkybė nepaneigia teismo išvados, jog pareiškėja nesiėmė reikiamų veiksmų Įsakymui gauti, jau kreipusis į teismą ir ginčydama šį Įsakymą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismui ne kartą nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjai jų nepašalinus, skundo dėl Įsakymo panaikinimo priėmimo klausimas negalėjo būti tinkamai išspręstas, ir teismas pagrįstai nutarė šioje dalyje skundą laikyti nepaduotu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė skundo priėmimui svarbias aplinkybes ir iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą bei nutarė laikyti nepaduota skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjos B. L. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas