- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- A-858-180-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02783-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- B. L. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. L. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja B. L. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (t. I, b. l. 1-4), patikslintu skundu (t. I, b. l. 163-166) kreipėsi į teismą, prašydama:
1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) vykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3260-41, 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30217, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje B. L. S. į 2300 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus rajone, ir į 3900 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, atsakovui atliekant visus teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus;
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius) 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 ir atnaujinti šio įsakymo apskundimo terminą.
Pareiškėja paaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3260-41 patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatė specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatė ir patvirtino pareiškėjos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, 2300 kv. m. žemės sklypo ribas. Minėtu įsakymu nei kelio, nei kelio servituto per pareiškėjos ariamą žemę nėra nustatyta, yra tik suprojektuotas įvažiavimas į pareiškėjos namų valdos kiemą ir privažiavimas prie pastatų. Įvažiavimai į sklypą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir į V. R. (V. R.) priklausantį sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuoti ir suformuoti savininkų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Pareiškėjos teigimu, šioje namų valdoje niekada nebuvo suprojektuoto jokio kelio ir tai patvirtina valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) 2011 m. gruodžio 13 d. pažyma.
Pareiškėja nurodė, jog Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai vilkina atkurti jai nuosavybės teises į jos tėvo P. S. (P. S.) valdytą žemę ir jų argumentai, kad dėl esamo bendro naudojimo kelio pareiškėjai neleidžiama privatizuoti 2300 kv. m., yra nepagrįsti.
Pabrėžė, jog atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad bendro naudojimo kelio faktas nustatytas prejudiciniais teismų sprendimais, nes kelias nebuvo vykusių ginčų dalykas. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. gruodžio 9 d. rašte pripažino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 25 d. įsakymas nevykdomas ir tokiais veiksmais atsakovas vilkina pareiškėjai atkurti nuosavybės teises. Be to, šiame rašte neteisingai teigiama, kad pareiškėja yra atsisakiusi pasirašyti priede Nr. 5.
Pareiškėja teigė, kad ji Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.) neteisėtai išbraukta iš sąrašo atgauti likusius 0,62 ha jos tėvui priklausiusios žemės. Pažymėjo, jog su šiuo įsakymu pareiškėja nebuvo supažindinta, jis jai nebuvo įteiktas. Pareiškėja 2011 m. birželio 6 d. skundu ir kitais vėlesniais skundais nuolat Nacionalinei žemės tarnybai ir kitoms institucijoms skundė neteisėtą išbraukimą iš pretendentų sąrašų. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsakovo veiksmus laikė tęstiniu jos teisių pažeidimu. Pažymėjo, jog atsakovas pareiškėjai nei 0,23 ha dydžio, nei 0,39 ha dydžio grąžintinų žemės sklypų nebuvo suformavęs, atmatavęs ar pateikęs derinti ir pasirašyti kokiame nors dokumente. Pareiškėja nesutiko su formuojamais 0,20 ha ir 0,37 ha ploto žemės sklypų dydžiais.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 83-87), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 2 punktu, prašė administracinę bylą nutraukti.
Atsakovas paaiškino, jog vykdant projektavimo darbus pareiškėja atsisakė pasirašyti žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje, t. y. suderinti suprojektuotų ir patvirtintų asmeninio ūkio žemės sklypų projektinis Nr. 821-4 – 0,37 ha ploto ir projektinis Nr. 821-5 – 0,20 ha ploto išdėstymą, ribas ir plotą, ir ji buvo įtraukta į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 patvirtintą Sąrašą piliečių, išbraukiamų iš Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 2.3.-4766-(41) patvirtinto sąrašo. Pareiškėja 2011 m. gegužės 10 d. pranešimu Nr. 48SD-2899 buvo informuota apie šį įsakymą. Be to, pareiškėja skunde pripažino, kad gavo šį įsakymą, todėl ji turėjo jį skųsti nustatytais terminais.
Nurodė, jog pareiškėja kelis kartus teikė kadastrinių matavimų bylą, tačiau ji buvo grąžinta taisyti, nes pareiškėja nepagrįstai į namų vados žemės sklypo plotą įtraukė šalia esantį 0,09 ha ploto bendro naudojimo kelią. Paaiškino, jog nuosavybės teisės pareiškėjai bus atkurtos į 0,23 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kai ji Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiks tinkamai atliktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėja siekia, kad bendro naudojimo kelias būtų įtrauktas į jai suformuotą namų valdos žemės sklypo plotą. Pažymėjo, kad bendro naudojimo kelio buvimo, jo įtraukimo į ginčo namų valdos žemės sklypo plotą bei įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus kausimus jau yra išsprendę teismai ir yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gegužės 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-15-544/2002, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-655-341/2006, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-755-662/2009.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu (t. II, b. l. 1-9) nutraukė administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759, kitoje dalyje pareiškėjos B. L. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, jog ginčas iš esmės yra kilęs dėl 0,09 ha ploto bendro naudojimo kelio, esančio šalia pareiškėjai suprojektuoto 0,23 ha ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, įtraukimo į šio namų valdos žemės sklypo plotą. Nurodė, jog pareiškėja siekia, kad šis bendro naudojimo kelias būtų įtrauktas į jai suformuoto namų valdos žemės sklypo plotą ir nesutinka su formuojamo namų valdos žemės sklypo ribomis.
Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. gegužės 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-15-544/2002 pagal pareiškėjos skundą, kuriuo pareiškėja prašė įpareigoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir Vilniaus apskrities viršininko administraciją priskirti prie jos namų valdos 0,9 aro ginčo kelią ir 0,09 ha žemės sklypą, kuriuo šiuo metu naudojasi I. M., atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Sprendime teismas konstatavo kelio buvimo faktą tarp I. M. ir B. L. S. sklypų, jo reikalingumą artimiausiems pareiškėjos kaimynams bei (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei (kelias yra fiksuotas (duomenys neskelbtini) kaimo projekto ištraukoje ir ištraukoje iš (duomenys neskelbtini) kaimo generalinio plano). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gegužės 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje teismas pažymėjo, kad ginčijamas įvažiavimas yra suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad pagal rengiamą žemės reformos projektą pareiškėjai prie namų yra numatytas 0,23 ha ploto žemės sklypas, todėl priskyrus pareiškėjos žemės sklypui ir ginčijamą įvažiavimą, jos žemės sklypas padidėtų iki 2425 kv. m., tačiau tokio ploto žemės sklypas pareiškėjai niekada nebuvo paskirtas ir nenumatytas paskirti prie namų valdos ateityje.
Pažymėjo, jog pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-655-341/2006 pareiškėjos ieškinį, kuriame ji prašė nustatyti, kad ieškovės B. L. S. nuosavybės teise priklausančios namų valdos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre Nr. 10/318461, esančios Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio plotas 2300 kv.m., ribos yra plane pažymėtos riboženkliais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11; pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. gruodžio 22 d. 19 šaukimo 24 sesijos sprendimo dalį, kuria I. M. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, žemės sklypas padidintas 919 kv. m.; atstatyti senaties terminą dėl aukščiau paminėto sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia, atmetė. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-15-544/02, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, 2002 m. gegužės 9 d. įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatyti prejudiciniai faktai, t. y. konstatuotas ginčo kelio pagal bylą buvimo faktas tarp I. M. ir B. L. S. sklypų, todėl naudojimasis bendru įvažiavimu į ieškovės ir atsakovų namų valdas ieškovės teisių nepažeidžia.
Šalies argumentai
Pabrėžė, jog iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-755-662/2009 matyti, kad pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi 2008 m. liepos 28 d. ir prašė teismo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per du mėnesius po teismo sprendimo priėmimo išspręsti klausimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., suformavimo bei buvusio savininko P. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, nuosavybės teise turėto žemės sklypo grąžinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. gegužės 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-15-544/2002 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. liepos 18 d. nutartimi pravažiavimo priskyrimo B. L. S. namų valdai klausimą išsprendė, todėl jis šioje byloje nenagrinėjamas. Teismas nustatė, kad B. L. S. savo veiksmais trukdė už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja net keturis kartus buvo kviečiama dalyvauti matuojant žemės sklypus, tačiau atvykus matininkams atsisakydavo dalyvauti matavime iš esmės dėl tų pačių priežasčių, t. y. nesuformuota namų valda. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai reikalauja, jog 0,23 ha namų valdos žemės sklypas būtų grąžinamas kartu su šalia esančiu pravažiavimu. Pareiškėjai nesutinkant su suprojektuotos namų valdos ribomis, teismas pripažino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neturėjo pagrindo suformuoti jai namų valdos žemės sklypo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra išspręsti ginčijami šioje byloje klausimai dėl 0,09 ha ploto bendro naudojimo kelio, esančio šalia pareiškėjai suprojektuoto 0,23 ha ploto namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, įtraukimo į šios namų valdos žemės sklypo plotą bei namų valdos žemės sklypo ribos.
Nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3260-41 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai buvo suprojektuoti grąžinimui natūra žemės sklypai: Nr. 135-1 – 2,44 ha, Nr. 135-2 – 0,23 ha ir Nr. 135-3 – 0,8 ha. 2003 m. liepos 16 d. žemės sklypo Nr. 135-1 (2,44 ha ploto) parodymo-paženklinimo akte pareiškėja pasirašė, suderinant sklypo išdėstymą, ribas ir plotą, dėl 0,23 ha namų valdos žemės sklypo (Nr. 135-2) ir 0,8 ha asmeninio ūkio žemės atsisakė pasirašyti. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 2.5-41-29110 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje B. L. S.“ atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 2,44 ha žemės sklypą Nr. 135-1 žemės ūkio paskirčiai. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 2.3-4692-(41) patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte B. L. S. buvo suprojektuoti ir patvirtinti keturi 1,88 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypai: projektinis Nr. 821-2 – 0,91 ha ploto, Nr. 821-3 – 0,40 ha ploto, Nr. 821-4 – 0,37 ha ploto, Nr. 821-5 – 0,20 ha ploto. 2008 m. gruodžio 19 d. ženklinant žemės sklypus vietoje pareiškėja L. S. sutiko su 0,91 ha žemės sklypo Nr. 821-2 ir 0,4 žemės sklypo Nr. 821-3 ribomis bei pasirašė parodymų-paženklinimo akte, tačiau atsisakė pasirašyti žemės Nr. 821-4 (0,37 ha ploto) ir žemės sklypo Nr. 821-5 (0,20 ha ploto) ribų paženklinimo-parodymų aktuose. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30217 B. L. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,31 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 821-2 – 0,91 ha ploto ir Nr. 821-3 – 0,40 ha ploto. Teismas nurodė, jog rengiant Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą B. L. S. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 2.3-4766-(41) patvirtintame sąraše buvo įrašyta į 7 eiliškumo grupę kaip pretendentė gauti neatlygintinai nuosavybėn 0,62 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pažymėjo, jog vykdant projektavimo darbus pareiškėja 2010 m. gegužės 6 d. atsisakė pasirašyti 5 priede (2010 m. gegužės 6 d. protokolas). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja atsisakė suderinti suprojektuotų ir patvirtintų asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 821-4 (0,37 ha ploto) ir žemės sklypo Nr. 821-5 (0,20 ha ploto) išdėstymą, ribas ir plotą, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtino Piliečių, išbraukiamų iš patvirtinto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinius nuosavybėn neatlygintinai sąrašo, sąrašą pagal pridedamą 2 priedą, kurio pagrindu B. L. S. buvo išbraukta iš Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 2.3-4766-(41) patvirtinto sąrašo.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 40 punkte nustatyta, kad užbaigus žemės sklypų projektavimą kiekvienai pretendentų eilei parengiamas žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktas pagal šios metodikos 6 priedą. Akte nurodomi pretendentai, kurie: 40.1 sutiko su jiems projektuojamais žemės sklypais (pretendentų skaičius ir sklypų bendras plotas); 40.2 nedalyvavo projektuojant natūra grąžinamus žemės sklypus arba nesutiko su projektuojamais natūra gražintinais žemės sklypais (piliečių vardai, pavardės ir sklypų plotai); 40.3 nedalyvavo žemėtvarkos projekto rengimo metu, išskyrus 40.2 punkte nurodytus asmenis (fizinių asmenų pavardės arba juridinių asmenų pavadinimai); 40.4 nepasirinko žemės sklypo (fizinių asmenų pavardės arba juridinių asmenų pavadinimai); 40.5 kiti dalyvavę pretendentai, kuriems laisvos valstybinės žemės neliko (pavardės, juridinių asmenų pavadinimai). Metodikos 42 punktas nustatė, kad apskrities viršininkas, projektavimo darbų įvykdymo aktų pagrindu tvirtindamas žemėtvarkos projektą, priima sprendimą išbraukti iš patvirtintų pretendentų sąrašų asmenis, nurodytus Metodikos 40.3-40.5 punktuose, pavesdamas žemėtvarkos skyriui apie tai informuoti pretendentus ir nurodyti jiems galimybę gauti žemės rengiant paskesnį tos pačios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą arba kitos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą.
Pažymėjo, jog atsakovas neginčija pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į 0,23 ha ploto namų valdos žemės sklypą, tačiau tiek pareiškėjos skundo motyvai bei byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja nepagrįstai į namų valdos žemės sklypo plotą siekia įtraukti ir šalia esantį 0,09 ha ploto bendro naudojimo kelią. Teismas nurodė, jog pati pareiškėja nesutinka su sklypo ribomis, jas ginčija, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymėjo, kad byloje duomenų, kad yra tinkamai parengta 0,23 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastrinių matavimų byla, nėra pateikta.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos reikalavimai įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą vykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3260-41, 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30217, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pareiškėjai į 2300 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)., Vilniaus rajone, ir į 3900 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, atsakovui atliekant visus teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus, yra nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjos prašymo panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 ir atnaujinti šio įsakymo apskundimo terminą nurodė, jog skundas dėl šio reikalavimo turėjo būti pateiktas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys.
Teismas pabrėžė, jog Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtino Piliečių, išbraukiamų iš patvirtinto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinius nuosavybėn neatlygintinai sąrašo, sąrašą pagal pridedamą 2 priedą. Šiame sąraše B. L. S. įrašyta pirmu eilės numeriu, pastabose nurodyta, kad „atsisakė pasirašyti 5-tame priede“. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. gegužės 10 d. raštu Nr.48SD-2899 informavo pareiškėją, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nurodant, kad pareiškėja yra išbraukta iš Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-4766-(41) patvirtinto Pretendentų, pageidaujančių Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, sąrašo, kadangi pareiškėja atsisakė žemės sklypo ribas suderinti žiniaraštyje.
Pažymėjo, jog iš pareiškėjos 2011 m. birželio 6 d. skundo dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus neteisėtų veiksmų matyti, kad pareiškėja 2011 m. gegužės mėnesio pabaigoje gavo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 48SD-2899, kuriuo ji buvo informuota, kad ji yra išbraukta iš Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 2.3-4766-(41) patvirtinto pretendentų sąrašo gauti žemę (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad anksčiau nežinojo apie minėtą įsakymą ir 5-ąjį žiniaraščio priedą. Be to, pareiškėja 2012 m. balandžio 19 d. patikslintame skunde nurodė, kad skųsdama 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759, 2011 m. birželio 6 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių, prašydama ją atstatyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. ir 2010 m. balandžio 19 d. įsakymais patvirtintuose pretendentų sąrašuose. Teismas pažymėjo, jog iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 10 d. rašto Nr. 48SD-2899 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad pareiškėjai buvo suteikta būtina informacija: aktą priėmusi institucija, priėmimo data, aktu nustatomos teisės ar pareigos, kurios pagrindu ji 2011 m. birželio 6 d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. Teismas pažymėjo, jog iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog ji yra išbraukta iš sąrašų, nes šiuo skundu siekė būti įrašyta į pretendentų sąrašus. Tokiu būdu bylos duomenys patvirtina, kad apie skundžiamą įsakymą pareiškėjai buvo žinoma 2011 m. birželio 6 d. Nors pareiškėja nurodo, kad į jos 2011 m. birželio 6 d. skundą atsakovas neatsakė, tačiau iš Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. liepos 22 d. rašto Nr. 1SS-(9.5)-1779 „Dėl skundo ir prašymo nagrinėjimo“ matyti, kad pareiškėjos 2011 m. birželio 6 d. skundas buvo išnagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog šiame rašte taip pat nurodyti duomenys, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 pagrindu pareiškėja išbraukta iš Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 2.3-4766-(41) patvirtinto pretendentų sąrašo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažino, jog pareiškėjai vėliausiai 2011 m. liepos 22 d. buvo žinoma apie skundžiamą įsakymą, o skundas teisme gautas 2011 m. gruodžio 20 d., t. y. praleidus skundo padavimo terminą.
Teismas nurodė, jog pareiškėja iš esmės prašymą atnaujinti terminą grindžia nežinojimu apie priimtą įsakymą ir atsakovo vykdomais tęstinais jos teisių pažeidimais. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja nenurodė išskirtinių, objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Tai, kad pareiškėja įvairioms institucijoms rašė skundus, o ne kreipėsi į teismą, patvirtina tik jos subjektyvų atitinkamų aplinkybių vertinimą bei atitinkamo elgesio varianto pasirinkimą, tačiau nepatvirtina objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių nustatytu terminu paduoti teismui skundą, egzistavimo. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja naudojosi profesionalaus teisininko – advokato A. R. – paslaugomis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos sprendė, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl pareiškėjos netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių, todėl negali būti atnaujintas (ABTĮ 33 str.,34 str.).
Remiantis tuo, kad teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, administracinės bylos dalis dėl Vilniaus apskrities viršininko 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 panaikinimo buvo nutraukta.
III.
Pareiškėja B. L. S. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 16-18) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nerinko įrodymų, nenorėjo nustatyti, kodėl iki šiol pareiškėjai nėra grąžinta jos tėvo žemė ir neįvertino byloje pateiktų pareiškėjos įrodymų. Mano, jog pareiškėjos skundas objektyviai išnagrinėtas nebuvo. Pabrėžia, jog pareiškėja skundėsi atsakovo vilkinimu atlikti nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus, bet teismas nepasisakė iš esmės apie pareiškėjos reikalavimų esmę, t. y. apie atsakovo vilkinimą spręsti pareiškėjos žemės grąžinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog administracinės bylos nagrinėjimui pirmininkaujanti teisėja nepateikė jai nei vieno klausimo, neleido pasisakyti apie bylos esmę. Pažymi, jog atsakovas turėjo sudaryti tinkamą pareiškėjos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir pateikti ją VĮ Registrų centrui.
Paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas nerinko įrodymų ir neanalizavo, kodėl atsakovui netinka byloje esantys VĮ Registrų centro 2010 m. kovo 23 d. atlikti pareiškėjos namų valdos 0,23 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai, nereikalavo, kad atsakovas pateiktų į bylą Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu patvirtintą pareiškėjai suteiktino žemės sklypo planą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog ji neparašė teismo įpareigoti atsakovą, kad jai būtų priskirta kokia nors bendro naudojimo žemė, esanti šalia jai suprojektuoto 0,23 ha ploto namų valdos žemės sklypo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomi ankstesnių teismų sprendimai šioje byloje neturi prejudicinės galios, nes pareiškėjos 2012 m. birželio 7 d. patikslinto skundo objektas ir ankstesni 2012 m. birželio 29 d. sprendime minimų teismų sprendimų ginčo objektai yra skirtingi. Pareiškėja nesiekia, kad jai būtų priteistos nei bendro naudojimo praėjimo tarp pareiškėjos namų valdos sklypo ir žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nei sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nei kokios nors kitos bendro naudojimo žemės.
Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nereagavo į jos prašymą atvykti į vietą (duomenys neskelbtini) ir įsitikinti, kad pareiškėjos 0,23 ha namų valdos žemės sklype nėra bendro naudojimo žemės (kelio, praėjimo ar pan.). Pažymi, jog byloje esančiame pareiškėjos 0,23 ha namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų plane aiškiai matyti, kad bendro naudojimo praėjimas ir kelias, į kuriuos pareiškėja negali pretenduoti ir nepretenduoja, yra ne pareiškėjos namų valdos žemės sklypo teritorijoje, o žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Pažymi, jog nėra bendro naudojimo kelio per pareiškėjos 2300 kv. m. ariamos žemės sklypą.
Pareiškėja paaiškina, jog atsakovas nuo 2009 m. gegužės 28 d. neatkuria jai nuosavybės teisių į namų valdos 0,23 ha dydžio žemę. Pabrėžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nesiaiškino, kodėl 2008 m. gruodžio 19 d., 2010 m. gegužės 6 d. pareiškėja atsisakė suderinti atsakovo suprojektuotų ir patvirtintų žemės sklypo Nr. 821-4 (0,37 ha ploto) ir žemės sklypo Nr. 821-5 (0,20 ha ploto) išdėstymą, ribas ir plotą. Nurodo, jog pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą pareiškėjai turi būti atmatuotas 0,23 ha namų valdos sklypas, esantis dabartinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. 2, (duomenys neskelbtini), o ne 0,20 ha dydžio sklypas. Siūlant pareiškėjai mažesnį 0,20 ha dydžio sklypą buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, suteikti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu, todėl pareiškėja atsisakė suderinti ir pasirašyti neteisėtai jai siūlomo mažesnio 0,20 ha žemės sklypo išdėstymą, plotą ir ribas. Dėl analogiškų priežasčių pareiškėja atsisakė suderinti jai siūlomo kito mažesnio, t. y. 0,37 ha, žemės sklypo ribas, nes pareiškėjai priklauso 0,39 ha.
Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjos procesines teises, nes jai nebuvo atsiųstas atsakovo atsiliepimas į jos 2012 m. birželio 7 d. patikslintą skundą. Pareiškėja neturėdama atsakovo atsiliepimo į skundą negalėjo tinkamai atsakyti į atsakovo argumentus, nes jų iki teismo posėdžio nežinojo.
Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759. Pažymi, jog teismas klaidingai skaičiavo terminą skundui paduoti dėl nurodyto reikalavimo, nes nurodytas pažeidimas yra tęstinis ir šiuo atveju pareiškėja nepraleido termino kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 26-28) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą remiamasi aplinkybėmis, nurodytomis atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai pažymima, jog nuosavybės teisės į 0,23 ha ploto namų valdos žemės sklypą bus atkurtos, kai pareiškėja pateiks tinkamai atliktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Pažymi, jog pareiškėja iki šiol tinkamai parengtos minėto žemės sklypo po kadastrinių matavimų bylos nėra pateikusi.
Atsakovas pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-755-662/2009 nurodė, jog pareiškėja savo veiksmais trukdė už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises ir nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija vilkina nuosavybės teisių atkūrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra išspręsti ginčijami šioje byloje klausimai dėl 0,09 ha ploto bendro naudojimo kelio, esančio šalia pareiškėjai suprojektuoto 0,23 ha ploto namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, įtraukimo į šios namų valdos žemės sklypo plotą bei namų valdos žemės sklypo ribos.
Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai vėliausiai 2011 m. liepos 22 d. buvo žinoma apie skundžiamą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja nenurodė išskirtinių, objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė įstatymų nustatytais terminais apskųsti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 teisėtumo ir pagrįstumo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigos vykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3260-41, 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30217 ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje B. L. S. į 2300 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus rajone, ir į 3900 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, atsakovui atliekant visus teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, nutraukė administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759, kitoje dalyje pareiškėjos B. L. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja B. L. S. apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė iš esmės apie jos reikalavimus, t. y. apie atsakovo vilkinimą spręsti jos žemės grąžinimo klausimą, taip pat netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai rėmėsi skundžiamame teismo sprendime nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių pateiktus paaiškinimus, nurodo, jog tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas teismo sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu ir siekiant aiškumo dėl pareiškėjos administracinėje byloje pateiktų reikalavimų pasisakytina atskirai.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 ir atnaujinti šio įsakymo apskundimo terminą
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 ir atnaujinti šio įsakymo apskundimo terminą, nurodo, jog nurodytu įsakymu pareiškėja buvo išbraukta iš patvirtinto pretendentų, pageidaujančių Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį, sąrašo, motyvuojant tuo, kad pareiškėja atsisakė pasirašyti 5 priede (t. I, b. l. 65-67).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja praleido terminą dėl nurodyto įsakymo panaikinimo kreiptis į teismą.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), kurio 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią, atsižvelgti į ginčo teisiniams santykiams taikytiną teisinį reguliavimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog termino paduoti skundą dėl skundžiamo akto eigos pradžia turi būti nustatoma vertinant į bylą pateiktų įrodymų visumą, konkrečios bylos faktines aplinkybes.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 48SD-2899 pareiškėja buvo informuota apie priimtą sprendimą ją išbraukti iš Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 2-3-4766-(41) patvirtinto pretendentų, pageidaujančių Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį, sąrašo, šiuo aktu pareiškėjai buvo suteikta būtina informacija: aktą priėmusi institucija, priėmimo data, nurodytu aktu nustatomos teisės ar pareigos, kurios pagrindu ji 2011 m. birželio 6 d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui (t. I, b. l. 156). Iš nurodyto skundo turinio matyti, kad pareiškėja pateiktu skundu siekė būti įrašyta į pretendentų sąrašus, ji skunde, be kita ko, prašė jai atsiųsti skundžiamo įsakymo kopiją (t. I, b. l. 134-137). Šiuo atveju nors pareiškėja tvirtina, kad jai į pateiktą paklausimą nebuvo atsakyta ir skundžiamo įsakymo kopija nebuvo atsiųsta (t. I, b. l. 53-56), tačiau šie teiginiai vertintini kritiškai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. liepos 22 d. rašto Nr. 1SS-(9.5)-1779 „Dėl skundo ir prašymo nagrinėjimo“ matyti, kad pareiškėjos 2011 m. birželio 6 d. skundas buvo išnagrinėtas (t. I, b. l. 157-160), šiame rašte pareiškėjai taip pat buvo nurodyta kreiptis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, kuris privalo pareiškėjos prašymu pateikti pageidaujamų dokumentų kopijas. Nors pareiškėja tvirtina, kad skundžiamo įsakymo kopija jai nebuvo pateikta, šie teiginiai yra iš esmės paneigti byloje esančiais įrodymais. Pastebėtina, jog atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjai atvykus į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, tarp kitų dokumentų jai buvo įteikta ir 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 kopija, tačiau pareiškėja atsisakė pasirašyti patvirtindama, kad gavo nurodytus dokumentus (t. I, b. l. 176-179). Šiuos atsakovo argumentus iš esmės patvirtina ir tai, kad pareiškėja skunde pati pripažįsta, kad skundžiamo įsakymo kopiją gavo privačiai (t. I, b. l. 163-166), be to, pareiškėjos atstovas, pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, jog pareiškėja skundžiamą įsakymą gavo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2011 metų gegužės ar liepos mėnesį (t. I, b. l. 193-195). Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai vėliausiai 2011 m. liepos 22 d. buvo žinoma apie skundžiamą įsakymą, jo turinį, tačiau pirmą kartą skundas teisme dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo buvo gautas 2011 m. gruodžio 20 d. (t. I, b. l. 1-4), t. y. praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo terminą.
Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas vykdė tęstinį jos teisių pažeidimą, todėl ji nepraleido termino kreiptis į teismą, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog pareiškėja pateiktu skundu pati prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl nurodyto reikalavimo pateikti (t. I, b. l. 134-137). Antra vertus, pareiškėja pateiktu skundu prašo panaikinti konkretų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759, todėl jos nurodomi abstraktūs tęstiniai jos teisių pažeidimai, atlikti jai vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, pažeisti teisėti lūkesčiai neatkuriant jai nuosavybės teisių ilgą laikotarpį nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti terminų skundui teismui paduoti.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 panaikinimo kreipėsi praleidusi įstatymų numatytus terminus.
Vertindama pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis ir spręsdama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas neatnaujino pareiškėjai skundo padavimo termino dėl skundžiamo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 panaikinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose.
Kaip matyti iš ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies normos konstrukcijos, skundo pateikimo teismui terminas gali būti atnaujintas ne dėl bet kokių, o tik dėl svarbių priežasčių ir nei ABTĮ, nei kiti teisės aktai konkrečiai neįvardija, kokios priežastys yra laikomos svarbiomis, tai palikdamas iš esmės teismo prerogatyvai. Kita vertus, administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymų nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS15- 90/2005). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina visumą aplinkybių, t. y. ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo, kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, turi nustatyti, ar atitinkamos termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, be to, jas vertinant būtina vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais.
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo jo atnaujinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėja turėjo elgtis rūpestingai, apdairiai, atidžiai, nedelsti ir pati ar per savo atstovą domėtis nuosavybės teisių atkūrimo eiga, operatyviai ginti pažeistas teises ir kreiptis į teismą teisminės gynybos. Be to, pareiškėja naudojosi profesionalaus teisininko – advokato A. R. – paslaugomis (t. I, b. l. 39), kuris galėjo jai teikti pagalbą laiku įgyvendinant teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundo padavimo terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl pareiškėjos netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių, todėl negali būti atnaujintas (ABTĮ 33–34 str.).
Pabrėžtina, jog, paaiškėjus, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašo termino atnaujinti arba teismas atmeta tokį prašymą, byla turi būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu, taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai administracinės bylos dalį dėl skundžiamo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1759 panaikinimo nutraukė ir iš esmės apie šį pareiškėjos reikalavimą nepasisakė.
Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus
Teisėjų kolegija dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą vykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3260-41, 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30217 ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje B. L. S. į 2300 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus rajone, ir į 3900 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, atsakovui atliekant visus teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus, pažymi, jog Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3260-41 buvo nurodyta patvirtinti valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 metais parengtą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos tvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jame buvo nurodyta, kad pareiškėjai inter alia numatoma skirti žemės sklypą Nr. 135-2 (0,23 ha), žemės sklypą Nr. 135-3 (0,80 ha) (t. I, b. l. 8-9). 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30217 buvo nutarta pareiškėjai suteikti neatlygintinai bendrą 1,31 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, o nuosavybės teises pareiškėjai į jai tenkančios žemės valdos dalį 0,62 ha atkurti vėliau (t. I, b. l. 92).
Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių pateiktus argumentus dėl nurodomo pareiškėjos reikalavimo, visų pirma pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą nėra ginčijama, tarp proceso šalių iš esmės nekyla ginčo, kad pareiškėjai priklauso nuosavybės teisių atkūrimas į 0,62 ha žemės ir kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nuosavybės teisės nėra atkurtos, todėl šiuo aspektu atskirai nepasisakytina. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja iš esmės pateiktu skundu siekia, kad atsakovas nevilkintų atkurti jai nuosavybės teisių į 0,62 ha žemės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nagrinėjant ginčą turi būti įvertinta, ar yra visos teisės aktuose numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ar atsakovas nepagrįstai nevykdo jam teisės aktuose numatytų įpareigojimų.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos nurodomo atsakovo vilkinimo atkurti jai nuosavybės teises į 0,23 ha namų valdos žemės sklypą, nurodo, jog 2000 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3260-41 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame buvo suformuotos žemės sklypų ribos, be kita ko, šiuo įsakymu pareiškėjai buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 135-2 0,23 ha (t. I, b. l. 24-10). 2000 m. lapkričio 30 d. komisijos dėl namų valdos esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., ribų ir privažiavimo kelio statuso nustatymo akte nurodyta, kad tarp pareiškėjos ir jos kaimynų namų valdų yra 4,5 metrų pločio privažiavimas, kuris turėtų būti paliktas naudotis bendrai valstybinės žemės fonde, o pareiškėja gali privatizuoti arba padengti nuosavybės teise turėtą atkuriamą žemę jos naudojamą apie 20 arų ploto namų valdos žemės sklypą, įvertinant kaimynų anksčiau privatizuotus namų valdų žemės sklypus (administracinė byla Nr. I-755-662/2009, t. I, b. l. 129). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja iniciavo teisminius ginčus, prašydama įpareigoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir Vilniaus apskrities viršininko administraciją priskirti prie namų valdos 0,9 aro ginčo kelią ir nedelsiant išspręsti klausimą dėl pareiškėjos namų valdos faktiškai naudojamo žemės sklypo 2425 kv. m. perdavimo pareiškėjai (administracinė byla Nr. I15-544/2002, t. II, b. l. 91-94). Išnagrinėjęs skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. gegužės 9 d. sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I15-544/2002 t. II, b. l. 41-44). Šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą 2002 m. liepos 18 d. nutartimi nepakeistą paliko Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. I15-544/2002, t. II, b. l. 93-94).
Pareiškėja B. L. S. taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo išspręsti klausimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, suformavimo ir buvusio savininko P. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nuosavybės teise turėto žemės sklypo grąžinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-260/2010 (pirmoje instancijoje administracinės bylos Nr. I-755-662/2009) buvo konstatuota, kad pareiškėjos namų valdos žemės sklypo dokumentai nėra parengti, kadangi pareiškėja nesutinka su sklypo ribomis. Nurodyta, kad pareiškėja pageidavo priskirti prie namų valdos kelią bei gretimą žemės sklypą, tačiau klausimas dėl kelio bei gretimo sklypo priskyrimo prie jos namų valdos jau buvo nagrinėtas teisme bei išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. liepos 18 d. nutartimi; klausimas dėl pareiškėjai priklausančios namų valdos žemės sklypo ribų taip pat buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartimi. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja pati nesutiko su sklypo ribomis, jas ginčijo, teismas sprendė, jog sprendimas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, suformavimo nepriimamas ne dėl atsakovo kaltės (administracinė byla Nr. A525-260/2010 (pirmoje instancijoje administracinės bylos Nr. I-755-662/2009) (t. I, b. l. 2-4),
Atsižvelgdama į nurodytais teismų sprendimais konstatuotus faktus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog įsiteisėjęs administracinio teismo, bendrosios kompetencijos teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). Vadovaujantis, ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, teismo sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas išspręstu galutinai ir negrįžtamai, todėl šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-642/2010). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes ir teismų sprendimais konstatuotus faktus, šioje byloje sprendžiamus klausimus, vadovaudamasi ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija vertina, jog byloje nėra pateikta duomenų dėl atsakovo netinkamų veiksmų neatkuriant pareiškėjai nuosavybės teisių iki nurodytų teismų sprendimų priėmimo, priešingai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-260/2010 (pirmojoje instancijoje bylos Nr. I-755-662/2009) buvo pažymėta, kad sprendimas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, suformavimo nepriimamas ne dėl atsakovo kaltės. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje galima spęsti tik dėl pareiškėjos nurodomo atsakovo vilkinimo atkurti jai nuosavybės teisės nuo 2008 m. liepos 28 d. (t. y. nuo tada, kai buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą administracinėje byloje Nr. I-755-662/2009, t. I, b. l. 2-4).
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos nurodymų neteisėtų atsakovo veiksmų, pažymi, jog siekdama, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą pareiškėja 2010 m. rugsėjo 22 d. pateikė žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinių matavimų bylas, kurios buvo grąžintos jai taisyti, nurodžius, kad į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, ribas negali būti įtrauktas bendro naudojimo kelias ar jo dalis. Pareiškėjai buvo paaiškinta, jog ji žemės sklypą, projektinis Nr. 135-2, galės privatizuoti, kai pateiks kokybiškai atliktas kadastrinių matavimų bylas (t. I, b. l. 29-30).
Pareiškėja šiuo atveju iš esmės nesutinka su tokia atsakovo pozicija, mano, jog nepagrįstai tokiais veiksmais yra vilkinamas jai nuosavybės teisių atkūrimas, be to, nesutinka su atsakovo argumentais, kad į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, ribas ji siekia įtraukti bendro naudojimo kelią ar jo dalį ir mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo nurodomo kelio buvimas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, tokiems pareiškėjos argumentams iš esmės nepritaria.
Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog 2000 m. lapkričio 30 d. komisijos dėl namų valdos esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., ribų ir privažiavimo kelio statuso nustatymo akte nurodyta, kad tarp pareiškėjos ir jos kaimynų namų valdų yra 4,5 metrų pločio privažiavimas, kuris turėtų būti paliktas naudotis bendrai valstybinės žemės fonde, o pareiškėja gali privatizuoti arba padengti nuosavybės teise turėtą atkuriamą žemę jos naudojamą apie 20 arų ploto namų valdos žemės sklypą, įvertinant kaimynų anksčiau privatizuotus namų valdų žemės sklypus (administracinė byla Nr. I-755-662/2009, t. I, b. l. 129). Kaip minėta, pareiškėja 2001 m. gegužės 1 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atkurti pažeistą jos teisę ir įpareigoti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių bei Vilniaus apskrities viršininko administraciją priskirti prie namų valdos 0,9 arų ginčo kelią ir gretimą 0,09 ha žemės sklypą (administracinė byla Nr. I15-544/02, t. I, b. l. 3-4). Administracinėje byloje Nr. I15-544/2002 buvo pateiktas žemės sklypo planas, kuriame sklypo plotas tarp taškų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 1 – 2425 kv. m. (t. I, b. l. 115) ir kaip matyti iš nurodyto žemės sklypo plano į jį buvo įtrauktas įvažiavimo kelias. Išnagrinėjęs skundą minėtas teismas 2002 m. gegužės 9 d. sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I15-544/02, t. II, b. l. 41-44), konstatavęs kelio buvimo faktą tarp I. M. ir B. L. S. sklypų, jo reikalingumą artimiausiems pareiškėjos kaimynams bei (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei. Šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą 2002 m. liepos 18 d. nutartimi nepakeistą paliko Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. I15-544/02, t. II, b. l. 93-94). Teismas nurodė, jog ginčijamas įvažiavimas yra suprojektuotas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3, o pagal rengiamą žemės reformos projektą pareiškėjai prie namų yra numatytas 0,23 ha ploto žemės sklypas, todėl priskyrus pareiškėjos žemės sklypui ir ginčijamą įvažiavimą, jos žemės sklypas padidėtų iki 2425 kv. m., tačiau tokio ploto žemės sklypas pareiškėjai niekada nebuvo paskirtas ir nenumatytas paskirti prie namų valdos ateityje (b. l. 184-187).
Pabrėžtina, jog nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinę bylą Nr. I-755-662/2009 buvo pateiktas žemės sklypo planas M 1:500, sudarytas pagal pareiškėjos pasiūlymą UAB „Matininko konsultacijų biuras“, iš kurio matyti, kad pareiškėjos pageidaujamas atkurti žemės sklypo plotas buvo 2424 kv. m., jis apėmė koordinates 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 1. Nurodytas žemės sklypo planas iš esmės atitiko planą, kuris buvo pateiktas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I15-544/2002 (administracinė byla Nr. I-755-662/2009, t. I, b. l. 77). Be to, 2010 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pareiškėjos atstovas pažymėjo, jog byloje ginčas vyksta dėl 0,23 ha žemės sklypo ploto ir tuo atveju, jeigu ginčo kelias būtų priskirtas bendram naudojimui, būtų 0,21 ha, o ne 0,23 ha (t. II, b. l. 35-36). Šiuo minėtoje administracinėje byloje Nr. I-755-662/2009 buvo nurodyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gegužės 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-15-544/2002 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. liepos 18 d. nutartimi pravažiavimo priskyrimo B. L. S. namų valdai klausimą išsprendė, pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėja nepagrįstai reikalauja, jog 0,23 ha namų valdos žemės sklypas būtų grąžinamas kartu su šalia esančiu pravažiavimu (administracinė byla Nr. I-755-662/2009, t. I, b. l. 75, administracinė byla Nr. I15-544/2002, t. II, b. l. 103).
Papildomai pažymėtina, jog, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-655-341/2006 pareiškėjos ieškinį, kuriame ji teismo prašė inter alia nustatyti, kad jos nuosavybės teise priklausančios namų valdos, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre Nr. 10/318461, esančios Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio plotas 2300 kv.m., ribos yra plane pažymėtos riboženkliais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, atmetė kaip nepagrįstą. Pastebėtina, jog nurodytoje byloje pateiktas žemės sklypo planas (plotas 2300 kv.m.) taip pat patvirtina, kad pareiškėjai prašant atkurti nuosavybės teises į jos nurodytą žemės sklypą, kurio plotas 2300 kv.m., buvo priskiriama atitinkama kelio, kurio būtinumą teismai savo sprendimais yra konstatavę, dalis (civilinė byla Nr. 2-655-341/2006, t. I, b. l. 61). Atitinkamai, tuo remdamasis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-15-544/2002, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gegužės 9 d. įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatyti prejudiciniai faktai, t. y. konstatuotas ginčo kelio pagal bylą buvimo faktas tarp I. M. ir B. L. S. sklypų, todėl naudojimasis bendru įvažiavimu į ieškovės ir atsakovų namų valdas B. L. S. teisių nepažeidžia. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 19 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-655-341/2006 paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nurodytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neginčija pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į 0,23 ha ploto namų valdos žemės sklypą. Tačiau tiek pareiškėjos skundo motyvai, tiek byloje pateiktas žemės sklypas plano M 1:500, kai sklypo plotas 2346 kv m. ir koordinatės 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9. 10, 11, iš kurio matyti, kad jis apima ir dalį įvažiavimo, patvirtina, kad pareiškėja nepagrįstai į namų valdos žemės sklypo plotą siekia įtraukti ir dalį bendro naudojimo kelio, kas atitinkamai prieštarauja administracinėje byloje Nr. I15-544/2002, civilinėje byloje Nr. 2-655-341/2006 padarytoms išvadoms (administracinė byla Nr. I-755-662/2009, t. I, b. l. 75, administracinė byla Nr. I15-544/2002, t. II, b. l. 103).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administracinis teismas remiantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis spręsdamas ginčą patikrina administravimo subjekto aktą ar veikimo bei neveikimo teisėtumą. Administracinis teismas gali įpareigoti administravimo subjektą atlikti konkretų veiksmą, priskirtą jo kompetencijai, jei jis nepagrįstai neatlieka jam priskirtų funkcijų. Toks teisminis įpareigojimas pagal pareiškėjo skundą galimas su sąlyga, jeigu suinteresuotas asmuo pats nustatyta tvarka veikia kaip to reikalauja teisės aktai, o atsakovas nepagrįstai neatlieka jam teisės aktais priskirtų funkcijų. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3260-41 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai suprojektuotas 0,23 ha namų valdos žemės sklypas, tačiau byloje duomenų, kad yra tinkamai parengta 0,23 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastrinių matavimų byla, nėra pateikta. Priešingai, pati pareiškėja nesutinka su sklypo ribomis, jas ginčija, į kadastrinių matavimų bylą įtraukią kelio dalį, kurio būtinumą išnagrinėtose bylose yra konstravę teismai, todėl pripažintina, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai. Pastebėtina, jog teismo sprendime konstatuoti faktai turi res judicata galią, todėl teisinėje valstybėje viešojo administravimo subjektas taip pat privalo vykdyti teismo sprendimą, nekvestionuodamas jo teisėtumo ar pagrįstumo. Atsižvelgus į tai, manytina, jog ir šiuo atveju atsakovas, svarstydamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, pareiškėjos pateiktus reikalavimus, negali kvestionuoti teismų priimtų sprendimų ir nustatytų aplinkybių. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog administracinėje byloje pateiktas pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti jos prašomus veiksmus nėra galimas, tam nėra nustatyta visų būtinų prielaidų, nes pati pareiškėja nustatyta tvarka neveikia kaip to reikalauja teisės aktai.
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą vykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3260-41, 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30217 ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje B. L. S. į 2300 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus rajone.
Vertindama pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą vykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3260-41, 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30217 ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje B. L. S. į 3900 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, atsakovui atliekant visus teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus, teisėjų kolegija visų pirma nurodo, jog pareiškėjos atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad dėl šio reikalavimo ginčo iš esmės nekyla ir pareiškėja prašo nuosavybės teisių atkūrimo į 0,39 ha žemės tik todėl, kad jai iš priklausančių 0,62 ha, į kuriuos turi būti atkurtos nuosavybės teisės, namų valda sudaro 0,23 ha, todėl (duomenys neskelbtini) kaime turi būti atkuriamos nuosavybės teisės į 0,39 ha, o ne į 0,37 ha žemės sklypą.
Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, teikdama savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 str. 4 d.). Šiuo atveju pareiškėja prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą vykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3260-41, 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30217 ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje jai į 3900 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, atsakovui atliekant visus teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus, iš esmės argumentų, susijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais vilkinant ar nevykdant nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą nenurodė. Pareiškėja dėl šio reikalavimo skunde, apeliaciniame skunde argumentų taip pat nepateikė, apeliaciniame skunde tik pažymėjo, kad dėl pažeistų teisėtų lūkesčių, per mažo siūlomo žemės ploto ji atsisakė suderinti jai siūlomo kito mažesnio, t. y. 0,37 ha, žemės sklypo nes, pareiškėjos teigimu, jai priklauso 0,39 ha (t. II, b. l. 16-18). Remdamasi tuo, kad pareiškėja iš esmės nepateikė argumentų dėl atsakovo nepagrįsto neveikimo atkurti jai nuosavybės teises į 3900 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, teisėjų kolegija pažymi, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą vykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3260-41, 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2.5-41-30217 ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje B. L. S. į 3900 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, atsakovui atliekant visus teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad pirmosios instancijos teismas priimtame skundžiame teismo sprendime nepasisakė iš esmės apie jos reikalavimų esmę, t. y. apie atsakovo vilkinimą spręsti pareiškėjos žemės grąžinimą. Pažymėtina, jog ABTĮ 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendime būtų atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.) sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikiant išvadas, kurios grindžiamos ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1–4 punktų reikalavimus atitinkančia sprendimo motyvuojamąja dalimi. Įvertinusi apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis atitinka aptartus reikalavimus, yra motyvuotas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų sprendimais, turinčiais res judicata galią, pakartotinai teismų nustatytų aplinkybių nevertino ir nustatė, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra išspręsti ginčijami šioje byloje klausimai dėl bendro naudojimo kelio, esančio šalia pareiškėjai suprojektuoto 0,23 ha ploto namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, įtraukimo į šio namų valdos žemės sklypo plotą bei namų valdos žemės sklypo ribos. Teismas pažymėjo, jog pati pareiškėja nesutinka su sklypo ribomis, jas ginčija, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, kad teismas iš esmės apie jos reikalavimų esmę nepasisakė ir administracinės bylos iš esmės neišnagrinėjo. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad ABTĮ reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2008 m. gruodžio 5 d. administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009), taip pat nagrinėti aplinkybes, kurios pagal pateiktus įrodymus nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos netenkinantys motyvai negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar nepasisakymui apie nagrinėjamos administracinės bylos esmę.
Pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jos procesines teises, neatsiųsdamas jai atsakovo atsiliepimo į jos patikslintą skundą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad nurodomas pareiškėjos procesinis pažeidimas negali būti laikomas esminiu, sudarančiu pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 142 str.). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimas į pareiškėjos patikslintą skundą buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. birželio 15 d. (t. I, b. l. 175-179), posėdis Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyko 2012 m. birželio 19 d., tačiau jame nei pareiškėja, nei pareiškėjos atstovas advokatas A. R. neteikė jokių prašymų, susijusių su atsakovo atsiliepimu į patikslintą pareiškėjos skundą, neprašė atidėti kuriam laiko bylos posėdžio, kad galėtų susipažinti su pateiktu atsiliepimu (t. I, b. l. 193-195). Be to, pareiškėja ar/ir jos atstovas turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga teisme pagal ABTĮ 51 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, taip pat pastebi, jog nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkuriamos laikantis Atkūrimo įstatymo ir jį lydinčiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. 3260-41, 2009 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. 2.5-41-30217 nurodomas bendras žemės kiekis (0,62 ha), į kurios atkūrimą pareiškėja turi teisę, bet nei atkūrimo būdas, nei atkuriamos žemės buvimo vieta nėra nurodomi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai turi būti atkurtos nuosavybės 0,62 ha žemės sklypą, todėl negalint visiškai atkurti nuosavybės teisių tam tikru būdu turi būti svarstomi kiti Atkūrimo įstatyme numatyti atkūrimo būdai.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinės bylos aplinkybes ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos B. L. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.