Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (6 dienos) ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams ir 6 (šešioms) dienoms.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. liepos 13 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. (toliau – A. L.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 15 d. apie 14.30 val., prie (duomenys neskelbtini) tvoros, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, paėmęs iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo tabaką su psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu – 4-F-MDMB-BINACA, kurios masė 0,0095 g.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Savo apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašydamas ją sušvelninti, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl bausmės nuteistajam A. L. paskyrimo.

5. Svarbu pažymėti, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad A. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis teistas nėra, tačiau penkis kartus teistas už kitas nusikalstamas veikas, o naują nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, bausmės atlikimo metu ir vietoje. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo vietoje nuteistasis yra baustas drausmine tvarka, todėl charakterizuojamas neigiamai (b. l. 67-68). Todėl, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai skyrė nuteistajam už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytas artimas sankcijoje numatytam tokios rūšies bausmės dydžio minimumui. Pirmosios instancijos teismas įvertino tą aplinkybę, kad naują nusikalstamą veiką A. L. padarė ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dėl ko pagrįstai bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu, subendrino su bausme, paskirta pagal ankstesnį nuosprendį, vadovaudamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. L., BK normų, susijusių su bausmės skyrimu, nepažeidė. Ir nors nuteistojo gynėja teigia, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmuose nėra įrodyta tiesioginė tyčia, tačiau tai paneigia byloje esantys įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra įtrauktas į įskaitą dėl priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų vartojimų, todėl jo versija, kad jis nežinojo, jog jam perduotame tabake yra ir psichotropinių medžiagų, laikytina gynybine ir niekuo nepagrįsta, juolab, kad vos tik sulaikius nuteistąjį jis nenurodė tos aplinkybės, jog su savimi turi tabaką. Naują nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė pataisos namuose, atlikdamas kitu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas teismo vertinimu, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl pagrindo švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nėra.

8. 2020 m. spalio 12 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 120,94 (šimtą dvidešimt eurų 94 centus) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. L. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

9. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Duomenų apie prastą nuteistojo A. L. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.

11. Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 120,94 (šimtą dvidešimt eurų 94 centus) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam A. L. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuteistojo A. L. valstybės naudai priteisiant 120,94 (šimtą dvidešimt eurų 94 centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir paskyrė jam bausmę, kuri nei teisingumo, nei proporcingumo principų nepažeidžia. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. L. asmenybė pagrįstai charakterizuojama neigiamai, todėl pagrindo švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra. Nuteistasis savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teisme, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. L. išieškoti valstybės naudai 120,94 (šimtą dvidešimt eurų 94 centus) eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.