Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Gadiškienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorei E. P., Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento atstovui V. A. ir L. Ž., A. P., L. D., jos atstovui advokatui V. R., B. K., jos atstovei advokato padėjėjai R. J., Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo globos namų atstovei S. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo pradėtą procesą dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo M. B., suinteresuotiems asmenims Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, A. P., L. D., Z. R., V. B., B. K., Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo globos namams ir pagal suinteresuotų asmenų L. D. ir B. K. pareiškimus dėl globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2012 03 05 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismas, 2012 03 05 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu pripažinus M. B. neveiksnia, pradėjo civilinį procesą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo M. B.. Norą būti M. B. globėja ir turto administratore pareiškė L. D. ir B. K..

Marijampolės rajono apylinkės prokurorė E. P. nurodė, kad L. D. asmenybė yra pateikiama pozityviau nei B. K. asmenybė. Ji pažymėjo, kad B. K. ilgą laiką gyveno su motina, todėl gyvenant kartu galėjo atsirasti ir bendrų problemų bei trinties. Prašo globėja ir turto administratore skirti L. D..

Suinteresuotieji asmenys B. K. ir jos atstovė advokato padėjėja R. J. prašė skirti M. B. globėja ir turto administratore B. K., kadangi B. K. atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus būti globėju, ji yra fiziškai ir psichiškai sveika, ji turi darbą, teigiamai charakterizuojama darbdavio, santykiai su motina, gyvenant tiek metų kartu yra glaudūs. Be to B. K., esant motinai globos namuose ją lanko, domisi jos sveikata. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie B. K. piktnaudžiavimą alkoholiu ar netinkamą motinos priežiūrą. B. K. vieną kartą bausta administracine tvarka 2009m., kadangi ne vietoje perėjo gatvę, tačiau tai negali įtakoti to fakto, kad B. K. netinkamai atliks globėjo pareigas. Ji taip pat nėra teista. Be to B. K. ilgą laiką gyveno kartu su motina, ja rūpinosi, prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri motinai, nuosavybės teise priklausantį namą, žemę. Prašo B. K. prašymą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo L. D. ir jos atstovas advokatas V. R. prašė skirti L. D. M. B. globėja ir turto administratore, kadangi L. D. moralinėmis ir kitomis savybėmis tinkamesnė atlikti šiais pareigas. L. D. nėra teista ir nėra bausta administracine tvarka. B. K. asmenybė ir moralinės savybės neleidžia jai tinkamai atlikti globėjos funkcijų, nes ji turi silpnybę alkoholiui, kuomet pasireiškia charakterio neigiami bruožai. Nurodo, kad B. K. vartojo savo motinos atžvilgiu smurtą. Be to jos siekis tapti globėja ir turto administratore susijęs su jos savanaudiškumo interesu. Prašo L. D. prašymą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo A. P. prašė globėja ir turto administratore skirti L. D..

Suinteresuotas asmuo Šv. Arkangelo Mykolo globos namų atstovė prašė globėja skirti L. D..

Motyvuojamoji dalis

B. K. pareiškimas dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo tenkintinas, L. D. pareiškimas dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo atmestinas.

Marijampolės rajono apylinkės teismui 2012 03 05 sprendimu pripažinus M. B. neveiksnia, sutinkamai su LR CPK 465, 468, 505 straipsniais, teismas turi spręsti klausimą dėl tokio asmens globos nustatymo bei globėjo ir turto administratoriaus skyrimo. Iš esmės nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo globos nustatymo reikalavimo neginčijo ir jį palaikė. Todėl nesant ginčo ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų, darytina išvada, kad M. B. teismo pripažintai neveiksnia, nustatytina globa (CK 3.238 str.).

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją. Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globos reikalingo asmens pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 str.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. B. yra L. D., B. K., A. P., Z. R., V. B. motina. M. B., iki 2011 03 22, gyveno kartu su dukra B. K., M. B. nuosavybės teise priklausančiuose namuose, esančioje Gedimino 33, Marijampolė, šiuo metu M. B. randasi Šv.Arkangelo Mykolo globos namuose.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. D. yra neteista, nebausta, nedirbanti, gaunanti netekto darbingumo pensiją, pagal sveikatos būklę gali būti globėja. Socialinių reikalų departamento atstovas bei kiti dalyvaujantys asmenys išsakė nuomonę, kad L. D. yra labiau tinkama būti M. B. globėja ir turto administratore.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad B. K. pagal sveikatos būklę globėja būti gali, ji yra bausta administracine tvarka 2009 11 02, kadangi ne vietoje ėjo per gatvę, tačiau šis administracinės teisės pažeidimas nėra priskiriamas prie pavojingų visuomenei teisės pažeidimų, be to ji bausta prieš du su puse metų. 2011 11 04 B. K. buvo bausta administracine tvarka pagal LR ATPK 174 str., tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 12 07 nutarimu 2011 11 04 nutarimas yra panaikintas. Detaliau susipažinus su 2011 12 07 teismo nutarimu matyti, kad B. K. administracine tvarka buvo nubausta dėl konflikto viešoje vietoje, prie globos namų, kuriuose randasi jos motina, ir ji sukonfliktavo su sesers L. D. vyru A. D.. Nutarime nurodo, kad įvykį tyrę pareigūnai tai atliko paviršutiniškai, neobjektyviai, neišsiaiškinę visų aplinkybių. Kadangi konfliktas įvyko tarp šeimos narių ir jau globos namuose, kuriuose randasi M. B., teismas traktuoja, kad jis susijęs su asmeniškumais, liečiančiais M. B.. B. K. 2011 08 05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str.1d., tačiau 2011 09 14 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str.1 d. požymių. Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad B. K. yra neteista. Po šio įvykio, tą pačią dieną, 2011 08 05 B. K. buvo išvežta į Marių ligoninę ir buvo iki 2011 08 08, diagnozė ūmi reakcija į stresą, psichikos ir elgesio sutrimai, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija (b.l.67). Anksčiau B. K. nėra gydžiusis panašaus pobūdžio ligoninėje. Byloje nustatyta, kad 2011 08 05 B. K. savo gyvenamojoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus su A. Ž., po to įvyko konfliktas. Tačiau vien remiantis šiais duomenimis negalima daryti išvados, kad B. K. be saiko vartoja alkoholinius gėrimus. Be to niekam nėra draudžiama pilnamečiui asmeniui, savo namuose, išgerti alkoholinių gėrimų. B. K. nėra įrašyta į narkologo ar psichiatro įskaitą, ji turi nuolatinį darbą, darbe charakterizuojama teigiamai, todėl mažai tikėtina, kad asmuo, turintis rimtų problemų su alkoholiu išsaugos nuolatinę darbo vietą nuo 1999 metų ir neturės darbdavio nusiskundimų (b.l.32-33). LR Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Kaip minėta, byloje nepateikta jokių įtikinamų rašytinių įrodymų, liudijančių ir patvirtinančių B. K. priešingą teisei ar visuotinai pripažintai tvarkai elgesį, prieštaraujantį viešai moralei ar padorumo principams. Bylos nagrinėjimo metu pastebėta, kad B. K. yra ūmesnio būdo, savo nuomonę mėgstantis garsiai išreikšti asmuo. Tačiau kitos seserys taip pat nelinkę nutylėti ir posėdžio metu ne kartą garsiai išreiškė savo nuomonę ir jausmus.

Nežiūrint į tai, kad L. D., A. P., B. K., V. B., Z. R. yra seserys, jų santykiai yra įtempti, nuolat konfliktuojantys, jaučiantys nepakantumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visus suinteresuotus asmenis, tai yra seseris, kurios negyveno su savo motina, tenkinto ta situacija, kad B. K. nuo 1981 01 07 gyveno kartu su tėvais, o vėliau mirus tėvui, liko gyventi su motina. B. K. kartu su motina tvarkė ir prižiūrėjo motinai priklausančius namus, be to šiuos namus prižiūri ir šiuo metu, moka mokesčius, perka malkas, anglis (b.l.35-38). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. B. sveikata labiau pablogėjo 2009 metais, kuomet jai tapo reikalinga nuolatinė priežiūra, nes jau tapo gulinčiu ligoniu. B. K., gyvenant kartu su motina, teko ją prižiūrėti dienomis ir naktimis. Dienomis prižiūrėti motiną ateidavo slaugės, o naktį teko prižiūrėti pačiai. Liudytoja N.J. R. paaiškino, kad ji buvo ateinant dieninė slaugė, ji leisdavo insuliną, vartydavo ligonę, tačiau rados vis naujos pragulos ir ligonę reikėjo vežti į ligoninę. Ji stebėjo ir girdėjo seserų bei jų artimųjų barnius. L. D. ir A. P. ateidavo aplankyti motinos, tačiau pabūdavo neilgai, A. P. nupirkdavo maisto, prisidėjo prie mokėjimų slaugei. Nuo 2010 m. vasaros M. B. gaunamą pensiją kontroliavo dukros A. P. ir L. D.. Dukros nurodė, kad jos pirko maistą, vaistų, prisidėjo prie slaugių samdymo, šiuo metu apmoka paslaugas globos namams ir dar šiek tiek pinigų lieka, kuriuo naudoja mamos reikmėms. Ir tai natūralu, nes jos yra M. B. dukros, kurios privalo bent kiek prisidėti prie sergančios mamos priežiūros, tai elementari dukrų pareiga tėvams. Suinteresuoti asmenys - seserys nurodė, kad B. K. netinkamai prižiūrėjo sergančią M. B., kad B. K. nuolatos girtavo, nepareidavo paromis į namus, atiminėdavo iš motinos pensiją, su visais konfliktavo. Tačiau suinteresuoti asmenys nepateikė teismui jokių neginčytinų įrodymų, kad ji netinkamai prižiūrėjo savo motiną. M. B. apie 20 metų serga cukriniu diabetu, vartoja insuliną, namuose dėl savo ligų gulėjo lovoje, todėl pragulos galėjo atsirasti ne nuo netinkamos priežiūros, o dėl cukrinio diabeto bei dėl netinkamo lovos čiužinio. Tačiau seserys visos kartu nesprendė klausimo dėl naujo lovos čiužinio nupirkimo, o kaltino ir kaltina B. K. netinkama motinos priežiūra. Liudytojas A. P. parodė, kad į jį buvo kreipusis viena iš B. K. seserų, kad šis pasikalbėtų su B. K. dėl jos alkoholio vartojimo, jis kalbėjo su B. K., bet nurodė, kad jis ne gydytojas ir negali pasakyti ar jai reikalinga kito žmogaus pagalba ar ne, matė keletą kartų B. K. išgėrusią. Liudytojas galėjo matyti B. K. išgėrusią, tačiau suaugusiam žmogui nėra draudžiama išgerti. Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad visų seserų pagrindinis tikslas, buvo tik gaunamų M. B. pinigų kontrolė. Nei viena iš seserų, matydama neva netinkamą ir nesuderinamą B. K. elgesį, nesikreipė dėl ankstesnio motinos paėmimo nuo B. K. ir patalpinimo į gydymo ar slaugos įstaigą. Vienintelis asmuo, kuris ėmėsi konkrečių veiksmų savo motinos atžvilgiu: 2011 metų vasarą kreipėsi į Marijampolės prokuratūrą tikslu inicijuoti šią bylą ir spręsti kitus klausimus buvo B. K.. Liudytojos Z. S., P. B., S. P. nurodė, kad 2012 05 30 joms aplankius M. B. globos namuose, ji skundėsi, kad B. K. ją mušta, kad ir anksčiau skriaudė. Teismas nesivadovauja šiais liudytojų parodymais, kadangi negalima vadovautis asmens, kuris pripažintas neveiksniu, išsakytais žodžiai, o be to, kaip nurodė liudytojos, jos seserį yra matę gal prieš 3 ar 4 metus, keletą kartų į metus pasiskambindavo telefonu, todėl visos situacijos įvertinti ir matyti M. B. aplinką ir kasdienines gyvenimo sąlygas negalėjo. Be to, išvadą duodanti socialinių reikalų skyriaus atstovė L. Ž. parodė, kad jų skyrius niekada nėra gavęs jokios informacijos ar blogų atsiliepimų, kad M. B., gyvendama savo namuose, būtų blogai prižiūrima, iš to sektų, kad visiems artimiesiems buvo labai gerai taip kaip yra, kadangi viena yra ateiti laikinai aplankyti mamos, su ja pasikalbėti, atnešti vaišių, paremti materialiai, tačiau nesiimti jos priežiūros dieną ir naktį, negaminti jai pastoviai valgyti, neleisti vaistų, nespręsti kitų problemų. Jų nuomone, motina buvo veiksni, pati galėjo suprasti aplinką ir tinkamai spręsti problemas, išskyrus tai, kad turėjo fizinę, tačiau ne psichinę negalią. Visi suinteresuoti asmenys, išskyrus B. K., prieštaravo M. B. pripažinimui neveiksniai, o tik kaltino B. K., kam ji ėmėsi tokių veiksmų. Tačiau byloje surinkti duomenys rodo kitokią situaciją: sprendžiant iš ekspertizės akto, jau nuo 2009 m. M. B. ėmė ryškėti atminties sutrikimai, darėsi sunku atlikti įprastus darbus, maišė dukrų vardus, jai buvo diagnozuota Alzheimerio liga su kraujagysline vidutinio sunkumo demencija. L. D. išreiškė norą būti globėja tik bylos nagrinėjimo metu, nors šiuo metu visos globėjos funkcijos pasireikštų tik tuo, kad ji apmokėtų globos namams, iš gaunamų M. B. pajamų, už saugos paslaugas bei palankytų mamą globos namuose, ką šiuo metu daro ir darė visos dukros, įskaitant ir B. K., todėl teismas sprendžia, kad tai buvo daroma tik siekiant sutrukdyti B. K. tapti M. B. globėja.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. B. turi namus ir žemės sklypą adresu Gedimino-33, Marijampolė, be to gauna keturių rūšių pensiją. Namo priežiūrai taip pat yra reikalingos lėšos. Išskyrus B. K. teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad kiti suinteresuoti asmenys, būtų prisidėję prie jo išlaikymo ar priežiūros. Be to teismas traktuoja, kad B. K. nuo 1981 metų, gyvendama su motina, turėjo prisidėti prie namo išlaikymo, aplinkos tvarkymo. Kaip nurodė visi suinteresuoti asmenys, B. K. turi kambarį namo antrame aukšte, o motina visą laiką gyveno pirmame aukšte, kiekviena iš jų turi savo asmeninius daiktus, be to byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad B. K. kokiu nors būdu yra sujungusi ir sumaišiusi savo ir M. B. turto. Tokiu būdu, teismas turi pakankamai pagrindo laikyti, kad B. K., nors ir nebūdama oficialia globėja ir turto administratore, tinkamai sugebėjo atlikti ir dabar, atliks globėjo pareigas ir tuo užtikrins globotinės teises ir interesus, todėl jos pareiškimas tenkintinas (CK 3.242 str.). Suinteresuoto asmens L. D. reikalavimai atmestini.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nustatyti neveiksniam asmeniui - M. B., a.k(duomenys neskelbtini) globą.

Paskirti M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Gedimino 33, Marijampolė.

Suinteresuoto asmens L. D. pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.