- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- I-6772-257/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01338-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas G. A. į posėdį neatvyko (b. l. 67), apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 46). Skunde (b. l. 1–4) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. vasario 13 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. jam nebuvo sudarytas privatumas naudotis sanitariniais įrenginiais. Nurodo, kad visose kamerose sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio sienele, o įrengta užuolaida neatlieka tiesioginių savo funkcijų, nes nedengia duryse esančio langelio 400 mm x 150 mm, per kurį pareigūnai stebi nuteistuosius (suimtuosius). Cituoja EŽTT, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kitus teisės aktus. Dėl to jis pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nervinę įtampą, stresą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo dėl privatumo pažeidimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 4550 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė repliką (atsiliepimą) į atsakovo atstovo atsiliepimą (b. l. 48-65), nurodė, kiek dienų buvo konkrečioje kameroje, kokia sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija kiekvienoje kameroje ir kuriose kamerose yra užuolaidos ar durys. Be to, nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2016 m. gruodžio 26 d., o ne kaip nurodo atsakovo atstovas, nuo 2017 m. sausio 3 d.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 82).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimuose (b. l. 32–35, 77-80) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovo atstovas atsiliepimuose į skundą nurodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-07-02 pažymos Nr. 60/09-23847 dėl G. A. ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-08-29 pažymos Nr. 60/09-30505 dėl G. A. matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016-12-26 iki 2018-03-23 buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 19 buvo laikomi 1–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,4 m² iki 8,81 m², kameroje Nr. 101 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,08 m² iki 3,65 m², kameroje Nr. 64 buvo laikomi 2–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 11,2 m² iki 3,72 m², kameroje Nr. 18 buvo laikomi 5 asmenys ir vienam iš jų teko 3,71 m², kameroje Nr. 45 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,24 m² iki 3,69 m², kameroje Nr. 67 buvo laikomi 1–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 23 m² iki 3,84 m², kameroje Nr. 65 buvo laikomi 2–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 11,3 m² iki 3,77 m², kameroje Nr. 57 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,66 m² iki 4 m², kameroje Nr. 26 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,48 m² iki 4,24 m², kameroje Nr. 41 buvo laikomi3–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,7 m² iki 3,85 m².
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. LVAT 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).
Matyti, kad visą šį laiką pareiškėjui tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kaip numatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124.
Dėl san. mazgo įrengimo kamerose
Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Tai patvirtina pridedama nuotrauka.
Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo G. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y.: 1) visose kamerose sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio sienele, 2) įrengta užuolaida neatlieka tiesioginių savo funkcijų, nes nedengia duryse esančio langelio 400 mm x 150 mm, per kurį pareigūnai stebi nuteistuosius (suimtuosius).
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-08-29 pažyma Nr. 60/09-30505 „Dėl G. A.“ (b. l. 72), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2016-12-26 iki 2017-01-03 (8 dienos) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-07-02 pažyma Nr. 60/09-23847 „Dėl G. A.“ (b. l. 12-21), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-01-03 iki 2018-03-23 (445 dienos). Taigi, pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje 453 dienas. Pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas, jis skundžia tik kamerose esančių sanitarinių mazgų sienelių aukštį ir tai, jog pareigūnai galėjo jį sanitariniame mazge matyti per kamerų durų langelį.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. San. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktų pažymų (b. l. 23-26) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, sanitariniai mazgai kamerose Nr. 19, 64, 18, 67, 65, 57 atitverti OSB, kurių aukštis nuo 1,80 m iki 2,40 m, kamerose Nr. 101, 45, 26, 41 atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis yra nuo 2,30 m iki 2,32 m, HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtų pažymų, kamerų fotonuotraukų (b. l. 27-30, 74-75, išskyrus kameras Nr. 18 ir 26) matyti, kad sanitarinio mazgo aptvėrimas ir įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (iš storos spalvotos polietileno plėvelės) arba durimis (Nr. 19, 45), kurių visų aukštis virš 1,50 m, nei vienas sanitarinis mazgas nėra prieš kamerų duryse esantį langelį, per kurį pareigūnai stebi nuteistuosius (suimtuosius). Iš kamerų fotonuotraukų matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus yra iš šono arba nuo durų priešingos pusės, todėl konstatuotina, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl privatumo neužtikrinimo, t. y. tiek dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo sienelių aukščio, tiek dėl to, kad pareigūnai jį gali matyti per duryse esantį langelį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Kitų konkrečių ir detalių argumentų dėl privatumo pažeidimo pareiškėjas nenurodė.
Pareiškėjas cituoja EŽTT, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, nurodo administracinių bylų numerius, ES aktus dėl privatumo pažeidimo, tačiau sprendimų ir kitų dokumentų citavimas negali būti laikomas kaip paties pareiškėjo argumento dėl privatumo pažeidimo individualizavimas. Juo labiau, ši byla faktinėmis aplinkybėmis neatitinka nurodytų ar cituojamų bylų, nes pareiškėjas nedetalizavo kitų argumentų, kaip galėjo pasireikšti privatumo pažeidimas (pvz.: jį mato kiti kameroje esantys asmenys, užuolaida plevena ir jis tampa matomas kameroje esantiems asmenims, į kamerą įėjusiems pareigūnams) ir kt.
Į pareiškėjo replikos (atsiliepimo) teiginį (b. l. 51), kad atsakovo atstovas atsiliepime nieko nepasisakė dėl san. mazgo atskiros ventiliacijos, teismas pažymi, jog Šiaulių tardymo izoliatorius ir neturėjo pasisakyti, nes tokio argumento pareiškėjas savo skunde nenurodė, o skundas nagrinėjamas pagal pareiškėjo apibrėžtas ribas.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. birželio 26 d. pažymos Nr. 61/04-1676 „Dėl G. A.“ (b. l. 22) ir 2019-08-29 pažymos Nr. 61/04-2214 „Dėl G. A.“ (b. l. 73) matyti, kad pareiškėjas dėl skunde nagrinėjamų aplinkybių į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais nesikreipė.
Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą (b. l. 37) negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundas priteisti jam neturtinės 4550 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.