Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. R. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 64-TE-303 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei I. K.“ (b. l. 4-6).

Pareiškėja skunde nurodė, ji ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskr. VPK) viršininko 2016 m. liepos 25 d. įsakymu (toliau - įsakymas) pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2016 m. liepos 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau - Tarnybinio patikrinimo išvada).

Su atsakovo priimtu įsakymu pareiškėja nesutinka. Mano, kad jis priimtas ir nuobauda skirta nepagrįstai, nenustačius įvardintų neva pažeistų teisės normų pažeidimo sudėties (konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėties), nevertinus ir nenustačius kaltės, netinkamai ir neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. IV- 885 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Pareiškėjos manymu, ginčijamas atsakovo įsakymas nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Tvarkos aprašo 3 punkto nuostatas, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties. Tai reiškia, kad įsakymas priimtas nesant teisinio pagrindo.

Teigė, jog, tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nenagrinėta, nenustatyta ir praktiškai nieko nepasakyta apie pareiškėjos kaltę. Vienintelis su kalte susijęs sakinys tarnybinio patikrinimo išvadoje - pareigūnų veiksmuose tyčios požymių nenustatyta, charakterizuojami teigiamai. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje yra cituojama Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma („tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę“), akivaizdu, kad jos atsakovas nesilaikė. Tam, kad būtų galima patraukti statutinį valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai konstatavimo, tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas - statutinio valstybės tarnautojo kaltė. Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Šiuo atveju mano, kad tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka teisės aktuose jos turiniui nustatytų reikalavimų, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, tiesiog konstatuojant pažeidimą ir visiškai netiriant ir nepasisakant dėl pareiškėjos kaltės. Todėl taikyti tarnybinę atsakomybę, nesant kaltės, nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja taip pat nesutinka su tuo, jog patikrinimo išvadoje nurodyta, kad ji nesilaikė LR Lietuvos Respublikos ATPK 249 straipsnio (toliau- ATPK) nuostatų, nesivadovavo Rekomendacijų reikalavimais, pažeidė Vidaus tvarkos taisykles. Tačiau tai neatitinka tikrovės. Praktiškai visą laiką, o tai truko iki 10 minučių, bendraujant su administracinį teisės pažeidimą padariusiais nepilnamečiais dalyvavo mokyklos socialinė pedagogė A. M.. Net jai trumpam, apie minutei, palikus kabinetą, jame pareiškėja nebuvo viena su nepilnamečiu. O procesinių veiksmų, t. y. paaiškinimo paėmimo, apskritai neatliko nesant A. M.. Pokalbis su nepilnamečiu vyko tik jai dalyvaujant. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konkrečiai nenurodyta, kokių konkrečių Baudžiamojo proceso kodekso normų, taikomų baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, pareiškėja nesilaikė. Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos 4 punkte reglamentuota, kad parenkant apklausos atlikimo vietą, būtina įvertinti, ar tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams, mokymosi procesui, psichologinei būsenai, taip pat patyčių grėsmę ir kitas aplinkybes. Draudžiama apklausą atlikti mokymo ar ugdymo įstaigoje arba nepilnamečio buvimo šioje įstaigoje laiku, atstovo pagal įstatymą darbovietėje, išskyrus išimtinius atvejus, kai apklausos vieta yra suderinta su atstovu pagal įstatymą, mokymo ar ugdymo įstaigos administracija ir jei tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams.

Šiuo konkrečiu atveju atėjus į mokymo įstaigą buvo bendrauta su mokyklos socialine pedagoge A. M.. Socialinė pedagogė nenurodė jokių faktorių, jokių rizikos veiksnių, dėl ko paimti paaiškinimus nebūtų galima būtent tuo metu mokymo įstaigoje. Taigi, imant paaiškinimus Rekomendacijomis pareiškėja vadovavosi ir paaiškinimus iš nepilnamečių ėmė suderinusi su mokymo įstaigos atstove, socialine pedagoge.

Kaip nurodyta tarnybinio patikrinimo išvadoje, Marijampolės apskr. VPK vidaus tvarkos taisyklių 15.2 papunktis numato pareigą laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, Marijampolės apskr. VPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės. Tai blanketinė bendrojo pobūdžio nuostata, neformuojanti konkrečios elgesio taisyklės. Mano, kad šiuo atveju pagal galimybes savo pareigas pareiškėja atliko kiek įmanoma tinkamiau ir tarnybos drausmės nepažeidė.

Teigė, kad sprendžiant jos tarnybinės atsakomybės klausimą, nebuvo nustatyta objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti, kad padarytas tarnybinis nusižengimas.

Vertinant visą tai, kas išdėstyta, pareiškėjos manymu, atsakovo priimtas sprendimas visiškai nepagrįstas. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis, visiškai nevertinta pareiškėjos kaltė, dėl ko padaryti esminiai tarnybinės atsakomybės taikymo pažeidimai, o tarnybinė atsakomybė nesant kaltės negalima, todėl įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16-18).

Atsiliepime į skundą nurodė bei įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau- Marijampolės apskr. VPK) buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal gautą L. D. 2016 m. birželio 7 d. prašymą. Tarnybinis patikrinimas baigtas surašius 2016 m. liepos 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – Išvada). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsniu bei atsižvelgus į Išvadą, Marijampolės apskr. VPK viršininko pavaduotojo, atlikusio viršininko funkcijas 2016 m. liepos 26 d. įsakymu (toliau - įsakymas) pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Išvadoje yra detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė - konstatuota, kad pareiškėjos neteisėta veika pasireiškė tuo, kad 2016 m. sausio 27 d. aiškinantis įvykio aplinkybes su nepilnamečius asmeniu, ji nesivadovavo įstatymo analogija, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 249 straipsnyje numatyta nuostata, kad nesant kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Išvadoje nurodyta, kad imant paaiškinimą iš nepilnamečio asmens mokymo įstaigoje nesivadovavo Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos (toliau - Rekomendacijos) 4 punkto reikalavimais, taip pat nesilaikė Marijampolės apskr. VPK vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės) 15.2 papunkčio reikalavimų. Atkreipė teismo dėmesį, kad Išvadoje nurodyti konkretūs teisės aktai bei jų normos, kurias pareiškėja pažeidė. Pažymėjo, kad yra aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. nurodyta, kad tyčios požymių, atliekant pareiškėjai neteisėtus veiksmus, nebuvo nustatyta, tai reiškia, kad atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjos veiksmai neigiamų pasekmių tarnybai nesukėlė, tačiau dėl to nukentėjo nepilnametis asmuo - patyrė stresą ir t.t.

Nors pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Išvadoje esančiais teiginiais dėl pažeistų nuostatų ir pažymi, kad nėra nurodyta kokios konkrečiai pažeistos BPK normos. Šiuo atveju atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja pateikė paaiškinimą dėl tiriamų aplinkybių ir jame nurodė, jog ATPK nereglamentuoja, kad apklausiant nepilnametį asmenį administracinio teisės pažeidimo byloje būtinas tėvų, kitų teisėtų atstovų ar globėjų (rūpintojų) dalyvavimas. Nurodė, kad galimybė apklausti nepilnametį liudytoją nėra imperatyviai siejama su privalomu įstatyminio atstovo (tai yra jo teisė, ne pareiga) ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo arba psichologo dalyvavimu. Įvertinus nepilnamečio asmens socialinę ir psichologinę brandą iš jo bendravimo, buvo matyti, kad psichologas nebuvo reikalingas duodant paaiškinimą, dėl ko jis pokalbio metu ir nedalyvavo. Kadangi ATPK neapibrėžia, kokie asmenys gali būti nepilnamečio liudytojo atstovai, todėl šį klausimą sprendė pagal bendrąsias vaiko atstovavimą reglamentuojančias teisės normas, nustatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ir jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Todėl nagrinėjamu atveju, gaunant iš nepilnamečių vaikų pirminius paaiškinimus, dalyvavo ir auklėjimo įstaigai atstovavo socialinė pedagogė.

Atsakovo atstovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-5912/2010, kurioje nurodyta, kad „rinkdami, tirdami ir vertindami įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje tam įgalioti subjektai privalo laikytis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Tai pasakytina ir kalbant apie nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumus, tiriant ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas. ATPK nėra detalizuojama vaiko, kaip liudytojo, apklausos atlikimo tvarka, nėra reglamentuojami pareigūnų veiksmai atliekant minėtus procesinius veiksmus, nenumatyta galimybė įsitraukti į šį procesą vaiko teisių apsaugos institucijoms, bei kitoms tarnyboms, aiškiai neįtvirtinta, kad nepilnamečio asmens apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. <...> Detaliau nepilnamečių apklausos ypatumai reglamentuoti BPK“.

Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą paaiškinimą tarnybinio patikrinimo metu bei kitus surinktus duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėja nesivadovavo ATPK 249 straipsnio normomis, kurios nurodo nesant kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais vadovautis BPK normomis. Pažymėjo, kad būtent dėl to ir buvo konstatuota, jog pareiškėja pažeidė šio teisės akto reikalavimus ir nurodyti BPK normų būtinybės nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad Išvadoje nurodytos BPK 186 straipsnio normos, kuriomis vadovaujantis turėjo pareiškėja atlikti nepilnamečio apklausą, tačiau jomis turėjo vadovautis žinodama, kad į BPK normas yra nuoroda LR ATPK 249 straipsnyje. Kad pareiškėja nesivadovavo ATPK 249 straipsnio reikalavimu nurodė ir savo pateiktame paaiškinime.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja ginčija Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Marijampolės apskr. VPK) 2016 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 64-TE-303 (toliau- Ginčijamas įsakymas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 10 dalimi, ir remiantis Marijampolės apskr. VPK 2016 m. liepos 14 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-83 (toliau - Tarnybinio patikrinimo išvada), skyrė komisarei inspektorei I. K. (po santuokos sudarymo pakeista pavardė į R.), Marijampolės apskr. VPK Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniajai tyrėjai, tarnybinę nuobaudą- pastabą (b. l. 27, 50).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad Marijampolės apskr. VPK 2016 m. birželio 9 d. gautas (gavimo Nr. 64-G-23125) L. D. 2016 m. birželio 7 d. prašymas dėl neteisėtų Marijampolės apskr. VPK Šakių rajono policijos komisariato (toliau - Šakių r. PK) pareigūnų I. K. ir R. B. veiksmų įvertinimo (toliau - prašymas).

Prašyme L. D. nurodė, kad jos sūnus I. D. 2016 m. sausio 27 d. buvo policijos pareigūnų apklaustas ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) . gimnazijoje vykusių pamokų metu. Apklausą atliko Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. K. ir tyrėjas R. B.. Apklausoje, tačiau tik iš dalies, dalyvavo mokyklos socialinė pedagogė A. M., tačiau jai kaip vaiko mamai, apie vaiko apklausą nebuvo pranešta. L. D. taip pat nurodė, kad jos sūnui I. D. apklausos metu pareigūnai naudojo psichologinį smurtą, grasino, reikalavo pasirašyti po pareigūnės parašytu paaiškinimu. Po minėtos apklausos sūnus tapo jautresnis, sutriko miegas, jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas

2016 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 91N-49846036-16, už pažeidimo, numatyto ATPK 185⁶ straipsnio 2 dalyje padarymą, L. D. paskirta 57 Eur bauda už tai, kad 2016 m. sausio 27 d. 10.50 val. jos nepilnametis sūnus I. D. rūkė prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų pastato. L. D. Šakių rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Iš tyrimo duomenų nustatyta, kad 2016 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) . gimnazijoje ugdymo proceso metu nepilnamečiai mokiniai buvo apklausti (paimti paaiškinimai) policijos pareigūnų. Ne visų vaikų apklausose visą policijos pareigūnų bendravimo su vaikais laiką dalyvavo ugdymo įstaigos atstovas, todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintos vaikų teisės apklausos (dėl galimo administracinio teisės pažeidimo) metu (surašant paaiškinimą), nes ne visos apklausos metu dalyvavo ugdymo įstaigos atstovas.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pagal ATPK 249 straipsnio nuostatas, šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

BPK 186 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.

Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1-126 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 1-52 redakcija) (toliau - Rekomendacijos dėl nepilnamečio apklausos) 4 punkte pažymėta, kad parenkant apklausos atlikimo vietą, būtina įvertinti, ar tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams, mokymosi procesui, psichologinei būsenai, taip pat patyčių grėsmę ir kitas aplinkybes. Draudžiama apklausą atlikti mokymo ar ugdymo įstaigoje arba nepilnamečio buvimo šioje įstaigoje laiku, atstovo pagal įstatymą darbovietėje, išskyrus išimtinius atvejus, kai apklausos vieta yra suderinta su atstovu pagal įstatymą, mokymo ar ugdymo įstaigos administracija ir jei tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams.

Šakių r. PK Viešosios policijos skyriaus (toliau - VPS) Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. K. 2016 m. birželio 23 d. paaiškinime Nr. 64-PR2-6852 „Dėl pradėto tarnybinio patikrinimo“ nurodė, kad gavus skundų iš Lukšių seniūnijos dėl nepilnamečių rūkymo ir šiukšlinimo miestelio centre, taip pat siekiant užkardinti daromus administracinius teisės pažeidimus, buvo prevenciškai patruliuojama Lukšių miestelyje. 2016 m. sausio 27 d. apie 10.40 val. kartu su tyrėju R. B. Lukšių miestelio centre pastebėjo du rūkančius asmenis, galimai nepilnamečius, kurie juos pastebėję skubiai nuėjo į (duomenys neskelbtini) . gimnaziją. Siekiant nustatyti nepilnamečių, galimai padariusių administracinį teisės pažeidimą tapatybes, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) . gimnaziją, kur bendradarbiaujant su mokyklos socialine pedagoge A. M., buvo nustatyti rūkę asmenys. Pokalbio metu paaiškėjo, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 10.50 val. prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , rūkė ir I. D.. Dėl šios priežasties siekiant nustatyti ar tai tiesa, buvo pakviestas ir I. D.. Su nepilnamečiais vaikais buvo kalbėta labai trumpai iki 10 minučių, dalyvaujant socialiniai pedagogei. Bendraujant su nepilnamečiais visi rūkiusieji, tame tarpe ir I. D., prisipažino, kad rūkė. Dalyvaujant mokyklos socialinei pedagogei A. M. iš jų buvo paimti trumpi paaiškinimai. Tuo metu socialinės pedagogės kabinete buvo ir nepilnametis R. B., kuris girdėjo ir matė, kaip iš I. D. buvo imamas paaiškinimas. Su I. D. vieni socialinės pedagogės kabinete, be kitų asmenų, nebuvo likę. Pareigūnė nurodė, kad jokio smurto nebuvo naudota. Pareigūnė nurodė, kad L. D. 2016 m. sausio 29 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 185⁶ straipsnio 2 dalį. Paskirta 57 eurų bauda. L. D. pateikė Šakių rajono apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Šakių r. PK 2016 m. sausio 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Šakių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas L. D. skundą, dalyvaujant psichologei, apklausė I. D. ir kitus, kartu rūkiusius nepilnamečius vaikus. Nepilnamečiai nurodė identiškas aplinkybes kaip ir savo paaiškinimuose, imtuose mokykloje. Parodymų prieštaravimų nebuvo. Taip pat nebuvo nustatyta, kad galimai buvo naudotas psichologinis spaudimas vaikų atžvilgiu. Tai patvirtino ir socialinė pedagogė A. M.. Pareigūnė pažymėjo, kad ATPK nereglamentuota, kad apklausiant nepilnametį administracinio teisės pažeidimo byloje būtinas tėvų, kitų teisėtų atstovų ar globėjų (rūpintojų) dalyvavimas. Galimybė apklausti nepilnametį liudytoją nėra imperatyviai siejama su privalomu įstatyminio atstovo (tai yra jo teisė, ne pareiga) ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo arba psichologo dalyvavimu. Įvertinus I. D. socialinę ir psichologinę brandą iš jo bendravimo, buvo matyti, kad psichologas nebuvo reikalingas duodant paaiškinimą, dėl ko jis pokalbio metu ir nedalyvavo. Kadangi ATPK neapibrėžia, kokie asmenys gali būti nepilnamečio liudytojo atstovai, todėl šį klausimą sprendė pagal bendrąsias vaiko atstovavimą reglamentuojančias teisės normas, nustatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ir jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Todėl nagrinėjamu atveju, gaunant iš nepilnamečių vaikų pirminius paaiškinimus, dalyvavo ir auklėjimo įstaigai atstovavo socialinė pedagogė.

Marijampolės apskr. VPK vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6 (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės) 15 punkte numatyta ką Marijampolės apskr. VPK statutiniai valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau - darbuotojai) privalo. Šių taisyklių 15.1 papunktyje nurodyta, kad sąžiningai ir dorai atlikti savo pareigas; 15.2 papunktyje nurodyta, kad laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, Marijampolės AVPK viršininko, jo pavaduotojų kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės.

Vadovaujantis tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis bei nustatytomis aplinkybėmis buvo padaryta išvada, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 10.40 val. Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. K. kartu su Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėju R. B. patruliuodami (duomenys neskelbtini) , pastebėjo miestelio centre du rūkančius asmenis, kurie juos pamatę skubiai nuėjo į (duomenys neskelbtini) . gimnaziją. Siekiant nustatyti nepilnamečių, kurie galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, tapatybes, pareigūnai nuėjo į gimnaziją ir bendradarbiaujant su gimnazijos socialine pedagoge A. M. nustatė rūkiusius asmenis ir iš jų paėmė paaiškinimus. Tiriamu atveju Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. K. užrašinėjo nepilnamečių paaiškinimus, o Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjas R. B. dalyvavo minėtus nepilnamečius vaikus apklausiant, imant iš jų paaiškinimus. Šiuo tiriamu atveju konstatavo, kad pareigūnai tirdami galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą turėjo vadovautis ATPK nuostatomis, tačiau atsižvelgus į tai, kad ATPK nėra reglamentuota vaiko, kaip liudytojo apklausos atlikimo tvarka, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, turėjo vadovautis įstatymo analogija, kas yra numatyta ir ATPK 249 straipsnyje. Pareigūnai, paimdami paaiškinimus iš nepilnamečio I. D., nesivadovavo Rekomendacijų dėl nepilnamečių apklausos 4 punkto reikalavimais ir paaiškinimą tiek iš I. D., tiek kitų nepilnamečių vaikų, paėmė mokymo įstaigoje, pamokų metu, pilnai (ne visus laiku imant paaiškinimą) neatstovaujant jų interesams socialiniam darbuotojui. Tokiais savo veiksmais Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. K. ir Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjas R. B. netinkamai vykdė savo pareigas, taip nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių 15.2 papunkčio reikalavimų ir padarė tarnybinį nusižengimą. Pažymėjo, kad patys pareigūnai nurodė, kad žinojo, kad ATPK normos nereglamentuoja nepilnamečių apklausos, tačiau nesilaikė ATPK 249 straipsnio nuostatų ir mutatis mutandis nesivadovavo BPK normomis, atitinkamiems proceso veiksmams vykdyti.

Tiriamu atveju nebuvo nustatyta būtinybė nepilnametį I. D. apklausti, t. y. paimti iš jo paaiškinimą mokymo įstaigoje. Iš surinktų duomenų matyti, kad pareigūnai nesvarstė galimybės nustačius rūkančių nepilnamečių asmenybes, tik vėliau iš jų paimti paaiškinimus ne mokymo įstaigoje. Pažymėjo, kad tiek Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodė, kad iš nepilnamečių vaikų parodymų nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnai galimai naudojo psichologinį spaudimą vaikų atžvilgiu, tiek tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauti įrodymai dėl naudoto pareigūnų psichologinio smurto.

I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) ., išsilavinimas aukštasis universitetinis. Vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 2004 m. Nuo 2014 m. paskirta į Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigas, komisarė inspektorė. Pareigūnė yra pareiginga, laiku ir kokybiškai vykdanti pavedimus. Pareigūnė skatinta, tarnybinių nuobaudų neturi.

Vertinant Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos I. K. veiksmus, lengvinančių ar sunkinančių tarnybinę atsakomybę aplinkybių, numatytų Statuto 34 straipsnyje, nenustatyta. Pareigūnės veiksmuose tyčios nenustatyta, charakterizuojama teigiamai. Tarnybai žala nenustatyta, tačiau netinkamai paimtas paaiškinimas iš nepilnamečio I. D. sukėlė pasekmes asmeniui, t. y, nepilnametis patyrė stresą, dėl ko buvo gydytas, negalėjo lankyti mokymo įstaigos. Nurodyti padaryti neteisėti darbuotojų veiksmai yra užfiksuoti pažymoje, 2016 m. sausio 29 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 91N-49846036-16, pareigūnų paaiškinimuose ir kitoje tarnybinėje dokumentacijoje.

Atsakovas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, ir vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsniu, Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresniajai tyrėjai I. K. už ATPK 249 straipsnio reikalavimų, Rekomendacijų dėl nepilnamečių apklausos 4 punkto reikalavimų, Vidaus tvarkos taisyklių 15.2 papunkčio reikalavimų nevykdymą skyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Kadangi pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, tokiu būdu, nagrinėjant ar Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. 64-TE-303, yra teisėtas ir pagrįstas, bei sprendžiant pareiškėjos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 07 01 iki 2017 01 01)(toliau- Vidaus tarnybos statutas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 01) (toliau- Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes– ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Vidaus tarnybos statuto 33 str., Tvarkos 26 p.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (Policijos veiklos įstatymo 22 str. 2 d.). Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 d.).

Pareiškėja Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. R. (K.) kaltinama tuo, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 10.50 val. siekdama nustatyti nepilnamečių, galimai padariusių administracinį teisės pažeidimą tapatybes, nuvykusi į (duomenys neskelbtini) . gimnaziją, ir nustačiusi rūkiusius nepilnamečius asmenis (pokalbio metu paaiškėjo, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 10.50 val. prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , rūkė ir I. D.), bei siekdama nustatyti faktus ir surinkti įrodymus, nedalyvaujant įstatyminiam atstovui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, (duomenys neskelbtini) . gimnazijoje (mokymo įstaigos patalpose) apklausdama nepilnametį I. D., gim. (duomenys neskelbtini) ., ir surašydama jo paaiškinimus (prijungta Šakių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-5-630/2016, b. l. 7) šiais veiksmais pažeidė ATPK 249 straipsnio, Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1-126 4 punkto, Marijampolės apskr. VPK vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6 (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės) 15.2 papunkčio reikalavimus (b. l. 41).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 01 iki 2016 10 01) 15 straipsnio, numatančio valstybės tarnautojų pareigas, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.

Marijampolės apskr. VPK vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6, 15.2 punktas numato, kad darbuotojai privalo laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, VPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodomus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės.

Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau- Pareigybės aprašymas), patvirtinto Marijampolės apskr. VPK viršininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 64-V-1071, 5.2 punktas numato, kad vyresniojo tyrėjo pareigas einantis valstybės tarnautojas turi būti susipažinęs ir gebėti taikyti praktikoje Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus.

Pareigybės aprašymo 6 punktas numato, kad vyresniojo tyrėjo pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: prižiūrimoje teritorijoje vykdo bendrąją bei individualią nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų prevenciją (6.1 punktas); prižiūrimoje teritorijoje išaiškina ir tiria administracinės teisės pažeidimų bylas ir skiria nuobaudas (6.4 punktas).

ATPK 249 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 01 iki 2016 03 01) (toliau- BPK) 186 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo arba nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1-126 patvirtintų Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 02 19 iki 2016 03 18) (toliau - Rekomendacijos dėl nepilnamečio apklausos) 4 punkte numatyta, kad proceso veiksmų su nepilnamečiais negalima atlikti nakties metu nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai tik atlikus šiuos veiksmus galima sužinoti duomenis, kurie būtini sulaikyti įtariamąjį, užkardyti rengiamą nusikalstamą veiką ar siekiant išvengti ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų praradimo. Parenkant apklausos atlikimo vietą, būtina įvertinti, ar tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams, mokymosi procesui, psichologinei būsenai, taip pat patyčių grėsmę ir kitas aplinkybes. Draudžiama apklausą atlikti mokymo ar ugdymo įstaigoje arba nepilnamečio buvimo šioje įstaigoje laiku, atstovo pagal įstatymą darbovietėje, išskyrus išimtinius atvejus, kai apklausos vieta yra suderinta su atstovu pagal įstatymą, mokymo ar ugdymo įstaigos administracija ir jei tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta: nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Ši nuostata reiškia, kad nepilnamečių vaikų teisėms turi būti garantuojama pakankama ir efektyvi jų teisių ir teisėtų interesų apsauga, taip pat ir tai, kad įstatymų leidėjas, kitos valstybinės institucijos, teisės aktais reglamentuodamos nepilnamečių būklę, reguliuodamos kitus santykius, turi paisyti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Konstitucijos nuostatos sukonkretinamos bei priemonės joms įgyvendinti nustatomos įstatymuose, kituose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2265/2012).

Pareiškėja gi skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog nuobauda skirta nepagrįstai, nenustačius įvardintų neva pažeistų teisės normų pažeidimo sudėties (konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėties), nevertinus ir nenustačius kaltės, netinkamai ir neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nenagrinėta, nenustatyta ir praktiškai nieko nepasakyta apie pareiškėjos kaltę. Vienintelis su kalte susijęs sakinys tarnybinio patikrinimo išvadoje - pareigūnų veiksmuose tyčios požymių nenustatyta Praktiškai visą laiką, o tai truko iki 10 minučių, bendraujant su administracinį teisės pažeidimą padariusiais nepilnamečiais dalyvavo mokyklos socialinė pedagogė A. M.. Net jai trumpam, apie minutei, palikus kabinetą, jame pareiškėja nebuvo viena su nepilnamečiu. O procesinių veiksmų, t. y. paaiškinimo paėmimo, apskritai neatliko nesant A. M.. Pokalbis su nepilnamečiu vyko tik jai dalyvaujant. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konkrečiai nenurodyta, kokių konkrečių Baudžiamojo proceso kodekso normų, taikomų baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, pareiškėja nesilaikė.

Nagrinėjamoje byloje šalys pripažįsta visas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau kyla ginčas ar Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. R. (K.) 2016 m. sausio 27 d. Šakių rajono Lukšių V. G. gimnazijoje nustačiusi rūkiusius nepilnamečius asmenis (pokalbio metu paaiškėjo, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 10.50 val. prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , rūkė ir I. D.) ir apklausdama nepilnametį I. D., gimusį 2001 m. vasario 22 d., bei surašydama jo paaiškinimą (prijungta Šakių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-5-630/2016, b. l. 7), tai atliko pažeisdama ATPK 249 straipsnio nuostatas (nepilnametis apklaustas mokymo įstaigos patalpose ir nedalyvaujant įstatyminiam atstovui ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui)( Marijampolės apskr. VPK 2016 m. birželio 21 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr.64-PRI-94) (b.l.41).

Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad minėta išvada atitinka Tvarkos 26 punkte (Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis), įtvirtintus reikalavimus, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos I. R. (K.) padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas išsamiai ir visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas Tvarkos 26 punkte įtvirtintas aplinkybes.

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

A. V. tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą tarnybinio nusižengimo sąvoką, Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571-573 p.), kad priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką - ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių. Valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas - pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas - galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (žr. 2005 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 8, p. 156-160; taip pat skelbtas 2006 m. Apibendrinime; taip pat žr. 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-797/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, išlieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija (2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Konstatavus, jog pareigūnas objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas, tarnybinė atsakomybė negalima (šiuo aspektu žr., pvz., 2011 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-642/2011).

Be to, valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011).

Kaip jau minėta, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, pripažįsta, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovas surinko duomenis ir išsamiai bei objektyviai patikrino pareiškėjos 2016 m. birželio 23 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytas aplinkybes (b. l. 42, 43), ir įrodė, kad vyresnioji tyrėja I. R. (K.) suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu (galėjo veikti, kaip to reikalavo minėti teisės aktai) ir nenustatė, jog ji dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, to negalėjo padaryti.

Iš Tarnybinio patikrinimo išvadoje esančių duomenų, Šakių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 11-5-630/2016 medžiagos, nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad Marijampolės apskr. VPK Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. R. (K.) atitikdama Pareigybės aprašymo 5.2 punkto reikalavimus ir vykdydama Pareigybės aprašymo 6.4 punkte numatytas funkcijas 2016 m. sausio 27 d. apie 10.50 val. siekdama nustatyti nepilnamečių, galimai padariusių administracinį teisės pažeidimą tapatybes, nuvykusi į (duomenys neskelbtini) . gimnaziją, ir nustačiusi rūkiusius nepilnamečius asmenis (pokalbio metu paaiškėjo, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 10.50 val. prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , rūkė ir I. D.), bei siekdama nustatyti faktus ir surinkti įrodymus, (duomenys neskelbtini) . gimnazijoje apklausdama nepilnametį I. D. gimusį (duomenys neskelbtini) . (Nepilnametis – žmogus iki 18 metų amžiaus (Rekomendacijos dėl nepilnamečio apklausos 7.2 punktas)) ir surašydama jo paaiškinimus (prijungta Šakių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-5-630/2016, b. l. 7), tokiu būdu, atlikdama šiuos veiksmus nesivadovavo ATPK 249 straipsnio, Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1-126 4 punkto reikalavimais, ir neįgyvendino teisės nepilnamečio apklausos metu kviesti jo įstatyminius atstovus (tėvai), neįvykdė pareigos nepilnamečio apklausos metu kviesti Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą (byloje nėra duomenų, jog mokyklos socialinė pedagogė A. M. yra psichologė), vykdydama nepilnamečio apklausą (duomenys neskelbtini) . gimnazijoje pažeidė draudimą apklausą atlikti mokymo įstaigos patalpose ir nepilnamečio buvimo šioje įstaigoje laiku. Duomenų, jog tai buvo išimtinis atvejis, byloje nėra (2016 m. birželio 23 d. paaiškinime Nr. 64-PR2-6852 „Dėl pradėto tarnybinio patikrinimo“ pareiškėja tokių aplinkybių nenurodė).

Pareigūno kaltę nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadą, matyti, kad pareiškėjos kaltė buvo tirta, nes 2016 m. liepos 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 64-IS-83 nurodyta, kad pareigūnės veiksmuose tyčios požymių nenustatyta ir tai reiškia, jog pareigūnės veiksmai atlikti dėl neatsargumo. Nenustatyta kad vyresnioji tyrėja I. R. (K.) neturėjo galimybės veikti taip, kaip reikalauja jau minėti teisės aktai, ar egzistavo objektyvios, nuo jos nepriklausančios, priežastys, trukdančios veikti (Tvarkos 26 punktas).

Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjai reiškiamo kaltinimo apimtimi. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėja taip pat pažeidė Marijampolės apskr. VPK vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6, 15.2 punkto, kuris numato, kad darbuotojai privalo laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, VPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodomus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės, reikalavimus.

Teismo vertinimu, iš pareiškėjai reiškiamo kaltinimo apimties šalintinas kaltinimas pažeidus Vidaus tvarkos taisyklių minėtų punktų nuostatas, nes nei byloje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodyti duomenys (konkretūs pareiškėjos veiksmai), kad pareiškėja pažeidė minėtas nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko dėl neatsargumo, o kitų objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti pareigas, pareiškėja nenurodė (ABTĮ 56 str. 1 d.), todėl esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka Tvarkos nuostatas, todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. 64-TE-303 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei I. K.“, yra teisėtas ir pagrįstas ir panaikinti jį skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, o pareiškėjos skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos I. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.