- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- 1S-840-327/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00072-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- E. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 27 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. E. S. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Klevės apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymo 27, 29 a, 30 straipsnius, paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Klevės apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendis – paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 29 d., pabaiga – 2021 m. lapkričio 28 d.
1.2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 3 mėnesiai 5 dienos (skaičiuojant nuo komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, jog nuteistasis E. S. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis E. S. prašo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, jog teismas vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Teismo argumentai, kad bausmę atlieka nuteistasis už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, yra pertekliniai ir nėra esminiai. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra praktiškai nulinė. Teismo išvada, kad dar yra kur ją mažinti ir koreguoti yra perteklinė, teoriškai yra galimybė, bet praktiškai, tokia galimybė yra jau realizuota. Anksčiau nuteistasis neteistas, todėl teismo išvada sudaro įspūdį, kad nuteistajam netaikė lygtinio paleidimo tik dėl to, kad tiesiog buvo nutaręs netaikyti, taigi teismas iš principo net nevertino Komisijos nutarimo.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos, vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo. Už gerą elgesį bei sąžiningą darbą buvo paskatintas. Nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Socialiniai ryšiai išlikę šilti, turi sūnų, kuriam reikalingas tėvas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą laisvėje, neturi jokių priklausomybių, atlikdamas bausmę dirba, byloje pateiktas raštas apie galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteistasis tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių. Nėra jokių duomenų, kad užsiimtų neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Teismas neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, dirba, gauna pajamas.
4.3. Skunde taip pat teigiama, jog teismo nebuvo tinkamai įvertinti riziką mažinantys veiksniai. Pažymi, kad asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti. Tol, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad jis būtų išleistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju nuostatos, numatančios paleidimą lygtinai, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos bet kuriuo atveju, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų. Nuteistasis buvo paleistas į 3 dienų trumpalaikę išvyką namo. Skundžiama nutartimi teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, skunde remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. S. priklauso žemai rizikos grupei – 13 balų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo paskutinio vertinimo yra sumažėjusi 8 balais, t. y. minimaliai. Toks rizikos vertinimo balais sumažėjimas siejamas su tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis atliekantis laisvės atėmimo bausmę.
8. Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kriminogeniniams veiksniams. Nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas artimas kriminogeninis veiksnys yra susijęs su praeityje asocialios grupės įtaka. Vertindamas E. S. pažangą šiuo aspektu, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indelį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Pažymėtina ir tai, jog atlikdamas bausmę E. S. nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau per beveik penkis bausmės atlikimo metus skatintas už gerą elgesį buvo tik vieną kartą. Akivaizdu, kad nuteistasis nesistengė elgtis nepriekaištingai ir gaudamas paskatinimus dal labiau mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.
9. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Įvertinus šiuos nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisėtomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog E. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Nesutiktina ir su tuo skundo argumentu, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, tame tarpe ir Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendaciją Rec (2003)22. Nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.
11. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Apygardos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.