Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-417-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-28Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-12Kauno apygardos teismas
  3. T-399-946/2019Nutartis · 2019-03-12Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-19Kauno apygardos teismas
  5. T-1525-946/2019Nutartis · 2019-09-03Kauno apylinkės teismas
  6. T-637-818/2021Nutartis · 2021-06-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-28
Bylos Nr.
1S-417-810/2018
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00072-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Algirdas Remeika, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
E. S.
Advokatai
Linas Žalnieriūnas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-417-810/2018
Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00072-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. S. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 6 d. priimto nutarimo netaikyti E. S. lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. S. Vokietijos Federacinės Respublikos Klevės apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymo 27, 29a, 30 straipsnius ir nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Klevės apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendis pripažintas ir juo paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paliekant paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 29 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 28 d. Komisija 2018 m. kovo 6 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam E. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. S. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, jog E. S. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kadangi dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Nuteistojo E. S. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde pažymima, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas vyresnio amžiaus, veikė vienas, nenaudodamas veikos pavojingumą didinančių įrankių, ginklų, padaryta nesmurtinio pobūdžio veika, tačiau teismas apie šiuos veiksnius nepasisakė, dėl ko manytina, kad skundžiama nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, jog žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo tik vieną nuteistajam nustatomą kriminogeninį veiksnį – materialinės naudos gavimą, renkantis netinkamas elgesio strategijas, ir pažymi, jog šis kriminogeninis veiksnys turėjo įtakos pavienės, daugiau nei prieš 4 metus padarytos nusikalstamos veikos įvykdymui, todėl jis negali būti laikomas esminiu veiksniu sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi įvykdytas nusikaltimas ar jo sunkumas yra nekintamos aplinkybės. Be to, nustatytas kriminogeninis veiksnys (prasta materialinė padėtis) išnyko, kadangi nuteistasis, paleistas lygtinai, turi realią galimybę pradėti dirbti, ką patvirtina IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl galimybės įsidarbinti. Be to, dirba ir nuteistojo sutuoktinė. Aplinkybė, jog teisiamam nuteistajam nebuvo inkriminuojamas bendrininkavimas, dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, parodo, jog E. S. nepriklauso nusikalstamoms subkultūroms, neveda nusikalstamo gyvenimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo pasaulėžiūra yra suformuota ir įtakojama kriminalinių nuostatų, ką patvirtina ir ankstesnių teistumų nebuvimas. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje minima antisocialinės grupės įtaka buvo padaryta pasinaudojant prasta nuteistojo materialine padėtimi. Teismo argumentas, jog per trumpas paskirto bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, yra prieštaraujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktui, nurodančiam, kad asmenys gali teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo, kai šie yra faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Manytina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama ne atliktos bausmės dalis, o nuteistojo asmenybė bei tai, ar nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigoje vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau skundžiamoje nutartyje į socialinės reabilitacijos plano laikymąsi, ypatingai tai, kad atlikdamas bausmę Vokietijoje nuteistasis buvo charakterizuojamas itin teigiamai, nebuvo baustas, nebaustas ir bausmę atliekant Lietuvoje, šiuo metu dirba, yra nuolat lankomas artimųjų, turi mažametį vaiką, sutuoktinę, nebuvo gilinamasi. Pažymėtina, kad nuteistasis dalyvauja adaptacijos, resocializacijos, integracijos į visuomenę programose, yra vertinamas teigiamai, su kitais nuteistaisiais bendrauja pagarbiai, taktiškai, korektiškai, vengia destruktyvių grupių, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – vos 21 balas, šiuo metu jis geba įvardinti socialinius veiksnius, kurie gali skatinti nusikalstamumą, atpažįsta savo problemas, supranta, kad visi veiksmai turi pasekmes, mokosi iš savo klaidų. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde pažymima ir tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, iki įkalinimo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, studijavo universitete, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, jis nėra agresyvus ar linkęs smurtauti, priešingai - su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais būna mandagus, reaguoja į pastabas, individualių pokalbių metu bendrauja, būna atviras. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis nėra linkęs pakartotinai nusikalsti ar nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Atsisakymo tenkinti skundą vienu iš pagrindų negali būti laikoma ir tai, jog trys iš penkių Komisijos narių buvo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiamas teismo nešališkumo principas, garantuojantis teismo sprendimų priėmimo savarankiškumą.Nuteistojo E. S. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, sutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tais atvejais, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus - vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turi būti vertinama ne atliktos bausmės dalis, o nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.Skunde nurodoma, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama nuteistojo asmenybė bei tai, ar nuteistasis atliekantis laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigoje vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau skundžiamoje nutartyje į socialinės reabilitacijos plano laikymąsi nebuvo gilinamasi. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, kokią įtaką individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir dalyvavimas elgesio pataisos programose daro nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas), ką ir padarė žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistasis vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, tačiau jam vis tiek nustatomi du veiksniai, artimi kriminogeniniams – gyvenimo stilius ir draugai (praeityje nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės) bei mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės naudos). Būtent šių dviejų, o ne vieno, kaip nurodoma skunde, veiksnių, artimų kriminogeniniams, egzistavimą, kaip pagrindą abejoti pakankama nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, išskyrė ir žemesnės instancijos teismas. Nuteistojo gynėjo manymu vienas iš E. S. nustatomų veiksnių, artimų kriminogeniniams – mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės naudos), negali būti laikomas esminiu sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi jis turėjo įtakos pavienės, daugiau nei prieš 4 metus padarytos nusikalstamos veikos įvykdymui, o įvykdytas nusikaltimas ar jo sunkumas yra nekintamos aplinkybės. Apygardos teismas sutinka, jog praeityje įvykę, su nusikalstamu elgesiu, jo motyvais, susiję faktai, yra nekintančios aplinkybės, tačiau pažymi, jog socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistasis ne visas savo veiksmų pasekmes apgalvoja ir šiuo metu. Taigi nuteistasis panaudoti neadekvačias problemų sprendimo strategijas, tiek susidūręs su finansiniais, tiek su kitokiais sunkumais, gali ir šiuo metu jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Šio artimo kriminogeniniams veiksnio egzistavimo nepaneigia ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl galimybės įsidarbinti, kadangi tokia pažyma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Teigti, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, verčia ir kitas nuteistajam nustatomas artimas kriminogeniniams veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Nors socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, jog šis veiksnys išskiriamas atsižvelgiant į tai, jog praeityje E. S. buvo įtakojamas bendrininko, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog, vertinant nuteistojo gyvenimo stilių, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, jog nuteistasis, nors ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį sumenkina ir mano, kad neturi kito pasirinkimo. Būtent tai, jog E. S. vis dar sumenkina savo paties apsisprendimą daryti nusikalstamą veiką, nusikalstamą elgesį iš esmės pateisinant nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis – sunkia materialine padėtimi, neleidžia teismui daryti išvados, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl jo praeityje padarytos nusikalstamos veikos, rodo, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, bei verčia abejoti tuo, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos E. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentu, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta dėl to, jog žemesnės instancijos teismas nepasisakė apie tai, kad E. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas vyresnio amžiaus, veikė vienas, nenaudodamas veikos pavojingumą didinančių įrankių, ginklų, padaryta nesmurtinio pobūdžio veika. Šie argumentai, kaip ir informacija apie tai, jog iki įkalinimo E. S. buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, studijavo universitete, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, yra niekaip nesusijusi su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu, dedamomis pastangomis mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kas vertintina sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo klausimą. Apygardos teismas sutinka, jog nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog E. S. tiek atlikdamas bausmę Vokietijos įkalinimo įstaigoje, tiek Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis už nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nesilaikymą, dirbo, šiuo metu dalyvauja adaptacijos, resocializacijos, integracijos į visuomenę programose, elgiasi mandagiai ir pagarbiai, geba įvardinti socialinius veiksnius, kurie gali skatinti nusikalstamumą, yra nuolat lankomas artimųjų, turi mažametį vaiką, sutuoktinę, vertintinos nuteistojo naudai. Tai, jog nuteistais deda pastangas siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo ir tai, jog nuo 2018 m. sausio 3 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 11 balų. Tačiau iš šiuo metu nustatytų 21 balo – 2 balai yra statiniai, o likę19 balų – dinaminiai, kuriuos E. S. savo teigiamu elgesiu dar gali įtakoti ir sumažinti. Apygardos teismo manymu, vien aukščiau išdėstytos teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistajam vis dar nustatomų veiksnių, artimų kriminogeniniams, egzistavimą, nesudaro pagrindo E. S. taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.Atsakant į skundo argumentą, jog vienu iš atsisakymo tenkinti nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo pagrindu negali būti laikoma tai, jog trys iš penkių Komisijos narių buvo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiamas teismo nešališkumo principas, pažymėtina, jog žemesnės instancijos teismas šiai aplinkybei išskirtinės reikšmės nesuteikė, paminėjo šį faktą jau po to, kai įvertinęs kitas aplinkybes, konstatavo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Be to, nei BVK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nedraudžia teismui atsižvelgti į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę, o vien tai, jog teismas į ją atsižvelgė, nepatvirtina teismo nešališkumo principo pažeidimo, kadangi kompetencija priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, remiantis BPK 360 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vis tiek tenka teismui. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis E. S. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo gynėjo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo E. S. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisAlgirdas Remeika