Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-366/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-19
Bylos Nr.
1A-142-366/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03717-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas
Nuteistasis
Š. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-366/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03717-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorei Linai Lomonienei,gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-11 nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:

- pagal BK 243 straipsnį paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėta visa Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė - bauda 38 MGL (1900 Eur) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų ir 38 MGL (1 900 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Š. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš Š. G. konfiskuota automobilio (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 2 107 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyni eurai), valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Š. G. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog jam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 15 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę: 2020 m. sausio 25 d., Panevėžio mieste vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apie 09.10 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjęs policijos pareigūnus bei vengdamas patikrinimo, įsuko į namo (duomenys neskelbtini) kiemą, kur policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARYE – 0401, turinčiu metrologinę patikrą Nr. 1171838, galiojančią iki 2020 m. balandžio 15 d., 9.13 val. jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, o 9.33 val. nustatytas 1,87 promilės girtumas, t. y., vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. G. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė perteklinė. Yra nedirbantis, todėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas valstybės nuosavybėn ženkliai apsunkins ir taip sunkią finansinę padėtį. Mano, kad paskirta galutinė arešto bausmė yra per griežta ir prašo švelninti iki 45 parų arešto.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, o baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-391/2013).

6. Už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones BK 243 straipsnio sankcija numato baudą arba areštą. Už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam Š. G. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, tinkamai įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Teismas nustatė vieną Š. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas). Atsižvelgė į tai, kad Š. G. yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau išvadų nepadarė – už vairo sėdo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas 1,87 promilių. Tokie jo veiksmai rodo atsakomybės stoką ir abejingumą galinčioms kilti skaudžioms pasekmėms tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Polinkį ignoruoti Kelių eismo taisykles rodo ir tai, kad praeityje tris kartus baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus minėtas aplinkybes, už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą paskirtos maksimalios arešto bausmės (BK 49 straipsnio 3 dalis) nėra per griežtos ar neproporcingos nuteistojo padarytų veikų pobūdžiui bei pavojingumui juolab, kad jos buvo subendrintos apėmimo būdu ir mažintos trečdaliu pagal BK 64 ¹ straipsnį. Todėl švelninti bausmę pagrindo nėra.

7. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ir kitą skundo argumentą, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra perteklinė.

8. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės teismų praktikoje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų sau galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-463/2011, 2K-514/2007, 2K-339/2008).

9. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-2-693/2019).

10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog automobilis (duomenys neskelbtini) buvo nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, pagrįstai nutarė taikyti BK 72 straipsnį, numatantį turto konfiskavimą. Teismas taip pat įvertino, kad Š. G. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini), priklauso trečiam asmeniui - D. J.. Kadangi byloje nenustatyta, jog D. J. buvo automobilį perdavęs naudotis kaltinamajam, taip pat nenustatyta, jog jis žinojo, kad kaltinamasis vairuos automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo konfiskavo VšĮ „Emprekis“ nustatytą minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM, t. y. 2107 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamosios poveikio priemonę – turto konfiskavimą, įstatymo nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų neproporcinga (neadekvati) Š. G. padarytam teisės pažeidimui, kai jis tyčia nevykdydamas teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir neturėdamas teisės vairuoti, kai ji teismo buvo atimta trims metams, vėl vairavo transporto priemonę ir padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Priešingai, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra tinkama baudžiamojo poveikio priemonė siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis. Apeliacinio skundo argumentais dėl sunkios materialinės padėties naikinti šią baudžiamojo poveikio priemonę nėra pagrindo, nes pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti Š. G. ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

11. Įvertinus minėtas aplinkybes, keisti teisėtą ir pagrįstą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-11 nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Š. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Valdas CiesiūnasDonatas Jatužis