- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- 2-93/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Vytas Milius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Redžius“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Studio A“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Redžius“ atstovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta užtikrinti atsakovo nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1465-324/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Studio A“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Redžius“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl darbų priėmimo aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Studio A“ ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 228 050,27 Lt skolos, 6 080,73 Lt delspinigių, 9 863,04 palūkanų bei 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2009 m. kovo 20 d. iki visiško prievolės įvykdymo, bei 15,21 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant – atitinkamą atsakovo piniginių lėšų bei turtinių teisių dalį, neviršijant 243 994,34 Lt sumos. Teismas leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Redžius“ pateikė teismui prašymą dėl 2 490 859,8 Lt nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, jog antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, areštavo 243 994,34 Lt vertės atsakovo turtą, įskaitant 159 411,34 Lt pinigines lėšas, esančias AB Ūkio banko sąskaitoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė.
Teismas nutartyje nurodė, jog atsakovas neįrodė, kad atsakovui gali atsirasti nuostoliai dėl 159 411,34 Lt piniginių lėšų arešto. Teismas konstatavo, jog būsimus nuostolius atsakovas grindžia prieštaringo pobūdžio aplinkybėmis – palūkanų už banko indėlį netekimu bei negalėjimu disponuoti areštuotomis lėšomis įmonės pagrindinei veiklai vystyti (apyvartai). Teismas sprendė, jog abu prašymo argumentai nėra pakankamai pagrįsti, savo pobūdžiu vienas kitą paneigia. Prašymą dėl palūkanų negavimo atsakovas grindžia Lietuvos banko internetiniame tinklalapyje esančia bendro pobūdžio informacija apie 2009 m. kovo mėnesio vidutinę komercinių bankų taikytą palūkanų už indėlius normą. Atsakovui nepateikus konkrečius sutartinius santykius pagrindžiančių duomenų, įrodymų apie atsakovo piniginio indėlio dydį, jo ir banko įsipareigojimus, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo daryti prielaidą apie atsakovo nuostolius dėl negautų palūkanų per du preziumuojamus bylinėjimosi metus. Nepateikus įrodymų apie visas atsakovo turimas pinigines lėšas bankų sąskaitose, teismas sprendė, jog nėra galimybės padaryti išvadą, kad atsakovo apyvartines lėšas sudaro tik areštuotoji suma, bei kad prašyme nurodytą veiklą varžo būtent šios sumos naudojimo apribojimas. Be to, teismas nurodė, kad atsakovas pateikė paties pasirašytą 2009 m. spalio 1 d. pažymą apie kas mėnesį patiriamas išlaidas įvairių sutarčių vykdymui ir piniginių lėšų bankų sąskaitose likutį (284 613,29 Lt, iš kurių 159 411,34 Lt areštuota). Iš šios pažymos matyti, jog suma, kuria atsakovas gali disponuoti, yra pakankama finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Taigi nepateikus įrodymų apie atsakovo piniginių lėšų bankų sąskaitose judėjimą, teismas padarė išvadą, jog negalima teigti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui gali atsirasti nuostoliai. Taip pat teismas pažymėjo, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, jog atsakovo piniginių lėšų arešto atveju jam leidžiama mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškovu, todėl iškilus poreikiui vykdyti ir kitus sutartinius įsipareigojimus, atsakovas gali pateikti CPK 146 str. 1 dalyje nurodytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo UAB ,,Redžius“ atstovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliantė nurodo, jog prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nebuvo grindžiamas palūkanų už banko indėlį netekimu, nes atsakovo indėlių sutartys buvo trumpalaikės. Tačiau tvirtina, jog atsakovas būtent dėl areštuotų piniginių lėšų gautų pajamas palūkanų forma, kurias paskaičiavo pagal Lietuvos banko viešai skelbiamą informaciją apie vidutinę komercinių bankų taikomų palūkanų normą. Atsakovui paskolinus pinigines lėšas tretiesiems asmenims, palūkanų norma siektų 12 procentų, todėl minimalūs nuostoliai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuos patiria atsakovas, sudaro ne mažiau kaip 25 505,814 Lt (159 411,34 Lt × 8 proc.) × 2 metai). Šiuos nuostolius atsakovas patiria nepaisant to, ar turi kitų apyvartinių lėšų kitose kredito įstaigose, ar ne. Tvirtina, jog teismai, spręsdami nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, paprastai atsižvelgia į galimų nuostolių prognozę, įvertina laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-357/2009). Teigia, jog pagrindinė atsakovo veikla yra mažmeninė prekyba scenų apšvietimo, garso ir akustine įranga bei šios įrangos įdiegimo paslaugos, todėl šiai veiklai vykdyti atsakovas pirmiausia turi įsigyti įrangą, ir tik šią įrangą sumontavus ir įdiegus, klientas atsiskaito su atsakovu. Taigi šiai veiklai vykdyti reikalingos apyvartinės lėšos. Kadangi įranga ir jos pirkėjai yra specifiniai, dažniausiai šiems darbams pirkti reikalingi viešieji prikimai. Norint dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, atsakovas privalo pateikti banko garantiją ar draudimo kompanijos laidavimo raštą, kurių įsigijimui reikalingos lėšos, t.y. apie 10 procentų tiekėjo siūlomos pirkimo sumos. Taigi dėl turto arešto atsakovas negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, dėl ko patiria nuostolius, t.y. negauna pajamų. Atsakovui areštuota pinigų sumą yra didelė ir iš tiesų riboja atsakovo galimybes vykdyti veiklą, be to, riboja atsakovo galimybes gauti paskolą. Taigi dėl paprastai užtrunkančio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo, atsakovas mano, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriami nuostoliai per dvejus metus sudarys 2 465 354 Lt. Be to, apeliantas nurodo, jog ieškovas ilgalaikio turto neturi, jo turimos piniginės lėšos sudaro 80,06 Lt, o tai patvirtina, kad ieškovas nėra finansiškai pajėgus atlyginti atsakovo nuostolius, galinčius atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, užtikrinant ieškinį, susijęs su tam tikru asmens (atsakovo), kurio atžvilgiu jos taikomos, teisių ribojimu, todėl pagal CPK 147 straipsnio nuostatas teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar pareiškėjas, kurio prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateiktų asmens, kurio atžvilgiu nustatytos šios priemonės, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija (CPK 2 str., 17 str., 147 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą 243 994,34 Lt. Nuo šio momento atsakovas įgijo teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).
Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis aiškiai galima prognozuoti nuostolių atsiradimo galimybę, kai yra žinių, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, kai atsakovas, prašantis galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikia informaciją apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (CPK 147 str. 1 d.).
Atsakovas nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinybę grindžia tuo, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, areštavo ne tik kitokio atsakovo turto, bet ir pinigines lėšas, esančias AB Ūkio banko sąskaitoje. Nurodo, jog dėl piniginių lėšų arešto atsakovas patiria nuostolius, t.y. negali gauti palūkanų už šią sumą, negali gauti banko paskolos savo veiklai plėtoti, neturėdamas apyvartinių lėšų, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, dėl ko negauna pajamų, o negaudamas pajamų, negalės vykdyti įsipareigojimų pagal sutartis, todėl privalės mokėti netesybas bei palūkanas. Be to, atsakovas tvirtina, jog ieškovas yra įmonė, kuri ilgalaikio turto neturi, ieškovo turimos piniginės lėšos sudaro 80,06 Lt, kas patvirtina, jog kad ieškovas nėra finansiškai pajėgus atlyginti atsakovo nuostolius, galinčius atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, susijusiais su galimų nuostolių, kuriuos jis patirs dėl piniginių lėšų arešto, atsiradimu. Iš tiesų, dėl piniginių lėšų arešto atsakovas gali patirti nuostolius, kurie atsiras dėl to, kad įprastinės ūkinės-komercinės veiklos vykdymui trūkstant apyvartinių lėšų, kurios pagal atsakovo apskaičiavimus per mėnesį sudaro apie 35 637 Lt, atsakovui gali tekti skolintis pinigines lėšas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas pagrindė minimalius nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir juos apskaičiavo tinkamai, o būtent atsižvelgdamas į Lietuvos banko viešai skelbiamą informaciją apie vidutinę komercinių bankų taikomų palūkanų normą, t.y. minimalius nuostolius įvertino 25 505,814 Lt (159 411,34 Lt × 8 proc.) × 2 metai). Nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog asmuo turi teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tikėtina, kad šios bylos nagrinėjimas gali užtrukti dvejus metus. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad ieškinys šioje byloje buvo pateiktas dar 2009 m. kovo 23 d., šiuo metu byloje vyksta pasirengimas nagrinėti bylą (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys), todėl egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog nagrinėjamoje byloje teismo procesas galimai užtruks dvejus metus.
Dėl kitos dalies atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog atsakovas šių nuostolių nepagrindė įrodymais, t. y. neįrodė jų atsiradimo tikimybės, todėl ieškovas įpareigojamas įmokėti 25 505 Lt sumą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, iš dalies neteisingai taikė proceso normas, reglamentuojančias atsakovo nuostolių atlyginimo institutą, todėl nepagrįstai atsisakė įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pateikus naujus įrodymus, atsakovas UAB ,,Redžius“ turi teisę prašyti, jog ieškovas pateiktų papildomą galimų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį.
Įpareigoti ieškovą uždarąją akcinę bendrovę ,,Studio A“ (į/k 301589946, Raudondvario pl. 127, Kaunas) per 10 dienų nuo šios nutarties įteikimo ieškovui dienos įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 25 505 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius penkis šimtus penkis litus), galimiems atsakovo nuostoliams užtikrinti, arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją.