Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-05-27 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato VPS PP vyr. patrulė L. G. 2012-11-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad D. D. 2012-10-23, apie 10.00 val., Žalioji g., Gindulių k., Klaipėdos r., savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą UAB „Savas kiemas“, trukdė sunkiasvoriam transportui išpilti gruntą ir dėl prastovų padarė UAB „Savas kiemas“ turtinę žalą, tačiau esminės žalos nepadarė. Tokiu būdu padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad vienas iš būtinų požymių atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį kilti yra tai, jog asmuo savo teisę vykdo pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką. Nesant šio požymio, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-684/2012). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-05-27 nutartimi netenkindamas jos skundo nurodė, kad ji žinodama apie teisėtai vykdomus statybos darbus, tyčia trukdė sunkiasvoriam transportui išpilti gruntą ir tokiu būdu savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę stabdyti statybos darbus, ginčijamą UAB „Savas kiemas“.

Administracinėn atsakomybėn patraukta D. D. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog ji 2012-10-23 apie 9.30 val. pastebėjusi per langą, kad nepažįstami asmenys ardo kūdros, kuri yra šalia jos namo sklypo ir gyventojų aptverta dėl saugumo, tvorą, nuėjo ir paprašė dirbančių asmenų paaiškinti, kodėl jie taip elgiasi. Pastarieji teigė, kad iš savo darbdavių gavo nurodymą nuardyti dalį gyventojų užtvertos tvoros. Vėliau atvažiavo sunkvežimiai pakrauti žemėmis ir vairuotojas liepė jai pasitraukti, kad jis galėtų išpilti gruntą šalia kūdros. Apie tai, kad šioje vietoje, būtent šalia kūdros yra vykdomi statybos darbai jokių įspėjamųjų ženklų nėra, todėl ji paprašė atvykusio UAB „Savas kiemas“ direktoriaus pateikti dokumentus leidžiančius vykdyti statybos darbus ir prašymą nužymėti statybos aikštelės teritoriją. Tačiau jis į jos (apeliantės) prašymus nereagavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors UAB „Savas kiemas“ atstovas D. Č., Klaipėdos rajono apylinkės teismui nurodė, kad toje teritorijoje buvo vykdomi statybos darbai, tačiau jokio ženklinimo ar žymėjimo, kaip numatyta Saugos sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintose Lietuvos Respublikos Valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 20 punkte, kuriame nurodyta, kad gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys, Statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m. nebuvo. Todėl darytina išvada, kad ji į statybvietę neįžengė, dokumentai, kad būtent šitoje vietoje, kurioje ji stovėjo, yra teisėtai vykdomi statybos darbai taip pat jai nebuvo pateikti. Siekdama išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją ji kreipėsi (skambino) ir į statybos inspekciją, ir į policijos pareigūnus, ką patvirtina ir liudytoja apklausta policijos pareigūnė L. G. Šios aplinkybės rodo tai, kad ji nesiekė tyčia sutrukdyti sunkiasvoriam transportui išpilti gruntą ir tokiu būdu savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę stabdyti statybos darbus, tačiau priešingai – siekė išsiaiškinti, ar UAB „Savas kiemas“ turi teisę išardyti tvorą šalia kūdros ir ten išpilti gruntą. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog atvykus policijos pareigūnei L. G. bei patikrinus jai pateiktus dokumentus, ir nurodžius jai pasitraukti, ji besąlygiškai pakluso ir pasitraukė atokiau. Akivaizdu, kad jos veikoje nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, turi būti nutraukta.

Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartyje, netenkindamas jos skundo remiasi Civilinio kodekso 1.137 straipsniu ir nurodo, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, tačiau šios teisės normos nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nenurodytos. Teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, neatsižvelgė į tai, kad protokole jai suformuluotas kaltinimas yra nepakankamai konkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo ji yra kaltinama, pažeidžiami tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d. nurodo ne tik būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008). Administracinėn atsakomybėn esu patraukta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. Tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nei nutarime, kuriuo buvo skirta administracinė nuobauda nenurodyta teisės norma, kurią ji galimai pažeidė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra nurodyta, koks ir kokio konkretaus teisės akto reikalavimas buvo pažeistas yra surašytas netinkamai, šis trūkumas yra esminis ir kliudantis nagrinėti bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kurių neištaisius nebuvo galima išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-05-27 nutartyje nurodė, kad UAB „Savas kiemas“ teisėtai vykdo statybos darbus ir ji (apeliantė) apie tai žinojo. Pirma – šiuo metu dėl UAB „Savas kiemas“ atliekamų statybos darbų vyksta ginčai teisme ir sprendimas, juo labiau patvirtinantis šių darbų teisėtumą, nėra priimtas iki šiol, todėl teismas, nagrinėdamas šią administracinės teisės pažeidimo bylą neturėjo jokio pagrindo pripažinti šiuos statybos darbus teisėtais. Antra – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2012-01-25 rašte nurodyta, kad UAB „Savas kiemas“ kelio ir inžinerinių tinklų techninis projektas žemės sklype unikalus Nr. 4400-2164-0328 Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje nėra derintas, UAB „Savas kiemas“ nebuvo išduotas kitas leidimas su brėžiniu, skirtas įrengti įvažiavimą tik į UAB „Savas kiemas“ nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai, neobjektyviai ir ne visapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, nustatė ir įvertino įvykio aplinkybes, netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuria netenkino jos skundo ir komisijos 2012-12-03 nutarimą Nr. N-95 paliko nepakeistą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis naikintina šiame apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais. Administracinė komisija prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos pateikė atsiliepimą ir prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-05-27 nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (302¹¹ str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus neabejoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. numatytą pažeidimą. Byloje surinkti duomenys neleidžia abejoti, kad D. D. 2012-10-23, apie 10.00 val., Žalioji g., Gindulių k., Klaipėdos r., savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą UAB „Savas kiemas“, trukdė sunkiasvoriam transportui išpilti gruntą ir dėl prastovų padarė UAB „Savas kiemas“ turtinę žalą, tačiau esminės žalos nepadarė. Jos kaltė yra įrodyta visiškai.

Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad ji nesiekė tyčia sutrukdyti sunkiasvoriam transportui išpilti gruntą ir tokiu būdu savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę stabdyti statybos darbus, tačiau priešingai – siekė išsiaiškinti, ar UAB „Savas kiemas“ turi teisę išardyti tvorą šalia kūdros ir ten išpilti gruntą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D. D. padarė ATPK pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad apeliantė negalėjo nesuprasti to, jog savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tikras ar tariamos teises neleido savivarčiams išpilti atvežto grunto tam skirtoje vietoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog trys savivarčiai – Iveco FJN 101, Man CGR 297, Reno Der 932, laukė kol atvyks policija ir sudrausmins pažeidėją D. D., jog pastaroji nestabdytų ir kitaip netrukdytų darbų objekte.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą rėmėsi liudytojų UAB „Savas kiemas“ atstovo D. Č., policijos pareigūnės L. G., T. D., R. S., N. L., G. N. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga. Remiantis visais bylos duomenimis apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad D. D. stovėjo tarp kūdros ir sunkvežimio su gruntu ir tokiu būdu trukdė vairuotojui išpilti gruntą į numatytą vietą.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme taip pat buvo apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama D. D., jai buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo.

Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagrįstai yra nubaustas. Tai, kad apeliantė pateikia savo įvykio versija ir aiškina, jog ji nesiekė tyčia sutrukdyti sunkiasvoriam transportui išpilti gruntą ir tokiu būdu savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę stabdyti statybos darbus, tačiau priešingai – siekė išsiaiškinti, ar UAB „Savas kiemas“ turi teisę išardyti tvorą šalia kūdros ir ten išpilti gruntą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjos gynybinės pozicijos ir siekimo išvengti administracinės atsakomybės.

Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą visiškai pagrįstai nurodė, kad iš D. Č. į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad kelio formavimo darbai vyksta teisėtai, turint tam reikalingus įgaliotų valstybės institucijų leidimus, apie kurių buvimą D. D. žino, kadangi kreipėsi į teismus dėl išduotų statybas leidžiančių dokumentų panaikinimo (b. l. 53-80). Šie duomenys neleidžia teismui abejoti, kad D. D. žinojo, jog stabdyti statybos darbus neturi jokios teisės.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. D. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos D. D. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-05-27 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-05-27 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.