- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2-3225-1093/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00203-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos už vartojimo kreditą, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ 2019 m. gegužės 7 d. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės R. K. priteisti 2 304,97 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 207,45 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. atsakovė su pradine kreditore BAB „Snoras“ sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 2 800 Lt dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 30 d., kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas. 2011 m. liepos 25 d. atsakovė su pradine kreditore sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 5 000 Lt dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2016 m. liepos 31 d., kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas. Tačiau atsakovė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir liko skolinga pradinei kreditorei 2 304,97 Eur negražinto vartojimo kredito. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 31 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartimi pradinė kreditorė BAB „Snoras“ reikalavimo teisę į atsakovės prievoles perleido naujai kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017 m. gegužės 31 d. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ Paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimus perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2019 m. gegužės 22 d. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. atsakovė su pradine kreditore BAB banku „Snoras“ sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei suteiktas 2 800 Lt (810,94 Eur) dydžio kredito limitas. Atsakovė įsipareigojo iki 2014 m. rugsėjo 30 d. grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus įkainiuose nustatytus mokesčius, padengti visas pagrįstas banko išlaidas, susijusias su skolos pagal sutartį išieškojimu (sutarties sąlygų 3.1.8 punktas). 2011 m. liepos 25 d. atsakovė su pradine kreditore taipogi sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 5 000 Lt (1 448,10 Eur) dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2016 m. liepos 31 d., kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas. Abiejose sutartyse nustatyta 19,95 proc. dydžio metinė palūkanų norma.
2015 m. liepos 31 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovės prievoles perleido naujai kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimus perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Kaip matyti iš 2017 m. rugsėjo 25 d. išrašo iš Įmonės pirkimo pardavimo sutarties, ieškovės paaiškinimų, nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju apie į ją nukreipto reikalavimo perleidimą atsakovė yra informuota tinkamai.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles, todėl, vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 304,97 Eur dydžio negrąžintas vartojimo kreditas.
Sutartyse susitarta ir dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo netesybomis – atsakovė, praleidusi mėnesio įmokos mokėjimo, kredito pabaigos ar kitus sutartyse numatytus terminus, įsipareigojo mokėti delspinigius nuo visų nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyti 0,25 proc. dydžio (9.10 punktas), o sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,05 proc. dydžio (4.14 punktas) delspinigiai. Atsakovė neįvykdė savo sutartinių prievolių, todėl, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą, ieškovės reikalavimas dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 207,45 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų (CK 6.71-6.73 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kito palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.11 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo išieškomos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Tuo tarpu sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) procesinių palūkanų normos dydis apibrėžtas kaip „priešpaskutinę sutarties galiojimo dieną (kai sutartis nutraukiama prieš kreipimąsi į teismą) ar vieną dieną prieš kreipimosi į teismą dieną (jei kreipiamasi dėl bet kurios sumos pagal sutartį išieškojimo nenutraukiant sutarties) galiojusi leistino kredito metinė palūkanų norma, bet ne mažiau kaip 5 proc.“. Kreditorė neįrodė, kad palūkanų dydis buvo didesnis nei 5 proc., todėl pagal šią sutartį priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistini 6 proc. metinių palūkanų nuo 826,10 Eur sumos (757,89 Eur negrąžinto kredito + 68,21 Eur delspinigių) ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 1 686,32 Eur sumos (1 547,08 Eur negrąžinto kredito + 139,24 Eur delspinigių) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 57 Eur žyminio mokesčio.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 304,97 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturis eurus 97 ct) negrąžinto vartojimo kredito, 207,45 Eur (du šimtus septynis eurus 45 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 826,10 Eur sumos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1 686,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.