Kauno apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. R. dėl neteisėtais veiksmai padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovo pusėje – T. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. R. 448,20 Eur padarytai žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškinyje, dublike, ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėja R. L. nustatė, kad atsakovas V. R. 2015 m. gegužės 29 d., 13.30 val. savavališkai, t.y. neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, neteisėtai valstybinėje žemėje, ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), iškirto 8,3 m ilgio žvilgančiojo kalenio gyvatvorę, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 3 punktu priskirtina saugotiniems želdiniams, kadangi auga valstybinės žemės teritorijoje. Atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 punktą, kuris numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Tokiais atsakovo veiksmais buvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, numatančio, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, nuostatos. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad žala aplinkai - tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugias teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. To paties įstatymo 32 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtinta, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei ir/ar kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Dėl šių veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neskundė. Atsakovo atsiliepime dėstomi argumentai apie tai, kad atsakovas pašalinti ginčo gyvatvorę buvo įpareigotas pagal 2015 m. kovo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje patikrinimo aktą Nr. 16ŽN-3-(14.16.73), yra nepagrįsti kadangi minėtas patikrinimo aktas nėra leidimas saugotinų želdinių kirtimui, kuris galėtų eliminuoti atsakovo kaltę ar neteisėtais veiksmais padarytą žalą aplinkai. Taip pat atsakovo argumentai apie tai, kad jis jokiais pagrindais nevaldė valstybinės žemės, kurioje augo neteisėtai iškirsti želdiniai, bei minėtų želdinių nesodino, visiškai neturi bylai reikšmės. Be to atsakovas atsiliepime neneigia, jog žvilgančiojo kalenio gyvatvorę, valstybinėje žemėje, ties žemės sklypu Ošupio (duomenys neskelbtini), iškirto pats, todėl atsakovas, būdamas nerūpestingas ir neatidus, savo neteisėtais veiksmais padarė žalą aplinkai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą 448,20 Eur dydžio žalą. Žala paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 22 p. bei vadovaujantis želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 ir sudaro 9,00 Eur už krūmo vnt. Vadovaujantis minėta metodika, laikoma, kad vienos eilės gyvatvorės metre yra 3 krūmai (iškirsta 8,3 m ilgio gyvatvorė), todėl žala sudaro 224,10 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sunaikinti saugotini želdiniai augo miesto teritorijoje, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymo Nr. D1-343 5.3. p., nuostolių dydis didinamas du kartus - padaryta žala 448,20 Eur. Akcentuotina tai, kad vadovaujantis LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo" 9 p. nuostatomis, saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, matyti, jog Atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, ir neteisėtai, neturėdamas tam privalomo savivaldybės išduoto leidimo, iškirto saugotiniems želdiniams priskiriamą žvilgančiojo kalenio gyvatvorę, valstybinėje žemėje, ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini).Papildomai nurodytina, kad Atsakovo atsiliepime dėstomi argumentai apie tai, kad jis jokiais pagrindais nevaldė valstybinės žemės, kurioje augo neteisėtai iškirsti želdiniai, Bei minėtų želdinių nesodino, visiškai neturi bylai reikšmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Atsakovas atsiliepime neneigia, jog žvilgančiojo kalenio gyvatvorę, valstybinėje žemėje, ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), iškirto pats. Akivaizdu, jog Atsakovas, būdamas nerūpestingas ir neatidus, savo neteisėtais veiksmais padarė žalą aplinkai. Todėl pagrindo abejoti Departamento ieškinio pagrįstumu nėra.CK 6.37 str. 2 d. yra įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. įtvirtina, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis CK normomis, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šias palūkanas ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.Atsakovas V. R. su ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo sutuoktinei T. R. nuosavybės teise priklauso 1500/2000 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie 2 metrai nuo T. R. priklausančio sklypo ribos esančioje valstybinėje žemėje auga gyvatvorė. Nei atsakovas, nei jo sutuoktinė minėtos gyvatvorės nesodino. 2015 m. kovo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus specialistai atliko žemės sklypo patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 16ŽN-3-(14.16.73) dėl galimo valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo. Patikrinimo metu buvo nustatyta ir žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuota, kad valstybinėje žemėje pasodinti krūmai, įrengta tvora, įrengtas poilsio namelis ir tualetas. Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai buvo įpareigoti sutvarkyti valstybinę žemę iki 2015 m. birželio 1 d. Atsakovas buvo įpareigotas pašalinti gyvatvorę, t.y. krūmus. Apie tai, kad nei atsakovas, nei jo sutuoktinė nesodino nurodytos gyvatvorės, buvo informuoti žodžiu patikrinimą atlikę Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, tačiau atsakovas buvo spaudžiamas iškirsti valstybinėje žemėje augančius augalus, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai sąmoningai, darydami spaudimą kėlė biurokratines kliūtis atsakovui, dėl ko atsakovas buvo priverstas sutikti su patikrinimo aktu ir iškirsti valstybinėje žemėje augančius krūmus.Kaip numato norminiai teisės aktai valstybinėje ir nuomojamoje žemėje augantys saugotini medžiai ir krūmai prižiūrimi Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus (Savivaldybės biudžeto) arba žemės naudotojo lėšomis. Ieškovas byloje nepateikia nei vieno įrodymo, kad atsakovas būtų valstybinės žemės, kurioje augo iškirsta žvilgančiojo kaulenio gyvatvorė naudotojas. Kadangi atsakovas nėra valstybinės žemės naudotojas, jis neturi pareigos prižiūrėti valstybinėje žemėje augančių augalų, tačiau iškirsti valstybinėje žemėje augančią žvilgančiojo kaulenio gyvatvorę jį įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos specialistai. Atsakovui įvykdžius Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimą, 2015 m. birželio 16 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas patraukė atsakovą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį dėl to, kad atsakovas neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo iškirto valstybinėje žemėje ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) augusią žvilgančiojo kaulenio gyvatvorę ir paskyrė 57,00 Eur baudą. Atsakovo nuomonė, šio nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje jokiu būdu negalima vertinti kaip atsakovo pripažinimu kaltu dėl žalos aplinkai padarymo, nes atsakovas neskundė nutarimu paskirtos baudos dėl laiko stokos ir mažo baudos dydžio. Taip pat atsakovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir norėdamas skųsti baudą būtų turėjęs kreiptis į teisininkus, dėl ko būtų patyręs daug išlaidų, todėl ekonomiškumo ir proporcingumo principų kontekste protingiau buvo tiesiog sumokėti nedidelę baudą.Atsakovas nesutinka, kad atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar pažeidė įstatymo reikalavimus, dėl ko jam turėtų kilti civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 - 6.249 str. numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis numato, jog yra pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei. Atsakovas savo veiksmais žalos aplinkai nepadarė, atsakovo veiksmuose nėra sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t.y. ieškovas visiškai neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo palaikė ieškovės poziciją, ieškovo ieškinį prašė tenkinti visiškai. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Šios tarnybos specialistai nustatė, kad krūmai ir kiti objektai yra valstybinėje žemėje, tame tarpe ir gyvatvorė. Nacionalinė žemės tarnyba įpareigojo atsakovą pažeidimus pašalinti. Atsakovas turėjo kreiptis dėl gyvatvorės į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir gauti leidimą tiek išskirsti gyvatvorę, tiek pasodinti, tačiau to nepadarė.Trečiasis asmuo T. R. atsiliepimo į ieškinį, atsakovo atsiliepimą į ieškinį, dubliką, tripliką nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota CPK nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2015-03-09 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 16ŽN-3-(14.16.73.) nustatė, kad valstybinėje žemėje pasodinti krūmai, įrengta tvora, įrengtas poilsio namelis ir tualetas užima 3,98 ha valstybinės žemės, sklypas padidintas šiaurės, rytų ir pietų kryptimis. Prašymų ir pastabų skiltyje nurodyta, kad žemės sklypo 2501/16:5 bendrasavininkiai sutinka su įpareigojimu sutvarkyti užimtą valstybinę žemę (elektroninės bylos I t., 8-10, 59-61 b.l.). Atsakovas V. R. 2015 m. gegužės 29 d., 13.30 val., neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, valstybinėje žemėje, ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), iškirto 8,3 m ilgio žvilgančiojo kalenio gyvatvorę. Už šiuos veiksmus atsakovui V. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (elektroninės bylos I t., 4-7 b.l.) ir 2015-06-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (14)-LT5-21/15662816 paskirta 57,00 Eur piniginė bauda pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalį (elektroninės bylos I t., 11-12 b.l.). Atsakovas V. R. pažeidimo neginčijo ir baudą sumokėjo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2015-06-19 pretenzija pareikalavo atlyginti 448,20 Eur žalą gamtai dėl šio įvykio (elektroninės bylos I t., 13-15 b.l.).Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnis). Pagal CK 6.246- 6.249 straipsnius, civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys; 3) kaltė; 4) žala. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, civilinėje byloje privalo įrodyti esant visas keturias sąlygas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas civilinėje byloje įrodė esant visas keturias sąlygas būtinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 185 straipsnis).Šioje civilinėje byloje ginčas kilo dėl reikalavimo atlyginti aplinkai padarytą žalą dėl neteisėtų atsakovo V. R. veiksmų (delikto). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. LR aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai, kur 34 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus LR aplinkos apsaugos įstatyme numatytus atvejus. LR aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad žala aplinkai - tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Taigi šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę už aplinkai padarytą žalą persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, o žalos aplinkai padarymo atveju civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).Remiantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, 3.7 punktu medžiai ir krūmai, augantys miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1–3.6 punktuose, priskiriami saugotiniems medžiams ir krūmams. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo tvarką reglamentuoja Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87. Minėto aprašo 9 punkte numatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Šio aprašo 10 punktas, atleidžiantis nuo prievolės gauti nurodytą leidimą nagrinėjamoje civilinėje byloje negali būti taikomas, nes faktinės aplinkybės šalinančios šią prievolę, nenustatytos, t.y. nenustatyta, kad ginčo krūmai būtų augę pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose ar ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių. Taigi atsakovas, kad iškirsti 8,3 m ilgio žvilgančiojo kalenio gyvatvorę, esančia valstybinėje žemėje privalėjo gauti Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimą. Aplinkybės, kad iškirto gyvatvorę neturėdamas minėto leidimo, atsakovas neginčijo, tačiau rėmėsi aplinkybe, kad tai buvo įpareigotas padaryti pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015-03-09 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 16ŽN-3-(14.16.73). Šiuo atveju pažymėtina, kad net ir interpretuojant Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015-03-09 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 16ŽN-3-(14.16.73) nurodytas aplinkybes, kaip įpareigojimą pašalinti ginčo gyvatvorę, atsakovas turi pareigą laikytis ir kitų teisės aktų reikalavimų, tame tarpe ir Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše nustatytų taisyklių, t.y. atsakovas negali interpretuoti jam skirtų valstybės institucijos įpareigojimų kaip leidžiančių nesilaikyti kitų teisės aktų reikalavimų. Taigi, atsakovo kaltė ir neteisėti civilinės teisės prasme veiksmai pasireiškia tuo, kad jis ginčo krūmus iškirto prieš tai nesikreipęs į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir negavęs leidimo juos iškirsti arba persodinti.Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti ir 2015-06-16 nutarimu paskyrus baudą pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį, kurios paskyrimo atsakovas neginčijo. Todėl neteisėtų atsakovo veiksmų civilinėje byloje ieškovas net neprivalėjo įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tokiu būdu atsakovo veiksmų neteisėtumas jau yra nustatytas ir administracinėje byloje. Šiuo atveju motyvai, kad nuobaudos skyrimas nebuvo ginčijamas dėl baudos dydžio ir atsakovo teisinio neišprusimo negali būti laikomi teisiškai pagrįstais, nes šie atsakovo atsikirtimai negali paneigti CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatų. Priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos taip pat neginčijamai įrodytas civilinės bylos medžiaga.Dėl žalos dydžio pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog atsiradusi žala gamtai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008), o kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Šioje civilinėje byloje žalos dydis nustatytas vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-94 ir teismas ja nesivadovauti neturi pagrindo. Atitinkamai laikytina, kad visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose šioje civilinėje byloje įrodytos ir ieškinys tenkintinas visiškai.Kadangi atsakovas jam pateikus pretenziją dėl žalos aplinkai atlyginimo, jos neatlygino, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Ieškinį tenkinus visiškai ir ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo valstybei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 10,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus iš atsakovo taip pat priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (6,22 Eur), valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 150 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Ieškovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. R. tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys nesklebtini), ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, juridinio asmens kodas 190742333, buveinės adresas: Birutės g. 16, Klaipėda, 448,20 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 20 ct) žalos aplinkai atlyginimo ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. LT194010042300090036, esančią banke DnB Klaipėdos skyriuje, banko kodas 40100.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 10,00 Eur (dešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio. Nurodyta suma turi būti įmokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 6,22 Eur (šešis eurus 22 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.