Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1538-803/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
e2S-1538-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05119-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1538-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05119-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.5.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės G. K. ieškinį atsakovei J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliantė apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kelia ginčą dėl tinkamai įgyvendintos teisės kreiptis į teismą.Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 1) pripažinti atsakovės J. M. 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą (duomenys neskelbtini) iš dalies negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją – paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu įgytą nekilnojamąjį turtą – 21/100 dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jo ½ dalį, grąžinti į pirminę nuosavybės teisės į šį turtą turėtojo padėtį; 2) pripažinti, kad nuo 1976 m. iki 1986 m. ieškovė G. K. ir J. M. gyveno faktinėje santuokoje ir tvarkė bendrą ūkį, t. y. buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; 3) pripažinti, kad 21/100 dalys namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės G. K. ir atsakovės J. M. bendroji dalinė nuosavybė, kurioje jų nuosavybės dalys yra lygios. Nurodė, jog nuo 1964 m. ir iki ieškinio pateikimo teismui ieškovė gyvena name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog nuo 1976 m. iki 1985 m. šiame name gyveno su J. M. faktinėje santuokoje. 1980 m. sausio 29 d. gimė jų bendras sūnus J. M., todėl 1985 m. sausio 3 d. ieškovė ir J. M. jungtinės veiklos susitarimu nupirko 27/100 dalis namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įformintas tik J. M. vardu. Nurodė, jog šeimyniniam gyvenimui nesusiklosčius, 1986 m. bendras gyvenimas ir kartu partnerystė buvo nutraukta, J. M. išėjo iš namų bei susituokė su atsakove J. M., o ieškovė liko gyventi nupirktose patalpose. 2016 m. kovo 19 d. J. M. mirė. 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė paveldėjo 21/100 dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tapo jo savininkė, tačiau pripažinus, kad nupirkta 21/100 dalis namo yra ieškovės ir atsakovės vyro jungtinės veiklos objektas yra pagrindas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti iš dalies negaliojančiu, nes atsakovė tokio sandorio sudaryti neprivalėjo. Nurodė, jog 2017 m. birželio 2 d. pareiškimu atsakovė pareikalavo ieškovės iškeldinimo, todėl ieškovė teikia šį ieškinį dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę nustatymo, nes pusė 27/100 dalių namo yra tiek atsakovės J. M., tiek ieškovės nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės G. K. ieškinį atsisakė priimti. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad ieškovė jau anksčiau buvo teismui pateikusi tapatų ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovės J. M. 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją – paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu įgytą nekilnojamąjį turtą – 21/100 namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti į pirminę nuosavybės teisės į šį turtą turėtojo padėtį; 2) pripažinti, kad nuo 1976 m. iki 1986 m. ieškovė G. K. ir J. M. gyveno faktinėje santuokoje ir tvarkė bendrą ūkį, t. y. buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; 3) pripažinti, kad 21/100 dalys namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, kurioje jų nuosavybės dalys yra lygios. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovė šalindama ieškinio trūkumus jų nepašalino, dėl to ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (civilinės bylos Nr. 2-52332-600/2017). Ieškovė dėl pastarosios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir kurio nagrinėjimas yra paskirtas 2018 m. kovo 29 d. 8.30 val. (civilinės bylos Nr. 2S-1268-467/2018). Remiantis nurodytu, teismas atsisakė priimti ieškovės G. K. ieškinį kaip paduotą teismo žinioje esant bylai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė G. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuriuo prašo 2018 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Byla neužvesta, ieškinys nepriimtas, apeliacinės instancijos teisme vyksta atskirojo skundo nagrinėjimo procesas. Pirmos instancijos teismas tyčia šališkai vilkina ieškinio priėmimą ir jo išnagrinėjimą, taip apsaugodamas nuo atsakomybės atsakovę. Teismas pažeidė CPK 5 straipsnio, 6 straipsnio, 7 straipsnio, 17 straipsnio, 21 straipsnio reikalavimus, nes tyčia suvaržė ieškovės teisę kreiptis į teismą;siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Pirmos instancijos teismas turėjo arba priimti ieškinį arba nutartyje dėl ieškinio trūkumų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus;skundžiama nutartis prieštarauja teisingumo, ekonomiškumo, bendradarbiavimo principams. Teismas žinojo, kad ieškovė iškeldinama iš savo gyvenamojo būsto ir jai yra svarbu operatyviai padėti ginčą išspręsti, tačiau neatsižvelgiant į šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo nepradėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį teisinis pagrindas apima ne tik tuos atvejus, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys yra tapatus pareikštam ieškiniui jau iškeltoje byloje, bet ir tuos atvejus, kai ieškinys teisme pareiškiamas tuo metu, kai kitame teisme (tame pačiame teisme, bet kito teisėjo) dar tik sprendžiamas tapataus bylos iškėlimą inicijuojančio procesinio dokumento priėmimo klausimas. Priešingos situacijos toleravimas reikštų proceso ekonomiškumo principo pažeidimą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nes tuo pačiu metu būtų leidžiama vykti dviem ar daugiau tapačių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-367/2013). Tapačiais ieškiniai pripažįstami tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vertinant ieškinių tapatumą svarbu yra ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir pasirinktas teisių gynybos būdas. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo ieškinio ir civilinio ieškinio, nagrinėjamo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-52332-600/2017 (šiuo metu bylai suteiktas civilinės bylos Nr. 2-2896-600/2018) tapatumą.Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. vasario 19 d. nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10499-807/2018 užregistruotas ieškovės G. K. ieškinys atsakovei J. M., kuriuo ieškovė prašo: 1) pripažinti atsakovės J. M. 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją – paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu įgytą nekilnojamąjį turtą – 21/100 dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jo ½ dalį, grąžinti į pirminę nuosavybės teisės į šį turtą turėtojo padėtį; 2) pripažinti, kad nuo 1976 m. iki 1986 m. ieškovė G. K. ir J. M. gyveno faktinėje santuokoje ir tvarkė bendrą ūkį, t. y. buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; 3) pripažinti, kad 21/100 dalys namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės G. K. ir atsakovės J. M. bendroji dalinė nuosavybė, kurioje jų nuosavybės dalys yra lygios. Ieškovė taip pat prašė kviesti į teismą ir apklausti liudininkais: G. J., gyv. (duomenys neskelbtini), D. R., gyv. (duomenys neskelbtini), T. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtintų ieškovės ir J. M. bendro turto sukūrimo faktą, bei dėl sunkios materialinės padėties ir mažos pensijos iš dalies atleisti ją nuo likusio žyminio mokesčio iki sprendimo paskelbimo dienos (e.b.l. 1-2).Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2896-600/2018, kurioje ieškovė G. K. pareiškė ieškinį atsakovei J. M.. Ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2016 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją – paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu įgytą nekilnojamąjį turtą 21/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti į pirminę nuosavybės teisės į šį turtą turėtojo padėtį; 2) pripažinti, kad nuo 1976 metų iki 1986 metų ieškovė G. K. ir J. M. gyveno faktinėje santuokoje ir tvarkė bendrą ūkį, t. y. buvo sudarę susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; 3) pripažinti, kad 21/100 namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, kurioje jų dalys yra lygios. 4) pripažinti, kad ieškovei priklauso I aukšto ½ dalis patalpų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (21,10 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (7,91 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (1,94 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (2,49 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (13,12 kv. m.), ½ dalis pastogės patalpų, pažymėtų indeksu (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 35,06 kv. m.). Šioje civilinėje byloje ieškovė taip pat prašė kviesti į teismą ir apklausti liudytojais G. J., D. R., T. M., kurie patvirtintų bendrą ieškovės ir J. M. bendro turto sukūrimo faktą. Prašė atleisti nuo 616 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo iki sprendimo priėmimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje (Nr. Nr. 2-2896-600/2018) nutarė ieškovės G. K. ieškinį atsakovei J. M. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir kitų reikalavimų laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškinį su priedais jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti. 2017 m. gruodžio 27 d. teisme gautas naujas ieškinys su papildomai pridėtais dokumentais. Teismas nurodė, jog nutarties pašalinti ieškinio trūkumus pagrindu pateiktame ieškinyje ieškovė patikslino pirmąjį ieškinio reikalavimą, bei papildomai pareiškė dar vieną savarankišką reikalavimą - pripažinti, kad ieškovei priklauso I aukšto ½ dalis patalpų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (21,10 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (7,91 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (1,94 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (2,49 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (13,12 kv. m.), ½ dalis pastogės patalpų, pažymėtų indeksu (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 35,06 kv. m.). Teismas sprendė, kad nei pradinis, nei pataisytas ieškinys, koks buvo pateiktas 2017 m. gruodžio 27 d., negali būti priimtas, nes turi trūkumų, kurie laikytini esminiais ieškinio priėmimo stadijoje, todėl turi būti šalinami, po trūkumų šalinimo ieškinyje nurodomas dar vienas naujas savarankiškas reikalavimas, tačiau nenurodomas jo pagrindas. Teismas sprendė, jog ieškovė teismo nurodytų ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalino ir ieškinį grąžino ieškovei. Teismas išaiškino, kad atsisakymas priimti ieškovės ieškinį atsakovei J. M. nurodytu pagrindu neužkerta kelio kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pateikiant proceso įstatymus atitinkantį procesinį dokumentą. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 16 d. ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2896-600/2018. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1268-467/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį paliko galioti nepakeistą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, sprendžia, jog šioje byloje, kurioje tikrinamas 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10499-807/2018 teisėtumas, ieškovės ieškinys, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, laikytinas tapačiu pateiktam Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2896-600/2018, kurioje teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Ir nors nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovei pareiškė vienu reikalavimu mažiau nei civilinėje byloje, kurioje ieškovės ieškinį atsisakyti priimti, akivaizdu, jog ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-2896-600/2018, bylos šalys, ieškinio dalykas ir pagrindas yra tapatus. Be to, pati ieškovė atskirajame skunde patvirtino, kad ieškovei teikiant atskirąjį skundą šioje byloje, apeliacinės instancijos teisme vyksta kitoje civilinėje byloje ieškovės pateikto atskirojo skundo nagrinėjimo procesas. Ieškovė nurodė, jog ieškinys kitoje byloje nepriimtas, todėl teismas nepagrįstai šioje byloje netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, o ieškinį nepagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši dalyvaujančių byloje asmenų pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Taigi, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas turi atitikti civilinio proceso principus: šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.Nagrinėjamu atveju ieškovė 2018 m. sausio 16 d. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2896-600/2018 ir 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė dar vieną ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks ieškovės pasirinktas teisių įgyvendinimo būdas, kai ji, nenurodydama naujų aplinkybių ir dar nesant išspręstam ieškinio priėmimo klausimui vienoje civilinėje byloje, teismui teikia identišką ieškinį naujoje civilinėje byloje, akivaizdžiai neatitinka civilinio proceso operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų (CPK 7, 8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata įstatymų leidėjas siekia apsaugoti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Taigi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta nėra pagrindo, nes pačios ieškovės procesinis elgesys neatitinka pagrindinių civilinio proceso principų reikalavimų.Remiantis nurodytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas ieškinys yra tapatus pareikštam civilinėje byloje Nr. 2-2896-600/2018. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ieškovės atskirasis skundas dėl atsisakymo ieškinį priimti civilinėje byloje Nr. 2-2896-600/2018 dar nebuvo išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10499-807/2018 pagrįstai atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) G. K. atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė