- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- I-5365-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06117-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. 2015-12-31 teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 27 750 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–5).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš kalinimo sąlygų, kurios esą neatitinka teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, be to, kameros yra blogai vėdinamos, jaučiama didelė drėgmė. Kameros nebuvo tinkamai suremontuotos, nuo sienų ir lubų matyti atsilupinėjęs tinkas. Kameros nehigieniškos, naktimis jose vaikščiodavo tarakonai. Kamerose nėra užtikrinamas pakankamas baldų kiekis. Nurodo, kad dėl kalinimo nežmoniškomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 14–21).
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad visos kameros įrengtos pagal miegamųjų vietų skaičių, o papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų įrengti ne visada įmanoma dėl kameros ploto. Langai pritaikyti vėdinimui, o asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi bėdų dėl pelėsio ar drėgmės. Atsakovės teigimu, pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, žalos atsiradimo pagrindų neįrodė, todėl žala nepriteistina.
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-04-29 iki 2015-10-29 sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Kaip ne kartą pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kurią būtina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sąlygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą, 53254/98).
Pareiškėjas teigia, kad jis kamerose Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamąjį plotą.
1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 124 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-04-29 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 106, kurios plotas – 7,38 kv. m., kurioje buvo 3 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,46 kv. m.); 2015-04-30 buvo kameroje Nr. 193, kurios plotas – 7,94 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2015-05-01 iki 2015-05-03 buvo kameroje Nr. 193, kurios plotas – 7,94 kv. m., kurioje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,97 kv. m.); 2015-05-06 atvykęs iš Utenos areštinės uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas – 7,38 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; 2015-05-07 perkeltas į kamerą Nr. 140, kurios plotas – 7,94 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo, šioje kameroje pareiškėjas vienas buvo laikomas 2015-05-12 ir 2015-05-22, o laikotarpiais nuo 2015-05-08 iki 2015-05-11, nuo 2015-05-13 iki 2015-05-21, nuo 2015-05-23 iki 2015-05-24 toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,97 kv. m.); 2015-05-27 atvykęs iš Utenos areštinės uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas – 7,48 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; 2015-05-28 perkeltas į kamerą Nr. 190, kurios plotas 7,94 kv. m, kurioje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,97), laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2015-06-07 šioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 2,65 kv. m.); 2015-06-15 atvykęs iš Anykščių areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas – 7,38 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2015-06-16 iki 2015-06-21 buvo laikomas kameroje Nr. 152, kurios plotas – 7,94 kv. m., kurioje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,97 kv. m.); 2015-06-29 atvyko iš Anykščių areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, kurios plotas – 7,31 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; 2015-06-30 perkeltas į kamerą Nr. 257, kurios plotas 34,57 kv. m., kurioje buvo 6 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 5,76 kv. m.), laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-07-02 bei 2015-07-11 šioje kameroje buvo laikomi 7 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,9 kv. m.), laikotarpiu nuo 2015-07-03 iki 2015-07-04 bei nuo 2015-07-09 iki 2015-07-10 šioje kameroje buvo laikomi 8 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,3 kv. m.), nuo 2015-07-05 iki 2015-07-07 šioje kameroje buvo laikomi 10 asmenų (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,5 kv. m.), 2015-07-08 šioje kameroje buvo laikomi 9 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,8 kv. m.); nuo 2015-07-12 perkeltas į kamerą Nr. 107, kurios plotas – 7,38 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; 2015-07-13 buvo kameroje Nr. 254, kurios plotas – 34,71 kv. m., kurioje buvo 7 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,96 kv. m.), nuo 2015-07-14 iki 2015-07-17 šioje kameroje buvo 6 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 5,79 kv. m.), nuo 2015-07-18 iki 2015-07-20 šioje kameroje buvo 5 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 6,9 kv. m.), 2015-07-21 šioje kameroje buvo 3 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 11,57 kv. m.), nuo 2015-07-22 iki 2015-07-28 bei 2015-08-11 šioje kameroje buvo 7 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,96 kv. m.), nuo 2015-07-29 iki 2015-08-03 bei 2015-08-05 šioje kameroje buvo 9 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,86 kv. m.), 2015-08-04 bei 2015-08-06 iki 2015-08-10 šioje kameroje buvo 8 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 4,34 kv. m.); 2015-08-19 atvykęs iš Utenos areštinės uždarytas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas 6,34 kv. m, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-20 perkeltas į kamerą Nr. 320, kurios plotas 7,76 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo, nuo 2015-08-21 iki 2015-09-01 šioje kameroje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,88 kv. m.); 2015-09-04 atvykęs iš Panevėžio areštinės uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas 7,48 kv. m., kurioje buvo 1 asmuo; 2015-09-05 perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas 29,44 kv. m., kurioje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 14,72 kv. m.), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 110, kurios plotas 7,48 kv. m., kurioje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,74 kv. m.), nuo 2015-09-06 iki 2015-09-07 šioje kameroje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-09-08 perkeltas į kamerą Nr. 364, kurios plotas 7,87 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2015-09-09 iki 2015-09-15 buvo laikomas kameroje Nr. 264, kurioje buvo laikomas 1 asmuo; nuo 2015-09-16 iki 2015-09-27 buvo kameroje Nr. 262, kurios plotas 7,86 kv. m., kurioje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,93 kv. m.); 2015-09-30 atvykęs iš Panevėžio areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas Nr. 7,49 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-10-01 perkeltas į kamerą Nr. 375, kurios plotas Nr. 7,37 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo, nuo 2015-10-02 iki 2015-10-04 šioje kameroje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,6 kv. m.); 2015-10-13 atvykęs iš Utenos areštinės uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas – 7,28 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-10-13 perkeltas į kamerą Nr. 114, kurios plotas – 7,31 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-10-14 perkeltas į kamerą Nr. 371, kurios plotas 7,18 kv. m., kurioje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,59 kv. m.), nuo 2015-10-15 iki 2015-10-18 šioje kameroje buvo laikomi 5 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 1,44 kv. m.); 2015-10-21 atvykęs iš Utenos areštinės uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas – 7,31 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo; 2015-10-22 buvo kameroje Nr. 271, kurios plotas Nr. 7,76 kv. m., kurioje buvo laikomas 1 asmuo, nuo 2015-10-23 iki 2015-10-28 šioje kameroje buvo laikomi 2 asmenys (vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,88 kv. m.). Taigi iš viso šioje įstaigoje vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų neatitiko 20 dienų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad ta aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (pvz., LVAT 2011-01-06 nutartis, priimta adm. byloje Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis, priimta adm. byloje Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis, priimta adm. byloje Nr. A756-122/2010).
Pareiškėjas taip pat teigė, kad kameros yra blogai vėdinamos, jaučiama drėgmė, kamerose vaikšto tarakonai.
Lietuvos higienos normos 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Bylos medžiaga patvirtina, kad Lukiškių TI-K mechaninės patalpų vėdinimo sistemos nėra, todėl kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Teismo vertinimu, natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas šiuo atveju nenustatytas.
Pagal Lietuvos higienos normos 26 p., santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., o šaltuoju – 35-60 proc., taip pat nustatyta, kad temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18-28C, šaltuoju – 18-22C. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai aptartoje dalyje yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog pareiškėjo kalinimo laikotarpiais kameros Nr. 106, 107, 108, 114, 116, 124, 140, 364, 375, 387 ir jose nustatyta, kad oro santykinė drėgmė bei temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus; kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tikrintos nebuvo (b. l. 27-107). Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu jokių skundų įstaigos administracijai nereiškė (b. l. 26). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad šiuo atveju nėra nustatytas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas neužtikrinant higienos normos reikalavimų laikymosi, todėl šioje dalyje jam civilinė atsakomybė nekyla.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 III skirsnyje nustatyti reikalavimai tardymo izoliatorių kamerų įrengimui. Šio skirsnio 14.6. punktas numato, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Pareiškėjas teigia, kad kameroje buvo vienas stalas, kurio nepakako visiems nuteistiesiems, nebuvo vietos valgyti. Teismas pažymi, kad vieno stalo įrengimas kameroje atitinka reikalavimus nustatytus kamerų įrengimui, be to, kaliniai valgo tam skirtose ir įrengtose valgymo vietose, todėl reikalavimas įrengti valgymui skirtą stalą yra nepagrįstas, o konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų dėl šio elgesio nėra teisinio pagrindo.
Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka patalpų remontą. Aplinkybę, kad patalpų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai (b. l. 27–107). Lukiškių TI-K nurodo, kad yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai, tai patvirtina tarp atsakovo ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Be to, iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog pareiškėjo kalinimo laikotarpiais buvo tikrintos kameros Nr. 106, 112A, 114, 387 ir jose daromos išvados, kad buitinių graužikų pėdsakų nurodytose kamerose nenustatyta; kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tikrintos nebuvo (b. l. 27–107), tačiau pareiškėjas kalinimo laikotarpiu jokių skundų įstaigos administracijai šiuo klausimu nereiškė (b. l. 26). Sprendžiama, kad pareiškėjo teiginiai dėl nesuremontuotų kamerų, taip pat dėl kamerose aptiktų tarakonų objektyviai nėra pagrįsti.
Kaip minėta, pareiškėjas Lukiškių TI-K tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, taikomų vienam asmeniui tenkančiam plotui. Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Lukiškių TI-K būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. CK 6.271 straipsnio prasme valstybė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui kilo tam tikros pasekmės, sudarančios pagrindą priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs pažeidimo trukmę, sukeltas pasekmes, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2791-12), teismas pripažįsta, kad 150 € dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 str. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str., 133str.,
nusprendė:
pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.