Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Z. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto Z. B. skundas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2016 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. SAVAD-55N-52259303-16/AV3-(38.7)-14, kuriuo Z. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 1 dalį įspėjimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 24 d. Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. vasario 19 d. 14.00 val. neužtikrino, kad jo vištos neišeitų už sklypo ribų, t. y. jos išėjo ir ganėsi kaimynų sklype. Tuo Z. B. pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 22 punkto reikalavimus. Tokie Z. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį.

2016 m. vasario 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas E. K. priėmė nutarimą, kuriuo Z. B. pripažino kaltu padarius ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. B. jį apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Prašyme nurodė, kad S. Ž. suklaidino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėją E. K., pateikdamas akivaizdžiai melagingus parodymus.

Skundžiama 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto Z. B. skundo ir paliko nepakeistą Institucijos 2016 m. vasario 24 d. nutarimą, kuriuo Z. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą, buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. B. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartį, išsamiai išnagrinėti byloje surinktus duomenis ir nustatyti tiesą byloje. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog E. K. ir A. D. patvirtino faktą, kad 2016-02-19 14.00 val. iš jo, Z. B., kiemo išėjo 2 vištos ir buvo S. Ž. kieme. Apelianto Z. B. teigimu, E. K. teisme turėjo pasakyti tiesą, t. y. patvirtinti, kad 2016-02-24 9.00 val. jo kabinete liudytoja A. Ž. savo planšetėje rodė 2 nuotraukas, kurios, pasak jos, buvo darytos 2016 m. sausio mėnesį ir kurios buvo nusiųstos į Ameriką nelegaliai ten gyvenančiam jos sūnui. Apeliantas pažymi, jog keletą minučių prieš tai E. K. kabinete S. Ž. pareiškė, kad nei 2016-02-08, nei 2016-02-19, nei 2016-02-20, nei 2016-02-21 nuotraukų ir tuo labiau filmuotų įrašų jis neturi, nes neprivalo jų saugoti. Todėl apeliantui neaišku, apie kokius įrašus teisme kalbėjo E. K., kai S. Ž. patvirtino, kad jų neturi, t. y. nurodė, kad juos seniai ištrynė, nes neprivalėjo jų saugoti. Pirmojo teismo posėdžio metu teisėjas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamas būtent 2016-02-19 14.00 val. įvykis ir kad pakviesti liudytojai turės patvirtinti arba paneigti tuo metu 2 vištų buvimą S. Ž. kieme. Tačiau antrojo posėdžio metu teisėjas pareiškė, kad jam nesvarbūs vaizdo įrašai ir kad teismas vadovausis turimais duomenimis. Šio teismo posėdžio metu E. K. pareiškė, kad būtent 2016-02-24 9.00 val. savo kabinete jo, Z. B., ir liudytojos R. Z. akivaizdoje jis matė 2016-02-19 14.00 val. įrašus ir pridūrė, kad šie įrašai A. Ž. kompiuteryje yra ištrinti. Apelianto nuomone, E. K. privalėjo pasirūpinti jam pateiktų įrašų, kaip neginčijamo faktinio įrodymo dėl 2016-02-19 14.00 val. 2 vištų buvimo S. Ž. kieme, išsaugojimu, tačiau to nepadarė, o apklausiamas teisme akivaizdžiai melavo, nurodydamas, kad neva 2016-02-24 09.00 val. jis asmeniškai matė A. Ž. planšetėje vaizdo įrašus, darytus 2016-02-19 14.00 val., kur matyti 2 vištos, niokojančios Ž. kiemą ir ūkį. Apeliantas Z. B. pažymi, kad šio įrašo A. Ž. nerodė nei jam, nei E. K., nei S. Ž., nei R. Z., nes tokio įrašo apskritai nebuvo, tai patvirtino pats S. Ž., nurodydamas, kad įrašų neturi, nes ištrynė, kadangi nežinojo, kad juos reikia išsaugoti. Apelianto tvirtinimu, E. K. apklausiamas teisme tendencingai melavo S. Ž. naudai ir tai darė ne gindamas viešąjį interesą, o „<...> siekdamas savanaudiškų, mums dar nežinomų, tikslų, įsiteikti, pataikauti ilgamečiui cigarečių ir pilstuko kontrabandininkui visame Klaipėdos rajone ir ypatingai s. b. „(duomenys neskelbtini)“ visoje teritorijoje, kurioje S. Ž. daugelį metų nebaudžiamas vykdo šią nusikalstamą veiką“. Pats S. Ž. teisme patvirtino, kad vaizdo įrašų neturi, nes, kaip pats nurodė, jie nebuvo išsaugoti, tai patvirtino ir A. Ž., todėl akivaizdu, kad E. K., nurodydamas, kad ir jis, Z. B., 2016-02-24 matė šiuos įrašus, akivaizdžiai melavo. Apeliantas pažymi, kad nei 2016-02-19, nei jokių kitų dienų įrašai jam nebuvo pateikti ir todėl jis pateikė E. K. prašymą nerašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo ir neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau E. K. vienašališkai atmetė jo prašymą, o S. Ž. nurodė surašyti naują 2016-02-24 skundą, kurio pagrindu paskubomis jam, Z. B., buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad tiek Ž., tiek E. K. davė akivaizdžiai melagingus parodymus, kuriais nepagrįstai remdamasis teismas priėmė jam, Z. B., nepalankų sprendimą, nesant jokių objektyvių jo kaltės įrodymų.

Be to, nors teismas nurodė, kad ir A. D. patvirtino 2016-02-19 14.00 val. dviejų vištų buvimą S. Ž. kieme, tačiau, apelianto teigimu, teismas neteisingai formulavo A. D. parodymus, nes apklausiamas teisme jis to nesakė. Apelianto teigimu, teisme A. D. pasakė netiesą, jog jis matė, kaip dvi vištos nubėgo į S. Ž. kiemą, nes jis galėjo matyti tik tai, kaip dvi vištos išlindo pro tvoros tarpą ir vaikštinėjo jo, Z. B., teritorijoje, t. y. jo kieme ir miškelyje, ir tai vyko ne 2016-02-19 14.00 val., todėl A. D. parodymai niekaip nėra susiję su tos dienos faktais.

Apelianto nuomone, teismas negalėjo vadovautis gandais, melagingais pareigūno E. K. ir A. Ž. bei S. Ž. parodymais ir savo sprendimą grįsti prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais.

Atsiliepimu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius prašo netenkinti Z. B. skundo ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartį.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Z. B. pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį Institucijos nutarimu buvo nubaustas už tai, jog 2016-02-19 14.00 val. neužtikrino, kad jo vištos neišeitų už sklypo ribų, t. y. jos išėjo ir ganėsi kaimynų sklype, tokiais savo veiksmais jis pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 22 punkto reikalavimus.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 22 punkte numatyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Už minėtų taisyklių 22 punkto reikalavimų pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 110 straipsnio 1 dalyje.

Z. B. kategoriškai nesutinka su jo nubaudimu, pasak jo, jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku – 2016-02-19 14.00 val. – jo vištos nebuvo išėjusios už jo sklypo ribų, jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, išskyrus kaimynų Ž. ir pareigūno E. K. melagingus parodymus, byloje nėra, todėl, apelianto teigimu, jis buvo nubaustas nepagrįstai.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 straipsnis, 250 straipsnis).

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko jokių objektyvių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog Z. B. neužtikrino, kad 2016 m. vasario 19 d. 14.00 val. jo vištos neišeitų už sklypo, kuriame yra laikomos, ribų, t. y. kad nurodytu laiku Z. B. vištos išėjo ir ganėsi kaimynų sklype.

Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad Z. B. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymo neabejotinai įrodyta liudytojų S. Ž. ir A. Ž. parodymais apie tai, kad Z. B. vištos dažnai išeina už jų laikymo vietos ribų, išlenda per tvoroje esančias skyles, kurių Z. B. nesutvarko, ir vištos buvo išėjusios 2016-02-19, apie 14.00 val., kuriais netikėti, pasak teismo, nėra pagrindo, nes juos patvirtino valstybės tarnautojas E. K. ir pareigūnas A. D., be to, ir pats Z. B. pripažino, jog jis neužtikrina savo laikomų ūkinių gyvūnų – vištų neišėjimo iš už žemės valdos, kurioje jos yra laikomos, ribų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog Z. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, pažeisdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 22 punkto reikalavimus, 2016-02-19 14.00 val. neužtikrino, kad jo vištos neišeitų už sklypo ribų, t. y. jos išėjo ir ganėsi kaimynų sklype. Taigi nagrinėjamu atveju pagrindinė teismo užduotis yra išsiaiškinti, ar Z. B., pažeisdamas minėtų taisyklių reikalavimus, 2016-02-19 14.00 val. neužtikrino, kad jo vištos neišeitų už sklypo, kuriame yra laikomos, ribų, t. y. kad būtent administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku Z. B. vištos išėjo ir ganėsi kaimynų sklype, t. y. ar apelianto veiksmuose yra ATPK 110 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Pažymėtina, kad ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik dėl to asmens ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog byloje nėra jokių neginčytinų ir objektyvių įrodymų, kurie paneigtų administracinėn atsakomybėn patraukto Z. B. versiją, kad 2016 m. vasario 19 d. 14.00 val. jo vištos nebuvo išėjusios už sklypo, kuriame jos buvo laikomos, ribų, t. y. kad nurodytu laiku jos neišėjo ir nesiganė kaimynų sklype.

Kaip matyti iš byloje esančio S. Ž. 2016-02-08 pareiškimo (b. l. 10), pastarasis kreipėsi į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, prašydamas „<...> sutvarkyti B. vištas, kadangi dergia atėjusios ant šieno, kasa braškes. <...> Visa tai yra nufilmuota. <...>“ (b. l. 10). 2016-02-24 paaiškinime S. Ž. nurodė: „2016.02.24. Mes kreipėmės antrą sykį, kad nesusitvarko savo vištu. Parvažiuojam iš kur nors randam višta ant šieno, braškėse, garaže. Paskutini karta tai įvyko 2016.02.19, 20, 21. <...> Vištas yra vares igaliotinis“ (b. l. 8). Apklausiamas teisme S. Ž. nurodė: „Vasario 19 dieną pilnas mano kiemas buvo jo vištų. Turiu įrašą, žmona dar nupaveikslavo. Tai buvo tiksliai vasario 19 dieną. Tos vištos ištisai pradėjo ganytis pas mus. <...> Tai matė mano žmona. Mes parvažiavome ir mūsų kieme vištos ganėsi. <...>“ (b. l. 18). Kaip liudytoja teisme apklausta A. Ž. taip pat nurodė: „Vasario 19 dieną buvo vištos mano kieme <...>“ (b. l. 18).

Kaip liudytojas teisme apklaustas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas E. K., surašęs Z. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, patvirtino, kad 2016-02-24, dalyvaujant S. Ž. ir jo žmonai A. Ž., Z. B. buvo parodytas vaizdo įrašas ir jis neginčijo tų aplinkybių. Tačiau vaizdo įrašas prie bylos nepridėtas. Pasak apelianto, vaizdo įrašas darytas iš kur kas ankstesnio laikotarpio, ir tokie Z. B. parodymai bylos duomenimis nepaneigti. Pats S. Ž. apie filmuotą medžiagą, kurioje, pasak jo, užfiksuotos Z. B. vištos jo kieme, nurodė tik 2016-02-08 pareiškime, tuo tarpu 2016-02-24 paaiškinime, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad ir 2016-02-19 Z. B. vištos buvo jų kieme, joks vaizdo įrašas neminimas. Todėl daryti išvadą, kad tiriant S. Ž. 2016-02-24 pareiškime nurodomas aplinkybes buvo peržiūrėtas būtent 2016-02-19 darytas vaizdo įrašas, nesant jokių tai patvirtinančių duomenų, išskyrus paties S. Ž. parodymus, negalima. Pažymėtina, jog liudytoja R. Z. teisme patvirtino, kad 2016-02-19 vištos buvo kieme ir tą dieną jos niekur nebuvo išėjusios (b. l. 24). Kaip liudytoja teisme apklausta B. R. taip pat nurodė, kad 2016-02-19 buvo pas B. ir tikrai nematė vištų S. Ž. kieme (b. l. 24). Nors kaip liudytojas teisme apklaustas A. D. nurodė, kad ne kartą buvo kviečiamas dėl vištų ir pats ne kartą matė, kaip jos per tvorą sulindo į Ž. kiemą, o apklausiamas teisme Z. B. nepaneigė, kad jo vištos gali sulįsti per tvorą, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad būtent 2016-02-19 Z. B. vištos išėjo ir ganėsi kaimynų sklype (būtent dėl to Z. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jo pagrindu Institucijos 2016-02-24 nutarimu jis buvo nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį įspėjimu), byloje nėra.

Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Institucija nepateikė jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog Z. B. 2016-02-19 14.00 val. neužtikrino, kad jo vištos neišeitų už sklypo ribų, t. y. kad jos nurodytu laiku išėjo ir ganėsi kaimynų sklype. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į konfliktinį šalių santykių pobūdį (tai teisme patvirtino ne tik abi šalys, bet ir liudytojai E. K. bei A. D.), remtis vien tik suinteresuotų S. Ž. ir A. Ž. teisme duotais parodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, negalima.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų Z. B. versiją, kad 206-02-19 14.00 val. jo vištos nebuvo išėjusios ir nesiganė kaimynų kieme. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neįrodyta, kad Z. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, dėl to Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2016 m. vasario 24 d. nutarimas, kuriuo Z. B. buvo nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį įspėjimu, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, jie naikinami, o administracinio teisės pažeidimo byla Z. B. nutraukiama, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto 110 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2016 m. vasario 24 d. nutarimą, kuriuo Z. B. buvo nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį įspėjimu, ir administracinio teisės pažeidimo bylą Z. B. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.