Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Z. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-19, 14.00 val., Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), Z. B. neužtikrino, kad jo vištos neišeitų už sklypo ribų, t. y. jos išėjo ir ganėsi kaimynų sklype. Tokiais savo veiksmais Z. B. pažeidė Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 22 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d.

Z. B. Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos 2016-02-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-55N-52259303-16/AV3-(38.7)-14 buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Teismo posėdžio metu Z. B. nurodė, kad 2016-02-19 jokių palaidų vištų kaimynų kieme nebuvo. Prašo panaikinti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi jis surašytas pagal klaidingus parodymus, t. y. vadovaujantis vaizdo įrašu, kuris padarytas prieš metus. Nurodė, kad vištos vieną kartą išlindo per tvoroje esančias skyles, kadangi kaimynai jas kvietė ir maitino.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad kaimyno laikomos vištos eina į jo kiemą, teršia aplinką. 2016-02-19 grįžus namo rado kieme vištas. Tos dienos įvykį matė jo žmona, kuri ir nufilmavo įvykį.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad 2016-02-19 jų kieme buvo kaimyno vištų, kurios draskė braškes, teršė aplinką. Nurodė, kad tai ne vienkartinis atvejis, dėl to kviesdavo apylinkės inspektorių. Vaizdo įrašo iš tos dienos įvykio nebėra išlikusio.

Liudytojas E. K. parodė, kad pagal gautą S. Ž. skundą, nuvyko į įvykio vietą, nerado pareiškėjo S. Ž. namuose, tačiau namuose rado Z. B.. Nurodė, kad Z. B. pripažino, kad vištos gali išeiti iš teritorijos per tvoroje esančias skyles. Skylės nesutvarkytos iki šiol. Nurodė, kad S. Ž., jo žmoną ir Z. B. išsikvietė 2016-02-24 į akistatą. Jos metu Z. B. buvo parodytas vaizdo įrašas, kuris darytas 2016-02-19, apie 14.00 val. jis sutiko ir neginčijo aplinkybių, tik nurodė, kad vištos išeina, nes jos kviečiamos.

Liudytojas A. D. parodė, kad jis dirba apylinkės inspektoriumi. Žino situaciją, kad tarp kaimynų vyksta konfliktai. Vištos išeina per tinklinę tvorą. Parodė, kad net jam būnant pas Z. B., vištos per tvorą sulindo į S. Ž. kiemą, buvo paprašyta, kad vištas suvarytų atgal į savo kiemą, ir tik išvykus, paskambino S. Ž. ir pranešė, kad vištos vėl pas jį kieme.

Liudytoja B. R. parodė, kad 2016-02-19 buvo atvykusi pas Z. B., palaidų vištų nematė. Nurodė, kad teritorija aptverta, ar yra tvoroje skylių, nežino.

Liudytoja R. Z. parodė, kad 2016-02-19 vištos buvo kieme, jos niekur nebuvo išėjusios, kadangi visą laiką būna namuose. Seniau vištos yra išėjusios iš kiemo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Z. B. neužtikrino, kad vištos neišeitų už žemės valdos, kurioje jos yra laikomos, ribų, t. y. į kaimyno S. Ž. kiemą – sklypą. Z. B. ginčijo, kad vištos gal ir gali per tvoroje esančias skyles patekti pas kaimynus, tačiau jos ten eina, kadangi yra kviečiamos. Be to, Z. B. ginčijo, kad būtent 2016-02-19 vištos buvo išėjusios iš jo kiemo ir filmuota medžiaga padaryta, iš kur kas ankstesnio laikotarpio. Iš liudytojų E. K., A. D. parodymų nustatyta, kad Z. B. vištos dažnai išeina už jų laikymo vietos ribų, išlenda per tvoroje esančias skyles, kurių Z. B. nesutvarko ir vištos buvo išėjusios 2016-02-19, apie 14.00 val. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų S. Ž., A. Ž. parodymais, kuriuos patvirtino pareigūnas ir valstybės tarnautojas dėl pažeidimo padarymo aplinkybių, t. y. ir pats Z. B. pripažįsta, kad jis neužtikrina savo laikomų ūkinių gyvūnų – vištų neišėjimo iš už žemės valdos, kurioje jos yra laikomos, ribų.

Už šį pažeidimą Z. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

Teismas daro išvadą, kad Klaipėdos rajono savivaldybės 2016-02-24 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-55N-52259303-16/AV3-(38.7)-14 yra teisėtas ir pagrįstas.

Administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą Z. B. paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. sankcijos ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.).

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pažeidėjo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

Z. B. skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.