Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovei Vilmai Ribakovienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Skyriaus ieškinį atsakovui G. B., trečiajam asmeniui A. J. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3594- 620/2023 nuspręsta laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. B. jo vaikų V. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismas vertino tai, kad atsakovas su vyresniuoju sūnumi V. B. anksčiau palaikė ryšį, bendravo, retkarčiais pasiimdavo ir pabūdavo kartu, todėl teismas sprendė netaikyti kraštutinės priemonės, t. y. neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tuo labiau, jog iš bylos duomenų buvo žinoma, jog atsakovas dirba užsienio valstybėje, ir esant nors nedidelei tikimybei, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Nustatyta, kad atsakovas G. B. su trečiuoju asmeniu A. J. turi tris nepilnamečius vaikus: V. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Visi trys vaikai auga su A. J..

Po to, kai 2023 m. birželio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3594-620/2023 nuspręsta laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovui G. B. jo vaikų V. B., A. B. ir A. B., atžvilgiu situacijas atsakovo bendravime su vaikais iš esmes nepasikeitė. 2023 m. birželio 7 d. Skyriuje gautas Mobiliosios komandos darbo pabaigos aktas (reg. Nr. 7TSD- 1909), kuriame nurodyta, kad, nustačius vaikams V. B., A. B. ir A. vaiko apsaugos poreikį, atsakovas nesutiko priimti mobiliosios komandos pagalbos (į specialistės telefoninius skambučius neatsakė, pats neperskambino), todėl, suėjus 15 darbo dienų nuo mobiliosios komandos sudarymo dienos terminui, mobili komanda darbą baigė.

2023 m. rugsėjo 30 d. Skyriuje gauta informacija iš Obelių socialinių paslaugų namų atvejo vadybininkės I. K. (reg. Nr. 7GD-15471). Pateiktoje informacijoje apie atsakovą G. B. nurodoma, kad Obelių socialinių paslaugų namų direktoriaus 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-489 paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas darbui su šeimomis bei pradėtas atvejo vadybos procesas atsakovui G. B., tačiau jis į organizuotus atvejo vadybos posėdžius neatvyko, nebendravo ir nebendradarbiavo su atvejo vadybininke bei socialine darbuotoja darbui su šeima. Vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Al-141 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. Al-802) III skyriaus 19 punktu ir atsakovui nebendraujant ir nebendradarbiaujant su atvejo vadybos procesą bei pagalbą šeimai organizuojančiais specialistais, pažymint, kad jog nebendradarbiavimas su specialistais ir nenoras priimti teikiamą pagalbą, negali būti sietinas su pokyčiais, tinkamu tėvų valdžios įgyvendinimu dėl šeimos neįsitraukimo. Atvejo vadybos procesas atsakovui užbaigtas Obelių socialinių paslaugų namų direktoriaus 2023 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-41.

2024 m. balandžio 16 d. Skyriuje vyko susitikimas su nepilnamečių vaikų V. B., A. B., ir A. B., motina A. J. su tikslu išsiaiškinti kaip atsakovas įgyvendina tėvų valdžią, laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpiu, minimų vaikų atžvilgiu. Paklausus A. J., kaip tėvas bendrauja su vaikais, moteris sakė, kad tėvas su vaikais nebendrauja visiškai. Nėra vaikams paskambinęs ar parašęs. Neprašė ir jos, kad norėtų susitikti su vaikais. Pasak moters, ji net nebeturi jo kontaktų, nieko apie vaikų tėvą nežino, ryšių su juo nepalaiko. Vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), bet tėvas pas juos nuvykęs nebuvo ir gal net nežino, kad vaikai ten mokosi. A. J. teigė, kad A. tėvu laiko jos buvusį sutuoktinį. A. taip pat jį vadina tėčiu. Sūnaus A. jo tėvas G. nuo gimimo nėra matęs, nes A. nuo 1 mėnesio augino jos buvęs sutuoktinis. Moteris pasakojo, kad kartą A. radęs G. nuotrauką klausė jos kas čia, nes ir jis tėvo nepažįsta. V. žino, kad jo tėtis yra G. Dar prieš laikiną tėvų valdžios apribojimą V tėčiui skambino, bet tėtis jam neatsiliepė. Tada ji pati rašė G. žinutę, kad vaikas nori su juo pasikalbėti, bet jis neatsakė. Pasiteiravus A. J. ar tėvas teikia išlaikymą vaikams, moteris sakė, kad ilgą laiką alimentus gaudavo iš valstybės, tik paskutinius du mėnesius gavo iš tėvo po 210 Eur (trims vaikams). Be to, iš Skyriaus prieinamų duomenų bazių žinoma, kad atsakovas nuo 2023 m. kovo 3 d. dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas („Sodra“ duomenų bazės išrašas reg. Nr. 7GD- 6855). Pagal Gyventojų registro - duomenų bazės išrašą, formuotą 2024 m. balandžio 19 d., atsakovas turi 6 nepilnamečius vaikus. Skyriaus turimais duomenimis, nei vieno iš šešių vaikų atsakovas neaugina.

Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti motinos valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus. Tuo tarpu CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Išanalizavus byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės, atsakovo atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimus teisme, įvertinus ieškovo pateiktus rašytinius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas neišreiškia noro ir valios prižiūrėti visus tris savo sūnus ir atkurti ryšį su savo sūnumis, tinkamai vykti tėvo pareigas vaikų atžvilgiu, rūpintis vaikais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, kad atsakovas yra motyvuotas keisti savo požiūrį šiuo klausimu ir imtis konkrečių veiksmų, siekiant sukurti ryšį su savo trimis sūnumis ar prisiimti dėl jų atsakomybę.

Bylos duomenys pagrindžia, kad po Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3594-620/2023, kuriuo nuspręsta laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovui jo vaikų V. B., A. B. ir A. B. atžvilgiu, kas turėjo suveikti, kaip prevencinė ir auklėjamoji priemonė atsakovui, per šį laikotarpį jokių esminių teigiamų pokyčių atsakovo bendravime su vaikais kaip ir jo veiksmuose vaikų atžvilgiu nebuvo stebėta, t. y. jis nei karto nesusitiko su vaikais, neprisidėjo prie tinkamo tėvo pareigų vykdymo vaikų atžvilgiu, jų rūpinimosi. Nors Mobiliosios komandos specialistai, atvejo vadybos procesą bei pagalbą šeimai organizuojantys specialistai ir Skyriaus specialistai ėmėsi priemonių, kad atskurti atsakovo ryšį su šiais vaikais, siekiant sudaryti galimybes jam tinkamai pradėti atlikti tėvo pareigas vaikų atžvilgiu, tačiau šios priemonės rezultatų nedavė, kadangi pats atsakovas visiškai nebendradarbiavo su šiais specialistais, ką patvirtina prieš tai aptarti duomenys. Dėl to, galima teigti, kad atsakovas vengia atlikti savo, kaip tėvo, pareigas auklėti savo vaikus ir pasirūpinti vaikais ar bent jau pradėti bendrauti su jais ir nėra jokių duomenų, kad tokia situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik epizodiškai teikia teismo sprendimu priteistą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, tačiau ir tai nėra reikiamas pagrindas vertinti, kad aptariama situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti. Tuo tarpu atsakovo nurodytos priežastys, kaip darbinė veikla ar konfliktiški santykiai su trečiuoju asmeniu nepateisina tėvo pareigų nevykdymo savo vaikų atžvilgiu, kadangi tai objektyviai neužkerta kelio vykdyti šias pareigas vaikų atžvilgiu ar bent jau dėti konkrečias pastangas šiuo tikslu, ko nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai pateisinti tokį atsakovo elgesį ir veiksmus, nesirūpinant savo vaikais V. B., A. B. ir A. B. (CK 3.179 straipsnis). Atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigų šiems savo vaikams: nedalyvauja jų gyvenime, jų neauklėja ir neprižiūri, nesudaro sąlygų vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, nesiekia jais rūpintis ir prižiūrėti, juolab atsakovas nebendradarbiauja su specialistais ir nepriima jų teikiamos pagalbos, kuri padėtų esamą komplikuotą situaciją pakeisti. Be to, šiuo metu nėra stebima jokių teigiamų ilgalaikių pokyčių atsakovo bendravime su savo vaikais, su kuo iš esmės sutinkama ir atsakovo atsilepime, o šiuo metu ir patys vaikai neturi sukūrę ryšio su atsakovu.

Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad atsakovas G. B. visiškai nesirūpina savo trimis vaikais V. B., A. B. ir A. B., ir byloje nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ko iš esmės nepaneigė ir pats atsakovas atsilepimu, todėl ieškinys tenkintinas ir atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia šių jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsakovui išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat išaiškinama, kad apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro jo sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Dėl to, pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus savo elgesį, t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovas turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymas visiems trims nepilnamečiams vaikams V. B., A. B. ir A. B. iš tėvo G. B. yra priteistas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-74-762/2020, todėl šis klausimas nagrinėjamojoje byloje nesprendžiamas. Tuo pačių pagrindu nėra sprendžiamas ir klausimas dėl šių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, kadangi šių visų trijų vaikų gyvenamoji vieta minėtu teismo sprendimu nustatyta su vaikų motina A. J..

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalis).

Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Byloje susidarė 55,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo G. B. 55,51 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 51 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų Valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.