Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajai O. A., kaltinamajam R. A., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t. y. 2017 m. gegužės 22 d., apie 19.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas agresyviai nusiteikęs, grasino sutuoktinei O. A., vartodamas necenzūrinius žodžius ir sakydamas – "užmušiu" , tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai O. A. manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017-05-22 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, kiek tiksliai išgėrė negali pasakyti, vienu momentu dėl buitinių priežasčių labai supyko, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, kuriuos galėjo girdėti jo žmona O. A.. Patikino, kad jokių realių ketinimų ją nužudyti, ar kaip nurodyta kaltinime – užmušti tikrai neturėjo. Abu kartu gyvena apie 40 metų, augina neįgalų sūnų, kuriuo bendrai rūpinasi. Kaltinamasis pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, 2012 m. buvo įvykęs tarpusavio konfliktas, kurio metu panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę O. A., tačiau tą kartą susitaikė ir iki šiol didesnių problemų nekilo. Nežino, kodėl sutuoktinė jo pyktį įvertino kaip realią grėsmę jos gyvybei, niekada anksčiau nėra jai grasinęs ar bandęs ką nors bloga daryti. Patikino, kad prieš teismo posėdį abu susitaikė, sutuoktinė jam atleido.

Nukentėjusioji O. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017-05-22, apie 19.30 val., kartu su savo neįgaliu sūnumi buvo namo antrame aukšte, kai išgirdo, kad apačioje necenzūriniais žodžiais plūstasi jos sutuoktinis R. A., kuris prieš tai per dieną vartojo alkoholį. Nukentėjusioji teismo posėdyje patikino, kad sutuoktinis jai asmeniškai negrasino, ji tik girdėjo, kaip jis koliojosi, atsakydama į prokurorės klausimą nurodė, kad sutuoktinis besikoliodamas gal kokį kartą ir galėjo pasakyti žodį „užmušiu“, tačiau akivaizdžiai jai negrasino. Nusileidusi į namo pirmą aukštą pamatė virtuvėje sudaužytus indus, dėl to labai išsigando, sutuoktinis buvo rūsyje. Labai išsigando ir bijodama, kad jis pavartojęs daugiau alkoholio nepadarytų ko nors bloga užlipusi į antrą aukštą paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus. Su sutuoktiniu iki kol atvyko pareigūnai jokio kontakto neturėjo, tiesiogiai jos atžvilgiu jokių grasinimų išsakyta nebuvo. Patikino, kad 2012 m. sutuoktinis jos atžvilgiu buvo vartojęs fizinį smurtą, dėl to abu susitaikė. Nurodė, kad R. A. yra geras žmogus, su juo veda bendrą ūkį, abu rūpinasi neįgaliu sūnumi, kaltinamasis prie šeimos gerovės prisideda finansiškai, prieš teismo posėdį su R. A. susitaikė, jam atleido, mano, kad pakeisti vyro elgesį gali užtekti ir vien teismo posėdžio.

Iš 2017-05-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš O. A. buvo priimtas pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad tą pačią dieną, apie 19.30 val., namuose, jos sutuoktinis R. A. grasino nužudyti ir buvo pagrindas manyti, kad grasinimus įvykdys, prašo taikyti poveikio priemones. Apklausta liudytoja O. A. patikslino, kad išgėręs sutuoktinis visuomet būna agresyvus, o šiandien koliojo necenzūriniais žodžiais, virtuvėje daužė indus, grasino užmušti, nukentėjusioji užsidarė antrame aukšte su neįgaliu sūnumi, sužalojimų nepatyrė Atlikta įvykio vietos apžiūra. Fotografuota (b. l. 7 – 11).

2017-05-25 Papildomai apklausta nukentėjusioji O. A. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su vyru R. A. apie 40 metų, su jais taip pat gyvena neįgalus sūnus P., kuriam dalinis kūno paralyžius, beveik nekalba. Su vyru R. ji įprastai sutaria gerai, tačiau pykstasi, kai šis vartoja alkoholinius gėrimus. Prieš tai vyras du metus negėrė, tačiau šiuo metu vėl pradėjo vartoti alkoholį. 2017-05-22, apie 19.30 val., ji buvo namuose antram aukšte kartu su sūnumi, o vyras R. buvo pirmam namo aukšte vartojo alkoholį, virtuvėje, kadangi vyras jau geria kelias dienas, todėl šiam kažkas užėjo ir ji išgirdo, kaip vyras pradėjo virtuvėje daužyti indus, šis buvo ten vienas, tada vyras pradėjo ją vadinti visokias necenzūriniais žodžiais: „kurva, padla ir pan.“ taip pat sakė, kad ją užmuš. Ji nežino kodėl vyras taip elgiasi ir kalba tokius dalykus, galbūt per daug pavartojo alkoholio. Visą tą laiką, kai vyras R. ją keikė ir grasino užmušti ji buvo antrame aukšte. Kai ji išgirdo, kad vyras nuėjo į rūsį paskambino policijai, atvykę pareigūnai išvežė vyrą į areštinę. Išgėręs vyras būna agresyvus todėl ji išsigando, taip pat 2012 metais prieš ją vyras buvo panaudojęs fizinį smurtą ir ji buvo parašiusi pareiškimą. Ji iškvietė policiją nes bijojo, kad smurtas nepasikartotų. Po pasakytų žodžių ji išsigando, kadangi bijojo, kad vyras neateitų į antrą aukštą ir neišgadintų sūnaus. Liudytoja mano, kad tas pasakytas grasinimas buvo realus, kadangi vyras R. dažnai prisigėręs būna agresyvus, mano, kad šis gali ateiti ir prieš ją panaudoti fizinį smurtą, nes iš balso, pakelto tono atrodė labai agresyvus (b. l. 18 – 19)

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5826, matyti, kad 2017-05-22, 21.02 val., R. A. nustatytas 1,61 promilės girtumas (b. l. 22).

Iš Kauno apskrities VPK PR vyr. patrulio tarnybinio pranešimo nustatyta, kad policiją kvietė O. A., nurodė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis grasina, kad užmuš, koliojasi. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko nepaaiškino, elgėsi ramiai (b. l. 11 – 12).

Iš 2017-05-30 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-498/2017, matyti, kad kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios R. A. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas grasinimu nužudyti, R. A. nepasitvirtino.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K–639/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. A. būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus (nustatytas 1,6 promilės girtumas), gyvenamojo namo pirmame aukšte, būdamas vienas, koliojosi, galėjo pavartoti frazę „užmušiu“, daužė indus, kai tuo tarpu jo sutuoktinė O. A. kartu su neįgaliu sūnumi buvo antrame namo aukšte, viską girdėjo ir dėl to labai išsigando, norėjo sudrausminti vyrą, todėl iškvietė policijos pareigūnus, tačiau su juo jokio kontakto neturėjo, jokie grasinimai jai tiesiogiai nebuvo išsakyti. Įstatymų leidėjas BK 145 str. numatytą nusikaltimą laiko pakankamai rimtu nusikaltimu, kuris kelia realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai, tačiau baudžiamoji teisė negali būti naudojama kaip įrankis bet kokių santykių aiškinimuisi. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atkurti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (2011 m. gruodžio 13 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K–586/2011). Vertinant šios veikos faktą, būtina nustatyti nukentėjusiajam grasinimais išreikštų frazių turinį, taip pat turi būti motyvuota, kodėl nukentėjusieji juto realų pavojų sveikatai, buvo netikrumo būsenoje dėl grasinimų (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-495/2006). Baudžiamosios bylos aplinkybės rodo, kad R. A. išsakyti žodžiai buvo nukreipti ne į konkretų asmenį, bet apskritai – pykčiui išreikšti, nebuvo sukonkretinta, kam jie skirti, pačios O. A. šalia nukentėjusiojo nei prieš tai, nei po to nebuvo, ji tik girdėjo visa tai iš antro aukšto, kur patekti kaltinamasis nė nebandė. Kita vertus iš kaltinamojo veiksmų nebuvo akivaizdu, ne tik ar tikrai yra grasinama, tačiau ir tai, ar jis ketina pavartoti kokį nors fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Kaltinamasis R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme nuosekliai ir kategoriškai neigė, kad norėjo padaryti ką nors bloga sutuoktinei, ar juo labiau ją nužudyti, patikino, kad tokių ketinimų tikrai neturėjo, su O. A. kartu gyvena apie 40 metų, abu rūpinasi neįgaliu sūnumi. Juo labiau ir pati O. A. teismo posėdžio metu paneigė, kad R. A. jai kaip nors realiai grasino, paaiškino, kad pastarasis „gal ir galėjo kokį vieną kartą pasakyti žodį „užmušiu“, tačiau ne jai tiesiogiai“, vylėsi, kad vyro elgesiui pakeisti gali užtekti ir vien teismo posėdžio. Tokiu pagrindu susiklosčius įtemptiems poros santykiams dėl pastaruoju metu padažnėjusio alkoholio vartojimo (priklausomybės ligų centre R. A. dėl alkoholio vartojimo paskutinį kartą lankėsi 2017-03-15 (b. l. 48)) itin įdėmiai vertintina, ar konfliktinėje situacijoje neesant nukentėjusiosios kaltinamojo akivaizdoje išsakyti žodžiai jos buvo suprasti adekvačiai, ar iš tiesų R. A. turėjo tyčią realiai grasinti, jau nekalbant apie grasinimų įvykdymą. Byloje nustatytomis aplinkybėmis nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad R. A. turėjo kokių nors realių nusikalstamų ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją, vertinant įvykio aplinkybes akivaizdu, kad tai buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, dėl alkoholio poveikio spontaniškai išsakyti žodžiai, nors lydimi veiksmų – indų daužymo – į grasinimą panašūs, bet turintys kitokią prasmę, kai tuo tarpu teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi, nors byloje nustatytos R. A. išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu (koliojimasis, indų daužymas) galėjo O. A. sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau įvertinus įvykio kontekstą, tai, kad nukentėjusiosios nei prieš tai, nei po to net nebuvo šalia kaltinamojo, teismo nuomone, sietini su tuojau pat po įvykio pačios nukentėjusiosios gana hiperbolizuotai perteikta situacija, emocijomis, noru išspręsti šeimos problemas, o ne su kokiu nors realiu grasinimu, jau nekalbant apie jo įvykdymą. Atribojant grasinimus nuo tam tikro panašaus, tačiau baudžiamąja teisine prasme nenusikalstamo elgesio, vertintinas įvykio kontekstas, susiklostę konflikto šalių tarpusavio santykiai, išorinės įvykio aplinkybės, kaip pasireiškė veika, kaltininko tyčios ir išsakyto grasinimo turinys, bei kitos grasinimo realumui ir pavojingumui nustatyti svarbios aplinkybės. Šiuo atveju akivaizdu, kad pora santuokoje gyvena apie 40 metų, turi neįgalų sūnų, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, abu juo rūpinasi, R. A. realiai prisideda prie šeimos išlaikymo, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, todėl iš esmės charakterizuojamas teigiamai. Pažymėtina ir tai, kad tariamo grasinimo realumo nėra pagrindo sieti su įvykiu, dėl kurio kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius 2012-07-05 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00508-12, kuris buvo pradėtas pagal BK 140 str. 1 d. Tą kartą R. A. buvo įtariamas fizinio skausmo O. A. sukėlimu, vieną kartą suduodant kumščiu į pakaušį, jokių sužalojimų nepadarant. Teismo posėdžio metu tiek R. A., tiek O. A. patvirtino, kad nuo to laiko jokių rimtesnių tarpusavio konfliktų nebuvo, abu veda bendrą ūkį, kaltinamasis prisideda finansiškai prie šeimos išlaikymo, rūpinasi neįgaliu sūnumi, teismas atsižvelgia ir į tai, kad abu sutuoktiniai teismo posėdžio metu faktiškai susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, R. A. pagal BK 145 str. 1 d. išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017-05-31 pažymą Nr. NTP-7-6620, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš R. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. kaltintą pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. A. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.