Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

A. A. solidariai iš M. G. ir D. G. priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. V. A. solidariai iš M. G. ir D. G. priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš M. G. priteista 8000 Lt turtinės žalos atlyginimo A. A..

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. G., jo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išnagrinėtas ir 2006 m. spalio 4 d. nutartimi atmestas.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nutartis, kuria M. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. G., 2005 m. birželio 5 d., apie 20.30 val., UAB „A.“ priklausančios kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), lauko terasoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – bandančius juos sudrausminti V. A. ir A. A. plūdo necenzūriniais žodžiais, D. G. V. A. atžvilgiu nutaisė agresyvią, žeminančią veido išraišką, kišo veidą prie jos veido, o V. A. bandant atsitraukti, pakartojo tą patį veiksmą, po to griebė jai už kairės rankos riešo, stipriai spausdamas tempė žemyn nuo terasos ant žolės, sukeldamas fizinį skausmą, tokiais veiksmais abu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat M. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. G., terorizavo V. ir A. A., grasino išžudyti jų šeimą, nužudyti A. A., padegti jų kavinę ir namus, liepė dėl įvykio nesikreipti į policiją; M. G. atkišo rodomąjį pirštą į V. A., pakėlė nykštį į viršų taip imituodamas šaunamąjį ginklą, pasakė A. A., kad nušaus jo žmoną ir vaiką, tokiu būdu jie panaudojo psichinę prievartą, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.

Taip pat M. G. nuteistas už tai, kad kavinės lauko terasoje dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė vieną smūgį ranka A. A. į veidą ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nutarties dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, taip pat sušvelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. A. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir iš M. G. priteisti 1000 Lt neturtinės žalos, o V. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Kasaciniame skunde nurodomas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas ir teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas M. G. apeliacinį skundą dėl nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nepagrįstai rėmėsi vien tik nukentėjusiųjų A. ir V. A. parodymais. Taip pat teigiama, kad nepagrįstai vadovautasi ir liudytojų L. B. bei J. M. parodymais, nes jos yra pavaldžios nukentėjusiesiems. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų G. V. ir J. B. parodymais, o apeliacinės instancijos teismas išsamiai nepasisakė dėl minėtų liudytojų parodymų. Teigiama, kad nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Kasatorius taip pat nesutinka su tuo, kad jis nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes tai, kad jis negrasino, patvirtino liudytojai G. V. ir J. B., taip pat nukentėjusiesiems nebuvo realaus pagrindo bijoti nuteistųjų. Toliau nurodoma, kad turi būti sušvelninta bausmė, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes nukentėjusiojo atsiprašė, įsipareigojo atlyginti turtinę žalą. Kasatorius teigia, kad nepagrįstai neturtinės žalos atlyginimas A. A. priteistas solidariai iš jo ir D. G.. Nuteistojo M. G. teigimu, nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas V. A., nes prieš ją jis jokių veiksmų neatliko, taip pat turi būti sumažintas priteistos neturtinės žalos A. A. dydis, atsižvelgiant į tai, kad kasatorius esąs beturtis ir sutiko atlyginti 8000 Lt turtinę žalą.

Nuteistojo M. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies

Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl liudytojų parodymų. Nurodoma, kad nepagrįstai vadovautasi tik A. ir V. A. parodymais, o L. B. ir J. M. parodymai buvo šališki, nes jos pavaldžios nukentėjusiesiems. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nutartyje teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl minėtų asmenų parodymų vertinimo. Iš Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio matyti, kad M. G. kaltė pagrįsta ne tik A. ir V. A. parodymais, bet ir liudytojų L. B. ir J. M. parodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad šių asmenų parodymais vadovautasi todėl, kad jie sutampa su nuosekliais nukentėjusiųjų V. ir A. A. parodymais. Kasatorius taip pat ginčija tai, kad buvo atmesti liudytojų G. V. ir J. B. parodymai. Tačiau, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kad pastarųjų asmenų parodymai nesutapo nei su kitų liudytojų, nei su pačių kaltinamųjų parodymais, todėl jie atmetami. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis išvadomis. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kasacinės instancijos teismas įrodymų nevertina, nuosprendžio pagrįstumo netikrina (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė BPK reikalavimų pažeidimų vertinant įrodymus, jų leistinumo ir liečiamumo principo pažeidimo.

Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kad jis negrasino A., tai patvirtino liudytojai G. V. ir J. B.. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi žmogaus bauginimu, subjektyvieji – tiesiogine tyčia. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad M. G. grasinimai padegti namus ir kavinę, išžudyti šeimą, ginklo imitavimas ranka laikytini žmogaus terorizavimu, o psichinės prievartos panaudojimas reiškėsi draudimu kreiptis į policiją arba priešingu atveju bus padegta kavinė. Taip pat paaiškinta, kad tokie veiksmai buvo atlikti po to, kai nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, žinant, kad nuteistieji yra daug kartų teisti už įvairius nusikaltimus, o tai privertė nukentėjusiuosius jausti realų pavojų gyvybei, sveikatai, turtui, būti netikrumo būsenos dėl grasinimų. Nors kasatorius ir teigia, kad jo kaltės nebuvimą patvirtina liudytojų G. V. ir J. B. parodymai, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, šių asmenų parodymai atmesti ir nuteistojo kaltė įrodyta kitais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal minimą straipsnį, nes jie atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nuteistasis M. G. neigia savo kaltę dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Taigi numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai turi pasireikšti bent vienu iš minėtų būdų ir veika turi būti padaryta viešoje vietoje.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad necenzūrinių žodžių, keiksmų, grasinimų vartojimas, žeminančios grimasos, iškreipto veido prikišimas prie nukentėjusiosios veido, laikytinas nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir aplinkai, nes taip buvo sutrikdyta visuomenes rimtis ir tvarka. Šias teismo išvadas patvirtino ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad veiksmai, kuriuos M. G. atliko viešoje vietoje – kavinės lauko terasoje, laikytini įžūliais, taip buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl kasatoriaus veika teisingai kvalifikuota pagal šį straipsnį.

Dėl BPK 109 straipsnio taikymo

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš D. G. solidariai su M. G. A. A. priteista 10 000 Lt, o V. A. – 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasaciniame skunde neginčijamas neturtinės žalos priteisimas A. A., o tik nurodyta, kad turi būti mažintinas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis ir ši žala priteistina tik iš jo, o ne solidariai su D. G.. Nuteistasis M. G. teigia, kad nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimo V. A., nes prieš ją jis jokių veiksmų neatliko. Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis – fakto, bet ne teisės klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl priteistos atlygintinos neturtinės žalos dydžio, o tik patikrina ar teismas BPK 115 straipsnio tvarka nagrinėdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kitus neturtinės žalos atlyginimo atvejus numato kiti CK straipsniai. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. A. patyrė pažeminimą, jai buvo grasinta, o tai pripažintina neturtinės žalos atlyginimo pagrindu. Grasinta buvo ir A. A., jis buvo nuteistųjų iškoneveiktas necenzūriniais žodžiais. Taip pat teisingai neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas solidariai iš M. G. ir D. G., nes neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta bendrais nuteistųjų veiksmais: necenzūrinių žodžių vartojimu ir grasinimais. Turtinės žalos atlyginimas A. A. priteistas tik iš M. G. todėl, kad jis vienas padarė nesunkų kūno sužalojimą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nors kasatorius teigia, kad jam turėjo būti sumažintas A. A. priteistos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi jokio turto, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį ir priteistinos sumos dydį sumažino. Nukentėjusiųjų A. ir V. A. civiliniai ieškiniai byloje pareikšti ir išnagrinėti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Dėl bausmės dydžio

Kasatorius prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti paskirtą bausmę tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Bausmė pagal minimą straipsnį paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skiriant bausmę, atsižvelgta į nuteistojo kaltę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nusikaltimo pavojingumą, į tai, kad M. G. daug kartų teistas ir teistumai neišnykę, dėl padarytų nusikaltimų nesigaili. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bausmė paskirta neperžengiant sankcijos ribų ir nėra per griežta. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria šioms teismų išvadoms ir konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo švelninti M. G. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. G. kasacinį skundą atmesti.