- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-491/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01420-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas
- Kreditorius
- Moscovite Aurora Inc
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Moscovite Aurora Inc. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės banko SNORAS kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui SNORAS iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Neil Hunter Cooper. Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas.
BAB banko SNORAS kreditorių 2012-06-12 susirinkime antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais buvo priimti nutarimai dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo, kreditorių komiteto narių skaičiaus nustatymo ir jo išrinkimo.
Pareiškėjas Moscovite Aurora Inc. apskundė teismui minėtame kreditorių susirinkime priimtus sprendimus, prašydamas pripažinti negaliojančiais aukščiau nurodytus nutarimus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais.
Nurodė, kad kad jis 2012-04-03 bei 2012-05-28 prašė atsakovą į pirmojo kreditorių susirinkimo darbovietę įtraukti pasiūlymą dėl Moscovite Aurora Inc. įtraukimo į bankrutuojančio AB banko SNORAS kreditorių komitetą bei tokį projektą pateikti balsavimui, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas ir tokiu būdu buvo pažeistos kreditorių teisės. Be to, nors administratorius gavo daugiau nei 40 pasiūlymų projektų, bet nei vienas, įskaitant ir pareiškėjo, nei dėl kreditorių susirinkimo pirmininko, nei dėl komiteto narių skaičiaus, paskelbtas nebuvo. Bankroto administratorius, pateikdamas balsavimui tik vieną kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūrą, elgėsi neteisėtai. Be to, kreditoriai neturėjo galimybės iš anksto susipažinti su visais nutarimų projektais dėl kreditorių skaičiaus komitete, jie buvo paskelbti tik susirinkimo dieną, tačiau balsuoti dėl jų galimybė nebuvo sudaryta, taip pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad ĮBĮ nesuteikia teisės vienam kreditoriui komitete turėti kelis balso teisę turinčius atstovus, kaip kad turi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Be to, komiteto nariu išrinktas M. G. arba jo atstovas, todėl neaišku, už kokio asmens išrinkimą komiteto nariu buvo pasiūlyta balsuoti kreditoriams, ir toks nutarimas turi būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi kreditoriaus Moscovite Aurora Inc. skundo netenkino.
Spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo pažymėjo, kad už išrinktą pirmininką – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovą – balsavo 83,33 procentai nuo teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų, iš kurių virš 60 procentų sudarė vien kreditoriaus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimas, todėl sprendė, kad nors formaliai ir būtų teisingiau, jeigu būtų balsuojama dėl visų pasiūlytų į kreditorių susirinkimo pirmininkus asmenų kandidatūrų, tačiau atsižvelgdamas į kreditorių skaičių, galimų svarstyti kandidatų kiekį, sutiko su atsakovo argumentais, jog buvo netikslinga ir neracionalu balsuoti dėl kitų kandidatūrų, nes jie bet kuriuo atveju nebeturėjo galimybės būti išrinkti. Dėl to sprendė, kad minėtas galimas formalus pažeidimas neturi teisinės reikšmės ginčui. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo sprendimo dėl pirmininko išrinkimo panaikinimas neturėtų jokios įtakos galutiniam rezultatui ir bankroto procesui, kadangi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi 60,1 procentų balsų nuo visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Padarė išvadą, kad išrinkus susirinkimo pirmininku VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovą, kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, o pareiškėjas savo teiginių dėl interesų pažeidimo nepagrindė.
Spręsdamas dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus nustatymo, teismas padarė išvadą, kad draudimas kreditorių komitete patvirtinti proporcinį patvirtintoms reikalavimų sumoms atstovavimą iškreiptų ĮBĮ principus, nes didžiausias kreditorius vien dėl įstatyminio reguliavimo, jame turėdamas tik vieną atstovą, atsidurtų blogesnėje padėtyje nei kiti kreditoriai (Bankų įstatymo (toliau – BĮ) 85 str. 6 d.). Atkreipė dėmesį į tai, kad tokios nuostatos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Dėl nurodytų motyvų pripažino, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimas skirti į komitetą keturis kreditoriaus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovus yra teisėtas.
Teismas taip pat išaiškino, kad sprendimas į kreditorių komitetą skirti M. G. ar jo atstovą reiškia, kad komiteto nariu yra skiriamas M. G., kuris gali deleguoti savo atstovą ir nepriklausomai nuo to, ar šis kreditorius dalyvaus pats, ar su atstovu, jis turės tik vieną balsą.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad vien tai, jog kreditorių susirinkimui nubalsavus balsų dauguma už vienokį sprendimą, nebebuvo balsuojama dėl kitų pasiūlymų ir jie nebuvo išklausyti, nesudaro pagrindo konstatuoti kreditorių interesų pažeidimo, nes toks balsavimas būtų betikslis, o priimti sprendimai vis tiek būtų tokie patys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Kreditorius Moscovite Aurora Inc. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Pateikia tokius argumentus:
1. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo, nepagrįstai pripažino, kad atsakovo administratorius nepažeidė ĮBĮ 21 ir 22 straipsnių nuostatų. Renkant pirmininką gali susidaryti tokia situacija, kai keli kandidatai gaus daugiau nei 50 procentų balsų, o išrinktu bus laikomas daugiausiai jų surinkęs. Tokiu būdu buvo pažeista kreditorių teisė pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo.
2. Teismas neteisingai sprendė ir dėl pažeidimų nustatant komiteto narių skaičių. Susirinkime buvo pateiktas tik vienas biuletenis tik su vienu pasiūlymu dėl kreditorių skaičiaus komitete, nors išankstinio balsavimo metu buvo gauta net 11 pasiūlymų. Nesudarant galimybės balsuoti dėl visų pasiūlymų, buvo pažeistos ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies normos.
3. Teismo išvada, kad renkant kreditorių komiteto narius pažeidimų padaryta nebuvo, nepagrįsta. ĮBĮ 25 straipsnis nenumato, kad kurį nors kreditorių atstovautų keli balso teisę turintys nariai, todėl šis nutarimas turi būti panaikintas, nors kasacinio teismo naujausioje praktikoje išaiškinta priešingai. Be to, kreditoriams nebuvo pateiktas Moscovite Aurora Inc. pasiūlytas nutarimo projektas dėl komiteto narių kandidatūrų, todėl kreditoriai nei iš anksto, nei susirinkimo metu negalėjo balsuoti dėl minėto pasiūlymo, tokiu būdu pažeidžiant tiek pareiškėjo, tiek kitų kreditorių teises.
4. Teismas nesiaiškino, kodėl BAB banko SNORAS 2012-06-12 kreditorių susirinkime balsavimui buvo pateiktas visiškai kitoks kreditorių komiteto narių sąrašas nei buvo pasiūlytas išankstinio balsavimo metu. Kadangi buvo pažeistos nutarimų priėmimo procedūros, sprendimas dėl komiteto narių išrinkimo turi būti panaikintas kaip pažeidžiantis viešąjį interesą.
5. Į kreditorių komitetą išrinktas ne M. G., o kreditorius arba jo atstovas, šis nutarimas taip pat turi būti pripažintas negaliojančiu.
6. Teismas neatskleidė ginčo esmės, kadangi pasisakė tik dėl argumentų, susijusių su kelių vieno kreditoriaus atstovų išrinkimu į komitetą, o skundą atmetė vien nurodydamas, kad už ginčijamus nutarimus balsavo dauguma kreditorių, t. y. daugiau kaip 60 procentų balsų. Neatkreipė dėmesio į tai, kad kitokie balsavimo rezultatai, nei buvo iš anksto numatyti organizatorių, nebūtų buvę toleruoti, taip pat į aplinkybę, kad susirinkimo organizatoriai klaidino kreditorius, jog balsavimui pateiktas tas nutarimo projektas dėl konkrečių komiteto narių, kuris išankstinio balsavimo metu surinko daugiausia balsų. Faktinės aplinkybės rodo, kad balsavimui pateiktas projektas išankstinio balsavimo metu nebuvo pasiūlytas nei vieno kreditoriaus ir nesurinko nei vieno balso.
Atsiliepimas
Atsakovas AB bankas SNORAS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, kad:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo nutarimo projekto pasiūlymas dėl susirinkimo pirmininko turėjo būti viešai paskelbtas. Kadangi kreditorius išankstinio balsavimo metu nedalyvavo, todėl nebuvo pagrindo šių pasiūlymų skelbti internetiniame puslapyje, o tokie pasiūlymai, kuriuos pateikė pareiškėjas, nelaikytini nuomone ĮBĮ 24 straipsnio prasme, todėl jų viešo paskelbimo įstatymas nenumato. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad išankstinio balsavimo metu už VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kandidatūrą balsavo 62,49 procento visų teismo patvirtintų kreditorių, siūlyti kitas kandidatūras ir rengti balsavimą už kitus asmenis būtų neracionalu ir neekonomiška.
2. Apeliantas nenurodė, kokiu būdu kreditorių komitetas, kurį sudaro būtent 9 nariai, pažeidžia jo ar kitų kreditorių interesus, ir koks kreditorių skaičius komitete užtikrintų efektyvų šių interesų atstovavimą. Be to, išankstinio balsavimo metu pasiūlymą sudaryti komitetą iš 9 narių palaikė 60,17 procentų kreditorių, todėl pirmajam pasiūlymui gavus daugiau nei 50 procentų turinčių teisę balsuoti balsų, laikoma, jog toks sprendimas priimtas teisėtai.
3. Priešingai nei teigia apeliantas, teismų praktika formuojama ta kryptimi, jog vieną kreditorių, priklausomai nuo jo patvirtinto reikalavimo dydžio, gali atstovauti ir keli atstovai komitete. Kadangi bankroto procese kreditoriaus balso galia tiesiogiai priklauso nuo jo reikalavimo dalies bendroje reikalavimų sumoje, nustačius, kad vienam kreditoriui gali atstovauti tik vienas narys komitete, būtų pažeistos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, turinčio 60,1 procentą visų patvirtintų finansinių reikalavimų, teisės.
4. Apeliantas neteisus teigdamas, jog išankstinio balsavimo metu buvo pateiktas kitoks pasiūlymas dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo nei balsuojant kreditorių susirinkime. Nepaisant to, kad internetiniame puslapyje „Darbuotojų atstovas, išrinktas SNORO darbuotojų balsavimu“ buvo įvardintas kaip „L. M.“ (šis asmuo jau buvo išrinktas atstovauti darbuotojų interesams komitete), o taip pat nurodyta, jog balsuota ir už „Sąlygų sąrašą“, išankstinis balsavimas bei kreditorių susirinkimui pateiktas nutarimas balsavimui yra identiški.
5. Teismas teisingai išaiškino, jog kreditorių komiteto nariu yra išrinktas M. G., kuris, negalėdamas dalyvauti komiteto posėdyje, gali deleguoti atstovą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus skundas dėl pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo.
Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui SNORAS iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Neil Hunter Cooper. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčijamo pirmojo kreditorių susirinkimo dieną Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi bei vėlesnėmis nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma sudarė 6 319 623 930,56 Lt (b. l. 113). Pirmajame kreditorių susirinkime, protokolo duomenimis (b. l. 112), dalyvavo 91,33 procentas kreditorių nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų vertės (63,69 procentai išankstinių balsų, 27,64 procentai balsavo 2012-06-12 susirinkimo metu). Pareiškėjo Moscovite Aurora Inc., kuris, teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, vienintelis skundė 2012-06-12 susirinkimo sprendimus, patvirtintas reikalavimas – 4 111 868,10 Lt, tai yra 0,065 procento visų balsų. Byloje taip pat nėra ginčo, kad didžiausio bankrutuojančios įmonės kreditoriaus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ patvirtintas reikalavimas susirinkimo dieną sudarė apie 60,1 procentą visų BAB banko SNORAS reikalavimų sumos (b. l. 112-126).
Dėl kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo
Apeliantas teigia, kad BAB banko SNORAS administratorius, balsavimui pateikęs tik vieną kandidatūrą į kreditorių susirinkimo pirmininkus, nors buvo pasiūlyta daugiau kandidatų, pažeidė kreditorių teises. Teisėjų kolegija su minėtais argumentais nesutinka ir pažymi, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Kaip matyti iš 2012-06-12 susirinkimo protokolo, bankroto administratorius, atsižvelgdamas į minėtą įstatymo nuostatą, pasiūlė už kiekvieną pasiūlymą balsuoti „už“ arba „prieš“, ir, jei pirmasis pasiūlymas gauna daugiau kaip 50 procentų turinčių teisę balsuoti kreditorių balsų, bus laikoma, kad toks sprendimas teisėtai priimtas; jei sprendimas nesurinks 50 procentų balsų, bus balsuojama dėl kito pasiūlymo (b. l. 114-115). Kadangi išankstinio balsavimo metu už VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kandidatūrą į pirmininkus balsavo kreditoriai, kurių reikalavimo suma sudarė 62,49 procentus visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų (b. l. 117), dėl šios kandidatūros patvirtinimo pagrįstai buvo svarstoma pirmiausiai. Kaip matyti iš balsavimo rezultatų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ susirinkimo pirmininku išrinktas 83,33 procentų balsų dauguma, todėl teisėjų kolegija sutinka tiek su teismo, tiek su atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais, jog esant tokiai faktinei situacijai spręsti dėl kitų kandidatūrų į pirmininkus būtų buvę neracionalu, neekonomiška, o galimi procedūriniai pažeidimai teisinės reikšmės priimtam sprendimui iš esmės neturėjo (CPK 185 str.).
Pareiškėjas teisingai teigia, kad kreditoriai nėra apriboti balsuoti „už“ tik už vieną kandidatą į susirinkimo pirmininkus, todėl gali susidaryti situacija, kai keli asmenys gali gauti daugiau nei 50 procentų balsų, o išrinktu laikomas tas, kuris surinko daugiau balsų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tokia teorinė galimybė nebūtų galėjusi susiklostyti, kadangi išankstinio balsavimo metu už priimtą nutarimą pasisakė kreditoriai, turintys 62,49 procentus visų teismo patvirtintų reikalavimų, iš kurių daugiau nei 60 procentų sudarė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ balsas, todėl pritartina teismo išvadai, jog kiti kandidatai esant tokiai faktinei situacijai neturėjo jokios galimybės būti išrinkti (CPK 185 str.).
Taigi aukščiau nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas teisėtai, o pareiškėjo išdėstyti argumentai, taip pat ir susiję su ĮBĮ 24 straipsnio reikalavimų nesilaikymu, nesuteikia pagrindo spręsti priešingai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, kurio finansinio reikalavimo suma sudaro 0,065 procento visų patvirtintų reikalavimų, vienintelis kelia klausimą dėl šio susirinkimo teisėtumo minimu pagrindu, be to nenurodo, kokiu būdu būtent kreditoriaus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išrinkimas pirmininku pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus (CPK 185, 178 str.).
Dėl kreditorių komiteto sudėties ir narių skaičiaus
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo kreditorių komiteto išrinkimo klausimu, remdamasi pirmiau paminėtais argumentais, taip pat aplinkybe, jog už šį nutarimą iš anksto balsavo 60,17 procento visų kreditorių etc., atmeta apelianto teiginius šiuo klausimu. Kartu pažymima, kad atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas teisingai nurodo, jog apeliantas, reikalaudamas panaikinti šį nutarimą, taip pat nenurodė, kokiu būdu kreditorių komiteto, kurį sudaro būtent 9 nariai, išrinkimas pažeidė jo ar kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus (CPK 178 str.).
Apeliantas, pateikdamas argumentus, susijusius su kreditorių komiteto sudėtimi, pripažįsta, kad kasacinio teismo praktika dėl kreditorių teisės į komitetą deleguoti atstovus proporcingai pagal pareikštų reikalavimų dydį yra pasikeitusi, tačiau teigia, kad dešimt metų galiojusi praktika negali būti paneigta tik dėl bankroto bylos AB bankui SNORAS iškėlimo. Teisėjų kolegija su minėtais argumentais nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, būtina atsižvelgti į teisės aiškinimo taisyklės sukūrimo laiką; į tai, ar taisyklė atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; taisyklės argumentacijos įtikinamumą; reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, įvykusius priėmus atitinkamą teismo sprendimą, kuriame išdėstyta taisyklė, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“, E. K., bylos Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltic vairas“ v. RAB ,,Arves velo“, bylos 3K-3-345/2011). Apeliantas remiasi 2002 m. gegužės 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-728/2002, kurioje kasacinis teismas konstatavo, jog ĮBĮ 25 straipsnis nenumato, kad kurį nors kreditorių komitete atstovautų atstovai proporcingai pagal pareikštų kreditorinių reikalavimų dydį. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012, kurioje konstatuota, jog aktualios ĮBĮ redakcijos normos nereikalauja nei didžiausio leistino vieno kreditoriaus atstovų skaičiaus kreditorių komitete, nei draudimo vienam kreditoriui turėti daugiau kaip vieną atstovą kreditorių komitete. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytų bylų aplinkybes bei tai, jog nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012 priimta praėjus beveik dešimčiai metų nuo apelianto minimos nutarties priėmimo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, pagrįstai vadovavosi naujausia kasacinio teismo praktika (CPK 185 str.). Be to, pažymėtina, jog, priešingai nei teigia apeliantas, cituota kasacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ v. UAB „LRG farmacija“, AB bankas SNORAS nebuvo dalyvaujančiu asmeniu byloje. Taigi nepagrįsti apelianto teiginiai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pakeista tik dėl bankroto bylos AB bankui SNORAS iškėlimo (CPK 178 str.).
Iš susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovauti išrinkti 4 iš 9 narių komitete (b. l. 120). Kaip yra žinoma, banko bankroto atveju visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas (BĮ 85 str. 6 d.). Minėta, kad susirinkime balsų daugumą turėjo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (60,1 procentas balsų). Tuo tarpu komitete šis kreditorius balsų daugumos nebeturi (ĮBĮ 25 str. 4 d.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog į komitetą išrinkus kelis vieno kreditoriaus atstovus, yra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-50/2012 pateiktais išaiškinimais, kadangi nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos: minėtoje byloje teismas, nagrinėjo klausimą dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo nustatyta įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo pradinė kaina ir konstatavo kreditorių materialinių teisių pažeidimą, nurodęs, jog nei kreditorių komiteto nariai, nei atsakovo bankroto administratorius, turintis ginti tiek įmonės, tiek kreditorių interesus, neatliko ir nereikalavo atlikti tinkamo turto įvertinimo, nepateikė kitų įrodymų, kad būtų teisingai nustatyta jo pardavimo kaina (vertė) etc., ir būtent tuo pagrindu spręsta, dėl ĮBĮ 24 straipsnio nuostatų pažeidimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta, ginčo dėl kreditorių teisių pažeidimo materialiu pagrindu nėra, o ĮBĮ 24 straipsnio normų pažeidimus pareiškėjas kelia remdamasis vien formaliu pagrindu. Kaip yra žinoma, įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą (nutartį) formaliais pagrindais (CPK 328 str.), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė kilusį ginčą dėl skundžiamų nutarimų galiojimo (CPK 185 str.).
Be to, teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo teiginiais, jog kreditorių susirinkimui buvo pateiktas toks komiteto narių sąrašas, kuris nebuvo pasiūlytas išankstinio balsavimo metu. Susipažinus su atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktu išankstinio balsavimo biuleteniu (b. l. 165-166) bei paties kreditoriaus pasirašytu 2012-06-12 balsavimo biuleteniu (b. l. 169-170), darytina išvada, jog balsavimui pateiktas kreditorių komiteto sąrašas yra identiškas (CPK 314 str.). Skundo argumentai, jog banko interneto puslapyje paskelbiant komiteto narių kandidatūras, be kita ko, vietoje „Darbuotojų atstovas, išrinktas SNORO darbuotojų balsavimu“ buvo nurodytas „L. M.“, kuris ir buvo išrinktas darbuotojų atstovu, taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir dėl to naikintinas (CPK 185 str.).
Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su kreditoriaus M. G. išrinkimu į kreditorių komitetą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal skundžiamo nutarimo formuluotę yra akivaizdu, jog nepriklausomai nuo to, ar šio komiteto posėdyje M. G. dalyvaus pats, ar su atstovu, jis turės tik vieną balsą (ĮBĮ 25 str. 4 d.). Todėl atmetami atskirojo skundo motyvai, jog iš formuluotės „M. G. arba jo atstovas“ nėra aišku, kas turi balsavimo teisę. Beje, pažymėtina, kad pats atsakovas iš esmės pripažįsta, jog kreditorių komiteto nariu yra laikytinas tik M. G., kuris vietoje savęs gali deleguoti savo atstovą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmiau paminėtas atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir analizuodamas BAB banko SNORAS kreditorių surinkimo 2012-06-12 priimtų nutarimų teisėtumą, atskleidė ginčo esmę, tinkamai nustatė reikšmingas faktines bylos aplinkybes, pritaikė specialių įstatymų (BĮ ir ĮBĮ) teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.). Kiti atskirojo skundo motyvai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesuteikia pagrindo spręsti priešingai.
Dėl paminėto, pareiškėjo kreditoriaus Moscovite Aurora Inc. atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263, 329, 330 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.