Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esančio Pravieniškių pataisos namuose, privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš J. K., dirbančią „(duomenys neskelbtini)“ televizijoje, kuri kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir E. K., kuris kaltinamas nusikaltimo padarymu nenurodant konkretaus BK straipsnio, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-04-09 gautas G. D. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalis, o E. K. – tiesiog baudžiamojon atsakomybėn. Skunde nurodoma, jog „Lietuvos ryto“ televizijos 2012-05-07 21:35 val. žinių laidoje, kurią vedė reporterė J. K., buvo paskleistas šmeižtas apie jį ir jo veiksmus jam inkriminuojamo nusikaltimo metu. Reporterė pasirinko kaltintojo poziciją ir laidos metu jis buvo atvirai pažemintas ir apkaltintas visoje šalyje tuo, ko nedarė. Šioje laidoje, kuri buvo pavadinta „Teisme – Utenos kolegijos studentų akistata su draugo žudiku“, „Lietuvos ryto“ televizija parodė filmuotą medžiagą iš Utenos teismo. Joje reporterė paviešino jo vardą ir pavardę, paskleidė šmeižtą apie jį visoje Lietuvoje, pasiremdama į ikiteisminį tyrimą, nors byloje tokių duomenų nebuvo, t. y. kad jis užbadė prabudusį ir bandžiusį gintis V. P.. Papasakojo ir kitokių detalių, kurios neturėjo nieko bendro su tiesa, vartojo epitetus, kad sustiprinti naujieną. Patys žurnalistai teisme dalyvavo tik dalinai ir negirdėjo kad studentai būtų jį kuom kaltinę, nes tokių parodymų nebuvo. O, kada liudijo nuo V. P. nukentėję studentai ir vieno iš jų motina – L. J., salėje nebebuvo nei vieno žurnalisto. Anot G. D. „Lietuvos ryto“ televizija ir laidos autorė nušvietė padėtį vienašališkai, neobjektyviai, su melagingais kaltinimais. Iš esmės ji tą patį pakartojo ir sekančioje savo 2012-10-25 dienos laidoje „Žiauriai nužudyto Utenos kolegijos studento tėvai: 16 metų nelaisvės – per švelni bausmė“ po Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo klaidingam nuosprendžiui priimti turėjo įtakos ir pirmoji šios autorės „Lietuvos ryto“ laida.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėjas nurodo, jog reporterė J. K. per skunde minimą laidą jį apšmeižė nurodydama jo vardą ir pavardę, kad jis užbadė prabudusį ir bandžiusį gintis V. P., vartojo epitetus, kad sustiprintų naujieną, nors patys žurnalistai negirdėjo jam pateiktų kaltinimų, nušvietė padėtį vienašališkai, neobjektyviai, su melagingais kaltinimais. Anot pareiškėjo, taip buvo pažeista ir jo nekaltumo prezumpcija. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog suformuluotas kaltinimas abstraktus, t. y. nėra aišku, kiek ir kokius konkrečiai teiginius G. D. laiko sudarančiais BK 154 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį. Apskritai, nurodo tik abstrakčius žodžius apie televizijos laidą, nenurodydamas konkrečių žodžių ar frazių, kurios laikytinos, kaip neatitinkančios tikrovės informacija. Pats teismas siaurinti ar plėsti kaltinimo ribų, kaip minėta, negali, kaltinimo ribas turi apibrėžti privatus kaltintojas pareiškime tiksliai ir konkrečiai pilna apimtimi nurodydamas teiginius, kurie, jo manymu, jį šmeižia. Atkreiptinas dėmesys, jog išdėstant faktines aplinkybes, neturi būti nurodoma pašalinių veiksmų, frazių, sakinių ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškime apskritai nenurodyta, kokia konkrečia nusikalstama veika pareiškėjas kaltina „Lietuvos ryto“ televizijos žinių tarnybos vadovą E. K., kas akivaizdžiai neatitinka BPK 412 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog G. D. skundas paduotas nesilaikant BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą G. D. skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.