- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 1-5-137/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00057-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Leipuvienė
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
- 1.2.20.2Nepagarba teismui (BK 232 str.)
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.20.2;1.1.7.2.6; 1.1.7.2.7; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1-75; 2.3.6.4.5;
2.3.2.2.11.
2012 m. lapkričio 8 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) 12 kartų baustas administracine tvarka, teistas:
1) 2012-06-26 Trakų r. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 159 str., 63 str. 1, 4 d. - laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nuosprendis įsiteisėjo 2012-10-24;
2) 2012-10-23 pagal BK 178 str. 2 d. (2 nusikaltimai), 63 str. 1, 4 d.- laisvės apribojimu 1 m. ir 3 mėn., nuosprendis neįsiteisėjęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 232 str. (dėl trijų nusikalstamų veikų),
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją dėl jo veiklos, o būtent jis:
1) 2011 m. sausio 19 d. 14.23 val. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bendrą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė grasinančio pobūdžio laišką, skirtą šio teismo pirmininkui S. J., kuriame jį išvadino ,,iškrypėliu“ ir ,,brudu“ bei nepagrįstai apkaltino nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų padarymu, nes S. J. buvo priėmęs jam nepalankius procesinius sprendimus civilinėje byloje Nr. N2-870-600/2009 pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį V. L. ir R. A. dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, taip viešai užgauliai pažemindamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininką S. J. dėl jo veiklos;
2) taip pat jis, 2011 m. sausio 30 d. 11.01 val. interneto svetainėje www.delfi.lt prie 2011-01-28 straipsnio „A. N.: visuomenė atidžiau stebės teisėjus” patalpino komentarą, kuriame įdėtas 2011-01-19 paties laiškas, kuriame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininką S. J. išvadino ,,iškrypėliu“ ir ,,brudu“ bei nepagrįstai apkaltino nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų padarymu, taip viešai užgauliai jį pažemindamas dėl jo veiklos;
3) taip pat jis, 2011 m. gegužės 12 d. 17.49 val. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) prie 2011-05-06 straipsnio „(duomenys neskelbtini)” patalpino komentarą su 2011-01-19 laišku, kuriame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininką S. J. išvadino ,,iškrypėliu“ ir ,,brudu“ bei nepagrįstai apkaltino nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų padarymu, ir taip viešai užgauliai jį pažemindamas dėl jo veiklos.
Žemesnės instancijos teismas
V. L. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas iš esmės prisipažino ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku elektroniniu paštu išsiuntė visus nurodytus laiškus ir dabar palaiko savo parašytus teiginius. Į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo elektroninį paštą šio teismo pirmininkui rašytame laiške jis nurodė kad pastarasis bus teisiamas už sunkių nusikaltimų slėpimą ir klastojimą, bei pavadino jį „iškrypėliu“ ir ,,brudu“. Taip pat nurodė, kad šį laišką išsiuntė ir kitoms teisėsaugos institucijoms bei prezidentūrai ir seimui. Taip pasielgė todėl, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje jis buvo atsakovas ir jam nepatiko byloje priimti procesiniai sprendimai. Jis teisėjos sprendimus skundė, tačiau jo skundai būdavo nepriimami arba atmetami. Po to, 2008 m. kreipėsi į tuometį teismo pirmininko pavaduotoją S. J. tačiau gavo atsakymus, kad bylą nagrinėjusi teisėja dokumentų neklastojo. Po to kreipėsi į apygardos teismą kuris taip pat atsakė, kad neklastojo. Jis teisėjo S. J. kaip asmens nepažinojo, pas jį priėmime niekada nebuvo, su juo nėra kalbėjęs ir kaip asmeniui jam jokių pretenzijų neturi. Viskas susiję tik su pastarojo darbu. Laišku jis provokavo teisėją. Išbandęs visas leistinas teisines formas ir negavęs norimo rezultato bei norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į jo manymu teisėjo daromus nusikaltimus, jis šį laišką vėliau patalpino ir internetiniuose tinklapiuose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Visi jo rašyti laiškai susiję su teisėjo darbu, nes jis į jį raštu kreipėsi 4 kartus, o teisėjas išsprendė ne pagal įstatymą. Rašydamas laišką ir vėliau jį talpindamas internetiniuose tinklapiuose jis norėjo teisėją įžeisti ne kaip asmenį, o darė tai tyčia norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į jo kaip teisėjo veiklą. Rašė laiškus provokuodamas teisėsaugą, kad ji pradėtų tyrimą dėl jo nurodomų nusikaltimų. Pripažįsta, kad visus laiške nurodytus žodžius parašė tyčia ir sąmoningai, suvokdamas ką daro ir norėdamas taip daryti. Pripažįsta, kad šie žodžiai yra įžeidžiantys ir žeminantys, bet teisėjas toks ir yra, o jis pats rašydamas jautėsi gerai, viską suprato, norėjo būtent tokius žodžius parašyti ir juos parašė, o darė taip, norėdamas atkreipti visų dėmesį. Laiškuose pavadino teisėją „iškrypėliu“, nes „tik iškrypęs žmogus ar nusikaltėlis gali slėpti nusikaltimus prieš vaikus“. Į „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vėl tyčia ir specialiai rašė, norėdamas atkreipti dėmesį. Jis rašė ne tik kur nurodyta kaltinime, bet nuolat, beveik kasdien dėjo į visus interneto „portalus“ ir visur viešino šią informaciją. Nukentėjusiojo atsiprašyti nenori, nes teisėjas jo manymu dangstė savivaldybę, Vaikų teisių apsaugos skyrių ir jo sugyventinę. Šiandien pasielgtų taip pat. Pripažįsta, kad negerai vadinti kitą asmenį ,,iškrypėliu“. Visgi nors ir neturi įrodymų, kad nukentėjusysis yra ,,iškrypėlis“, taip jį pavadino siekdamas, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal jo prašymus, o „.brudu“ jis nukentėjusįjį ir dabar galėtų pavadinti, nes mano, kad dėl jo veiklos kitaip jo pavadinti nėra kaip. Labai nori, kad jam būtų skirta stacionari ekspertizė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimas veikas įrodyta šiais įrodymais:
-nukentėjusiojo S. J. paaiškinimu, kad V. L. laiškas ir komentarai internete jį labai įžeidė, pažemino ir sumenkino jo autoritetą, nes juose dėstoma akivaizdi netiesa. Tiek laiškas, tiek komentarai visiškai neatitinka tikrovės ir buvo prieinami teismo darbuotojams ir daugeliui žmonių. V. L. jis asmeniškai nepažįsta ir su juo tiesiogiai nebendravo, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje dalyvavo kaltinamasis, todėl jis, kaip administracijos atstovas, galėjo spręsti kokį nors pastarojo prašymą arba skundą. Nesutikdamas su teismo priimtais sprendimais, kaltinamasis turėjo teisę juos skųsti. Kaltinamojo rašytą laišką, kuriame jis buvo žeminamas, įžeidinėjamas ir, kaip suprato, jam net grasinama, nes buvo reikalaujama kad jis būtų teisiamas, jis gavo 2011-02-19 į savo darbo elektroninį paštą. Šį laišką matė ir kiti teisėjai. 2011-05-12 jis buvo įžeidinėjamas ir žeminamas tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo patalpintas kaltinamojo pasirašytas komentaras su tuo pačiu tekstu, kaip ir jam atsiųstas 2011-01-19. Šį komentarą skaitė daug jo kolegų ir pažįstamų, kas menkina jo kaip žmogaus bei teisėjo autoritetą. Mano, kad šiuos neteisėtus ir pavojingus kaltinamojo veiksmus reikia sustabdyti, juolab, kad jis nuolat platina jį kaip teisėją ir žmogų įžeidžiančią ir žeminančią informaciją ir nenurodė nesustosiąs to daryti;
-Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo raštu dėl V. L. laiško, kuriame nurodyta, kad bendruoju teismo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2011-01-19 buvo gautas V. L. pasirašytas laiškas, kuriame įžeidinėjamas teismo pirmininkas ir jam grasinama (t. 1 b. l. 4);
-V. L. laiško Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui kopija, iš kurios matyti, kad laišku kreipiamasi į teismo pirmininką S. J., jis vadinamas „iškrypėliu“, „brudu“, kaltinamas slėpęs organizuotus nusikaltimus prieš vaikus, buvus nusikaltimų bendrininku (t. 1 b. l. 5);
-Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-870-600/2009, kuriuo buvo patenkintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos ieškinys ir nuo V. L. ir R. A. atskirti jų nepilnamečiai vaikai, kuriems paskirta nuolatinė globa bei priteistas iš abiejų išlaikymas (t. 1 b. l. 6-11);
-komentaro interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) po straipsniu „A. N.: visuomenė atidžiaus stebės teisėjus“ kopija ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2011-05-30 informaciniu raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina, kad 2011-01-30 11.01 val. V. L. patalpino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininkui S. J. 2011-01-19 adresuotą laišką, kuriame pastarasis vadinamas „iškrypėliu“, „brudu“, kaltinamas slėpęs organizuotus nusikaltimus prieš vaikus, buvus nusikaltimų bendrininku (t. 1 b. l. 20, 22-23);
-Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo raštu dėl V. L., kuriame nurodyta, kad V. L. tinklalapio (duomenys neskelbtini) komentaruose po straipsniu „(duomenys neskelbtini)“ įžeidinėja S. J. (b. l. 65) ir šio straipsnio bei komentaro kopija, patvirtinančiais, kad 2011-05-12 17.49 val. V. L. patalpino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininkui S. J. 2011-01-19 adresuotą laišką, kuriame pastarasis vadinamas „iškrypėliu“, „brudu“, kaltinamas slėpęs organizuotus nusikaltimus prieš vaikus, buvus nusikaltimų bendrininku (t. 1 b. l. 66-69);
-VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2011-02-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad V. L. šios įstaigos I vyrų skyriuje nuo 1981-08-28 gydytas 6 kartus, paskutinį kartą 1983-03-04/1983-05-19 ir jam diagnozuota psichopatija, mišri forma, dekompensacija (t. 1 b. l. 98);
-2011-06-02 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kaltinamajam netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 100);
-teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2012m. rugpjūčio 22-rugsėjo 6 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2011-01-19 d. 14.23 val., 2011-01-30 d. 11.01 val. ir 2011-05-12 d. 17.49 val.), kaltinamasis V. L. nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam nustatytas mišrus asmenybės sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamajam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Jis gali dalyvauti procese, gali suvokti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus (b.l. 66-69);
-daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo V. L. pateikė papildymą prie bylos, laišką prezidentės padėjėjoms, pareiškimą, skundą Vilniaus apygardos teismui, Vilniaus apygardos teismo nutartį, atsakymą į skundą, įrodančius, kad kaltinamasis kreipėsi į šias institucijas, o laiško nukentėjusiajam kopiją išsiuntė ir prezidentės padėjėjoms (b. l. 106-123).
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą teismas atsižvelgia į tai, kad:
Lietuvos Respublikos BK 232 str. numato baudžiamąją atsakomybę už nepagarbą teismui tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-385/2006).
Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma, bei kaltinamojo prisipažinimas ir paaiškinimai teisme neginčytinai patvirtina, kad visos kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Tačiau kaltinamasis nesutinka, kad jo rašytas tokio pobūdžio laiškas ir komentarai yra nepagarbos teisingumą vykdančiam teisėjui rodymas dėl jo veiklos, o mano, kad elgėsi teisėtai, nes prieš tai išnaudojo visas įmanomas leistinas teisėtas priemones, ir taip bandė, jo manymu, teisingu būdu, atkreipti visuomenės dėmesį į teisėjo veiklą (ar veiksmus), kurią jis laiko jam nepriimtina ir galimai nusikalstama.
Nagrinėjamu atveju, vertinant ar kaltinamojo parašytas laiškas ir komentarai yra nusikalstami BK 232 str. prasme, atsižvelgta į laiško turinį, kokiomis aplinkybėmis jis parašytas ir kokiomis aplinkybėmis vėliau patalpintas kaip dviejų straipsnių komentaras internetinėse svetainėse. Pripažintina, kad 2011-01-19 laiško turinys, kuris vėliau du kartus skirtingu laiku buvo panaudotas kaip straipsnių komentaras, neleidžia abejoti jog tiek laišku tiek jį panaudodamas kitų straipsnių komentarams, kaltinamasis išsakė neigiamus, įžeidžiančius ir žeminančius žodžius vertindamas nukentėjusįjį dėl jo darbinės veiklos. Pats kaltinamasi teisme patvirtino sąmoningai ir tyčia laiške ir komentaruose pavadinęs teismo pirmininką S. J. ,,iškrypėliu“ ir ,,brudu“ būtent dėl pastarojo, kaip teismo pirmininko veiklos, nors suprato, kad šie jo pavartoti žodžiai yra įžeidžiantys ir žeminantys. Tokius savo veiksmus motyvavo noru atkreipti dėmesį į savo situaciją, t. y. kad jo atžvilgiu yra priimtas neteisingas sprendimas civilinėje byloje, kurį apskundęs nesulaukė jam tinkamo įvertinimo, todėl mano, kad šitaip elgdamasis atkreips ne tik visų teisėsaugos institucijų bet ir visos visuomenės dėmesį. Svarbia aplinkybė teismas pripažįsta ir tai, kad teismo posėdyje kaltinamasis patvirtino jog ir šiandien taip pat pasielgtų.
BK 232 str. įtvirtintas absoliutus draudimas reikšti nepagarbą teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumą. Todėl teismo ar teisėjo pažeminimas nepateisinamas ir tais atvejais, kai teismas ar teisėjas netinkamai vykdė savo pareigas. P. K. 28 str., žmogaus teisės ir laisvės turi būti įgyvendinamos ir ginamos įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir laisvių. Ši konstitucinė nuostata privaloma visiems teisinių santykių subjektams.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina vienareikšmiška išvada, kad kaltinamojo laiškas adresuotas Vilniaus misto 1 apylinkės teismo pirmininkui ir išsiųstas į bendrą teismo elektroninį paštą bei šio laiško panaudojimas skirtingu laiku komentuojant kitus du skirtingus straipsnius interneto svetainėse, buvo skirtas būtent užgauliai ir įžeidžiančiai išreikšti savo nuomonę apie teisėjo S. J. darbinę veiklą ir taip viešai jį pažeminti dėl jo veiklos. Tuo tarpu kaltinamojo teiginiai, kad jo laiškas ir komentarai buvo nukreipti tik atkreipti teisėsaugos ir visuomenės dėmesį į galimai Lietuvoje vykstančius neteisėtus procesus, daromus nusikaltimus ir juos darančius asmenis, kurie neteisėtomis priemonėmis vykdo tariamą teisingumą, atmetami kaip neįrodyti ir nepagrįsti.
Kaltinamojo laiškas pirma buvo nusiųstas į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bendrąjį elektroninį paštą, o vėliau du kartus paskelbtas internetinėje erdvėje, kuo sudaryta galimybė jį perskaityti ne tik teismo darbuotojams bet ir kiekvienam trečiajam asmeniui internetinėje erdvėje. Pažymėtina, kad BK 232 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl vien pats viešas užgaulių veiksmų, žeminančių teisėją dėl jo veiklos atlikimas, vertinamas kaip baigtas nusikaltimas, o baudžiamajai atsakomybei atsirasti nusikalstamos veikos padariniai reikšmės neturi.
Įvertinus teismui nusiųstą laišką ir jo panaudojimą komentuojant internetinėse svetainėse www.delfi.lt bei www.laisvaslaikrastis.lt paskelbtus straipsnius, nekyla abejonių, kad kaltinamasis tiek siųsdamas laišką, tiek po to, du kartus jį panaudodamas komentuodamas skirtingus straipsnius skirtingose interneto svetainėse, veikė tiesiogine tyčia, ką pats pripažino teismo posėdžių metu. Tokiais veiksmais jis išsakė savo niekinamą požiūrį į teismo pirmininką dėl jo veiklos. Kaltinamojo nurodyti palyginimai be abejo yra užgaulūs, t. y. prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms ir bendražmogiškos moralės reikalavimams. Bylos nagrinėjimo metu atlikta teismo psichiatrijos-psichologijos išvada patvirtina, kad kaltinamasis nagrinėjamu laiku nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, t. y. suprato, jog viešai raštu užgauliai menkina ir griauna teisėjo autoritetą, to siekė ir taip padarė siekdamas pažeminti teisingumą vykdantį teisėją dėl jo veiklos. Todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip trys atskiros nusikalstamos veikos.
Nukentėjusysis S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme vienareikšmiškai nurodė, kad V. L. laiškas teismui ir po to jo panaudojimas komentuojant kitus straipsnius interneto svetainėse, jį įžeidė kaip žmogų ir kaip teisėją, o tokius kaltinamojo veiksmus jis suprato kaip niekuo nepagrįstą užgaulų jo pažeminimą dėl jo teisėjo pareigų atlikimo. Žodžiai „iškrypėlis“ ir ,,brudas“ yra akivaizdžiai žeminantys kiekvieno žmogaus garbę ir orumą, taip pat kai jie naudojami ir vertinant teisėjo veiklą. Viešai paskelbus jie sudarė galimybę visiems teisme skaičiusiems laišką kolegoms bei interneto svetainių skaitytojams suprasti, kad siekiama jį užgauliai pažeminti kaip teisėją dėl jo veiklos.
Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus pripažintina jų visuma neginčytinai nustatyta, kad veikdamas tiesiogine tyčia kaltinamasis tris karus viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją dėl jo veiklos ir tuo padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 232 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, skaičių, pobūdį ir pavojingumą, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), jų padarymo motyvus, tikslą ir kaltės formą-tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajam padarytą moralinę žalą ir kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba ir pastovių pajamų neturi, turi sveikatos problemų, tačiau nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 1 b. l. 96, 98, t. 2 b. l. 66-69), vieną kartą teistas ir dar vienas jo atžvilgiu priimtas nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau nusikalstamas veikas už kurias teisiamas šioje byloje padarė prieš priimant pirmesnius nuosprendžius, t. y. būdamas neteistu, 12 kartų baustas administracine tvarka ir paskirtos baudos nesumokėtos, todėl nuobaudos galioja, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytos bausmės – areštas, kurios iš dalies sudedant bendrintinos tarpusavyje, o po to su pirmesniu įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinės bausmės vykdymą atidedant, esant nedideliam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.
nusprendė:
V. L. pripažinti kaltu, padarius tris nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 232 str. ir nuteisti už kiekvieną jų po 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p., subendrinti paskirtą bausmę iš dalies sudedant su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos, t. y. Vilniaus miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 8 p., 72¹ str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiojo A. M. (M.), gim. (duomenys neskelbtini) (pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendį).
Vadovaujantis BK 140 str. 9 d., 66 str., realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į jos laiką įskaityti vieną sulaikymo parą (nuo 2011-05-31 iki 2011-06-01) ir suėmimo laiką nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, nuo nuosprendžio priėmimo dienos panaikinti ir paleisti nuteistąjį teismo posėdžių salėje.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.