Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04607-21 surinkta medžiaga, kurioje

E. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) virėja, neteista, administracine tvarka nebausta,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji E. M. mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiams anūkams G. J. ir V. J., o būtent:

ji, 2021 m. vasario 11 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo mažamečiais anūkais G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) metu tyčia rykštele nemažiau kaip vieną kartą sudavė mažametei G. J. per kojas, taip pat tuo pačiu metu rykštele nemažiau kaip vieną kartą sudavė mažamečiui V. J. per kojas, taip sukeldama nukentėjusiesiems G. J. ir V. J. fizinį skausmą. E. M. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji E. M. mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiams anūkams G. J. ir V. J., o būtent:

ji, 2021 m. vasario 12 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo mažamečiais anūkais G. J. (gim. (duomenys neskelbtini))) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) metu tyčia rykštele ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų sudavė mažametei G. J. į kairįjį šoną bei kairiąją ranką, taip pat tuo pačiu metu rykštele ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta skaičių kartų sudavė mažamečiui V. J. per pečius ir kojas, taip sukeldama nukentėjusiesiems G. J. ir V. J. fizinį skausmą. E. M. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji E. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su jai pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino. Kaltę pripažįsta pilnai dėl padarytų nusikalstamų veikų. Dėl padaryto labai gailisi. Dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų gali parodyti, kad anūkai G. J. ir V. J. jos neklauso. Anūkams nepatiko, kad ji juos kontroliuodavo, liepdavo jiems susitvarkyti savo kambarius, reikalaudavo, kad jie po savęs paliktų tvarką. Kai vaikai likdavo vieni namuose, ji, būdama darbe, jiems skambindavo tam, kad sužinoti, kaip jiems sekasi namuose, kuo jie užsiima, ar su jais viskas gerai. Vaikai paskutiniu metu jos skambučius ignoravo, nei į jos, nei į jos dukros J., skambučius neatsiliepdavo. Ji pastoviai anūkų prašė, kad jie keltų ragelį, tačiau jie vis tiek jos neklausė. 2021 m. vasario 11 d. vakare, galimai apie 20.30 val., grįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), anūkams po vieną kartą per kojas sudavė rykštele, dėl to, kad pastarieji visą dieną neatsiliepė į jos skambučius. Po to ji anūkus perspėjo, kad jei jie ir kitą dieną taip elgsis, t. y. tyčia nekels ragelio, tai gaus dar labiau. Rykštelę, kuria sudavė anūkams, su savimi iš lauko atsinešė į namus. Anūkai tą kartą jai pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs. Kitą dieną, t. y. 2021 m. vasario 12 d., anūkai visą dieną, kol ji buvo darbe, neatsiliepė nei į jos, nei į jos dukros J. skambučius. Ji dėl tokio pastarųjų elgesio labai supyko, todėl, grįždama namo, pakeliui nuo medžio nulaužė rykštelę, kuria namuose, galimai apie 20.30 val., kelis kartus sudavė anūkams. Būdama namuose, ji anūkus išbarė. Kiek kartų besibardama sudavė, vaikams neprisimena, galimai po 2 kartus kiekvienam. Kur tikslai pataikė, nurodyti negali, nes neprisimena. Galimai rykštele sudavė per kojas, rankas. Vaikų stipriai nemušė. Taip pasielgė tam, kad vaikai jos klausytų, nors truputį gerbtų ir bijotų. Kitą dieną ji vėl išvažiavo į darbą, o vaikai jai išvažiavus pranešė policijai, kad ji juos sumušė. Dėl padarytų nusikalstamų veikų ji labai gailisi. Supranta, kad pasielgė negerai. Ji nenorėjo jų primušti. Taip pasielgė iš nevilties, dėl to, kad anūkai jos visiškai neklauso. Ji labai gailisi dėl padaryto, daugiau taip nesielgs. Ji visuomet stengėsi dėl vaikų, jiems viską pirko, juos prižiūrėjo. Jos sugyventinis vaikų niekada nemušė bei ant jų nešaukė. Su vaikais visada kalbėjo, juos prižiūrėjo ir bendravo su jais. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (II tomas, b.l. 31-33, 34).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. M. kaltę padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas J. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. M. yra jo sugyventinė. Jis kartu su sugyventine gyvena pažymoje nurodytu adresu. Kartu su jais gyvena sugyventinės mažamečiai anūkai: V. J. ir G. J.. Sugyventinė yra oficiali anūkų globėja. Su sugyventinės anūkais labai sunku bendrauti, nes jie neklauso nei sugyventinės, nei jo. Vaikai nenori mokytis. Sugyventinė dirba virėja „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Pastarosios darbas yra pamaininis. Kai ji dirba, jis prižiūri vaikus. Kai sugyventinė būna darbe, ji vaikams visada skambina ir, kai jie neatsiliepia, pastaroji jaudinasi. Dėl to pastoviai kyla konfliktai tarp vaikų ir sugyventinės. Jis į tuos konfliktus nesikiša. 2021 m. vasario 12 d. apie 20.30 val. sugyventinė grįžusi namo pradėjo šaukti ant vaikų dėl to, kad jie neatsiliepė, kai ji skambino. Vaikai sugyventinei paaiškino, kad negirdėjo ir nematė jos skambučių. Kadangi normalios kalbos vaikai nesupranta ir nenori sugyventinės klausyti, pastaroji keletą kartų dėl profilaktikos sudavė rykšte abiem anūkams per užpakalį, po ko liepė daryti pamokas, nes per visą dieną jie nesimokė. Konfliktas tą kartą tuo ir pasibaigė (I tomas, b.l. 114-116, 117).

Liudytojas S. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK veiklos skyriaus vyr. tyrėju. 2021 m. vasario 13 d. dirbo pagal patvirtintą darbo grafiką nuo 08.30 val. iki 20.30 val. Tarnybos metu apie 10.30 val. iš OVS gavo pranešimą apie tai, kad vaikų G. J. ir V. J. atžvilgiu 2021 m. vasario 12 d. smurtavo jų nuolatinė globėja E. M.. Apie smurtavimo faktą pranešė patys vaikai. Iš karto nuvyko į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini). Apie galimą smurto faktą pranešė Vaikų teisės apsaugos tarnybos atstovams. Namuose rado vaikus bei blaivų vaikų globėjos E. M. sugyventinį J. R.. Bendraujant su vaikais, pastarieji paaiškino, kad iš vakaro, grįžusi iš darbo, E. M. kelis kartus rykštele sudavė jiems per kojas ir šoną, kas sukėlė jiems fizinį skausmą. Pasak vaikų, globėja E. M. jiems sudavė, nes šie neatsiliepė, kai ji jiems skambino. Tą patį faktą patvirtino ir J. R., kuris papildomai pažymėjo, kad vaikai yra nepaklusnūs. Pokalbio su vaikais metu pastarieji nurodė, kad globėja jų atžvilgiu ir anksčiau smurtavo. Taip pat vaikai jam davė paklausyti garso įrašą, kuriame buvo įrašytas pokalbis tarp jų ir E. M.. Garso įraše užfiksuota, kaip globėja vaikų klausė, kodėl jie nekelia ragelio, nurodo, kad ji pergyvena dėl jų, o už tai, kad jie niekam neatsiliepdavo tai, kai ji grįš namo, jie už tai gaus. Daugiau jokių garso ar vaizdo įrašų vaikai nepateikė. E. M. namuose nebuvo, pastaroji buvo darbe. Buvo iškviesta GMP. GMP medikai apžiūrėjo tik mergaitę G. J., berniukas V. J. nuo apžiūros atsisakė. Po įvykio aplinkybių nustatymo vaikai buvo perduoti Vaikų teisės apsaugos tarnybos atstovams (I tomas, b.l. 124-126, 127).

2021 m. kovo 23 d. – 2021 m. kovo 26 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašo "20210212_195344.m4a" turinys. Garso įrašo trukmė 70.31 min. Garso įrašo pradžioje užfiksuoti mergaitės paaiškinimai apie tai, kad garso įrašas daromas tam, kad būtų užfiksuotas smurto panaudojimo faktas. Nurodo, kad padarytą įrašą pateiks policijai kaip įrodymą. Tikisi, kad po to policijos pareigūnai juos išveš, nes nenori būti su senele. Garso įraše užfiksuotas moters bei dviejų vaikų balsai. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp moters bei vaikų. Girdisi, kaip pokalbio metu vaikų atžvilgiu yra naudojamas smurtas, kaip vaikai yra įžeidinėjami, jų atžvilgiu išsakomi grasinimai ateityje panaudoti smurtą, jeigu pastarieji bus nepaklusnūs. Be to, nuo 52.38 min užfiksuotas moters prisipažinimas, kad pastaroji dieną prieš vaikų atžvilgiu taip pat naudojo smurtą (tą pastaroji nurodo telefoninio pokalbio metu) (I tomas, b.l. 143-149).

2021 m. vasario 13 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrėtame name bendra tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų neaptikta (I tomas, b.l. 25-27, 28-32).

2021 m. vasario 18 d. Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad VTMT Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., susipažinęs su jam pateiktais dokumentais: VšĮ Šalčininkų r. savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija, pateikė tokią išvadą, kad G. J. GMP specialistas 2021 m. vasario 13 d. nustatė sumušimo žymę ant mergaitės kairiojo šono, tačiau jos konkrečiai neįvardino ir neaprašė, todėl nustatyti koks kūno sužalojimas, kuo ir kada buvo padarytas G. J. ir jį kvalifikuoti pagal sveikatos sutrikdymo mastą nėra galimybės. Fizinio skausmo sukėlimo galimybė, patvirtinus smūgiavimo per mergaitės kūną faktą, neatmetama (I tomas, b. l. 85-86).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje 2021 m. vasario 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2021 m. vasario 15 d. apie 15.00 val. pokalbio metu G. J., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad penktadienį skambino senelės E. dukra J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), o ji nepakelė telefono ragelio, nes jai buvo pamoka. Senelė vakare grįžusi namo po darbo ją barė dėl to, kad ji nepakelė telefono ragelio, ją dėl to pravardžiavo. Po to, paėmusi rykštę, sudavė jai į kairįjį šoną, į kairę ranką. Močiutė jai sakė, kad, jeigu ji dar kartą taip padarys, tai bus sumušta bei ją išmes į lauką, kad ji sušaltų. Mergaitė pažymėjo, kad senelė ją muša ne pirmą kartą. Nurodė, kad niekam apie tai nepasakojo, nes bijojo. Pasakė, kad prieš tai ją mušė dar ketvirtadienį. Pasakė, kad senelei neatleis dėl pastarosios poelgio, nurodė, kad nenori grįžti gyventi pas senelę (I tomas, b. l. 44-49, 50, 51-52).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje 2021 m. vasario 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2021 m. vasario 15 d. apie 15.00 val. pokalbio metu V. J., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad penktadienį skambino senelės E. dukra J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), o jis nepakelė telefono ragelio, nes jam buvo pamoka. Senelė vakare grįžusi namo po darbo jį barė dėl to, kad jis nepakelė telefono ragelio, jį dėl to pravardžiavo. Po to, paėmusi rykštę, sudavė jam per pečius ir kojas. V. pažymėjo, kad senelė jį muša ne pirmą kartą. Nurodė, kad niekam apie tai nepasakojo, nes bijojo. Pasakė, kad prieš tai jį mušė dar ketvirtadienį. Pasakė, kad senelei neatleis dėl pastarosios poelgio, nurodė, kad nenori grįžti gyventi pas senelę (I tomas, b. l 58-63, 64, 65-66).

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų (liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, protokolai ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga) pagrįsti E. M. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamoji E. M. 2021 m. vasario 11 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo mažamečiais anūkais G. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) metu tyčia rykštele nemažiau kaip vieną kartą sudavė mažametei G. J. per kojas, taip pat tuo pačiu metu rykštele nemažiau kaip vieną kartą sudavė mažamečiui V. J. per kojas. Taip pat 2021 m. vasario 12 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo mažamečiais anūkais G. J. (gim. (duomenys neskelbtini))) ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) metu E. M. tyčia rykštele ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų sudavė mažametei G. J. į kairįjį šoną bei kairiąją ranką, taip pat tuo pačiu metu rykštele ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta skaičių kartų sudavė mažamečiui V. J. per pečius ir kojas, taip sukeldama nukentėjusiesiems G. J. ir V. J. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais E. M. tiek 2021 m. vasario 12 d., tiek 2021 m. vasario 13 d. nukentėjusiesiems G. J. ir V. J., kurie yra mažamečiai ir jos anūkai, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji E. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi ir jos trukme (II tomas, b. l. 41-44, 45-46).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamosios E. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji neteista (II tomas, b. l. 40), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (II tomas, b. l. 38-39). Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamoji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojama teigiamai (II tomas, b. l. 8, 9, 36). Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamų abiejų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jos atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus aptartas aplinkybes, E. M. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 49 straipsnis). Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (2021 m. vasario 11 d. epizodas) E. M. yra skirtina 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (2021 m. vasario 12 d. epizodas) – 18 (aštuoniolikos parų) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, bendrintinos bausmių visiško sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė – 33 (trisdešimt trys) paros arešto.

Kaltinamoji E. M. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant E. M. galutinę subendrintą 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. M. neteista, nebuvo bausta administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, visumoje charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog E. M. nėra tiek pavojinga, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant jai realią trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamosios atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jos nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajai E. M. padarys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti ją už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamosios E. M. atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jai skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui ir paskirti jai intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad E. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktai).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD-R laikmena su garso įrašu "20210212_195344.m4a" (prisegtas prie bylos viršelio), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 - 422 straipsniais,

nusprendė:

E. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą (2021 m. vasario 11 d. epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

E. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą (2021 m. vasario 12 d. epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, bendrinti bausmių visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 33 (trisdešimt trijų) parų arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, E. M. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę subendrintą 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui ir paskirti E. M. intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad E. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD-R laikmena su garso įrašu "20210212_195344.m4a" (prisegtas prie bylos viršelio), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika dienų) nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.