Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo A. K. gynėjai advokatei Rimai Cirulienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-03-21 nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2011-11-13 apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sugriebęs už plaukų nukentėjusiąją D. S., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, laikydamas jai prie kaklo peilį ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu, tokiu būdu įbauginęs nukentėjusiąją ir atėmęs galimybę priešintis, iš kasos aparato pasikėsino pagrobti svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - pinigus (1360 litų) bei D. S. priklausantį turtą - pinigus (300 litų), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes išeidamas iš parduotuvės buvo sulaikytas Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir pripažino A. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. Apylinkės teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, nustatydamas, kad A. K. kaltę neginčijamai patvirtina jo paties parodymai, kurių metu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, liudytojos D. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklausti visi liudytojai, tačiau jų neįvardija, patikrinus bylos medžiagą, nenustatyta, kad buvo daugiau įvykį mačiusių liudytojų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo apklaustas jį sulaikęs policijos pareigūnas, tačiau skunde nepateikiamas motyvas jo apklausai. Aplinkybė, kad sulaikymo metu nuteistojo rankoje peilio nebuvo, nėra reikšminga padarytos nusikalstamos veikos nustatymui. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekuo nepagrįsti ir paneigtini byloje esančiais įrodymais, nuteistojo tvirtinimai yra deklaratyvaus pobūdžio ir laikomi tik jo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skirdamas bausmę A. K., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir visas kitas bylos aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, padaryta tiesiogine tyčia, A. K. yra recidyvistas, teistas šešis kartus, teistumai neišnykę, nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti tuoj po to, kai atliko bausmę už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, kas parodo, kad jis nedaro išvadų ir nepasitaisė, todėl yra pavojingas visuomenei.

Apeliantas, prašydamas skirti švelnesnę bausmę, skunde nurodė, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažinta tai, kad teisme jis pripažino kaltę ir gailėjosi, tačiau teismų praktikoje kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamas nuoširdžiu ir laikomas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta esmines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda atskleisti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Todėl, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalautina ir aktyvi kaltininko pagalba ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išsiaiškinant nusikaltimą, o prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (kasacinė byla Nr. 2K-367/2007). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertina savo elgesį. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme A. K. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, tačiau apeliaciniame skunde jis nurodo, kad byla teisme buvo išnagrinėta netinkamai, nagrinėjant nebuvo apklausti visi liudytojai, galėję patvirtinti priešingas teismo nustatytosioms aplinkybes.

LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, A. K. pagrįstai paskyrė trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra nežymiai didesnė nei LR BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. LR BK 57 str. numato, kad bausmė už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką skiriama bendra tvarka, bet atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pasikėsinta padaryti sunkų nusikaltimą, pasikėsinimo metu buvo panaudotas peilis, grasinama panaudoti fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir atimta galimybė priešintis, o nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi išeinat iš parduotuvės su pinigais, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Todėl, atsižvelgiant į tyčinių nusikaltimų recidyvą ir nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į nuteistojo padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, bei į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta, laikytina, kad paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, nėra per griežta ir yra tinkama bausmės tikslams, siekti ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir to, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, realizuoti.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas leistinais ir patikimais įrodymais, teismas juos vertino tinkamai ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, nuteistajam paskirta trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslams, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.