Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2023 m. balandžio 15 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) interesus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Iš VMI pareiškimo nustatyta, kad bendrovė yra VMI skolininkė, kurios įsiskolinimas valstybės biudžetui, 2025 m. rugsėjo 12 d. duomenimis, yra 14 219,25 Eur. Siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, AB „SEB“ išsiųstas paklausimas dėl informacijos pateikimo apie piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. Iš gautos AB „SEB“ informacijos nustatyta, kad bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams ir pačiam bendrovės vadovui R. J., nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. VMI duomenimis, bendrovės vardu yra atidaryta AB SEB banko atsiskaitomoji sąskaita NR. (duomenys neskelbtini); sąskaitoje per minėtą laikotarpį gauta 56 544 Eur pajamų, patirta 56 716,63 Eur išlaidų ir likutis laikotarpio pabaigoje sudarė 0,00 Eur. Iš atsiskaitomosios sąskaitos išrašo nustatyta, kad bendrovė atliko mokėjimus kitiems kreditoriams ir bendrovės vadovui R. J., nors turėjo nesumokėtą nepriemoką valstybės biudžetui ir tokiu būdu pažeidė VMI interesus.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. ir Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą Institucijos atstovas pateikė sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; R. J. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai.

MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. J. teismui pateikė prieštaravimus dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, nurodydamas, jog su šia byla nesutinka, prašo ją nutraukti ir administracinės nuobaudos netaikyti. Nurodo, jog bankroto byla įmonei buvo iškelta tik 2025 m. Visi mokėjimai buvo atlikti iki bankroto bylos iškėlimo, todėl jis kreditorių ar valstybės interesų nepažeidė. Skolos VMI atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, o ne po jo. Jo nuomone, VMI pateikti duomenys nėra tikslūs ir neatspindi faktinės situacijos. Dėl objektyvių aplinkybių – apgavystės – veiklos tęsti nebegalėjo, dėl to vienintelė išeitis buvo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o tai nereiškia, kad sąmoningai vengė atsiskaityti ir nevykdė prievolių.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra R. J.; MB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių valstybės biudžetui, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma 2025 m. rugsėjo 12 d. buvo 14 219,25 Eur. Iš pateiktos AB „SEB“ informacijos nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. rugsėjo 17 d. atsiskaitinėjo su tiekėjais per AB „SEB“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinamojo laikotarpio pabaigoje sąskaitos likutis buvo 0,00 Eur, per tikrinamąjį laikotarpį pajamos siekė 56 566,00 Eur, išlaidos, kurias sudarė atsiskaitymai su kitais kreditoriais, o ne įmokos į biudžetą – 56 716,63 Eur. Pateikti atsiskaitomosios sąskaitos išrašai patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. J. atsiskaitymų pirmenybę teikė kitiems bendrovės kreditoriams ir neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal dokumentus, nustačiusius įmokas į biudžetą, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais ir su pačiu bendrovės vadovu R. J., kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pažeisdama CK 6.390¹ straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nors nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

R. J. teismui nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo atliktų veiksmų teisėtumą, būtent - kokiu pagrindu buvo atliekami mokėjimai pirmenybę teikiant atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tuo pažeidžiant VMI interesus. Pats R. J. į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko ir galimybe sudalyvauti jame nuotoliniu būdu nepasinaudojo, nors buvo informuotas apie teismo posėdį ir jo kaip atsakomybėn traukiamo asmens teises, o taip pat – būtinybę pagrįsti visus prieštaravime nurodytus teiginius įrodymais. Tokiu būdu jis atsisakė realizuoti savo teisę papildomai paaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ar pateikti papildomus įrodymus.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. J., nuo 2023 m. balandžio 15 d., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, atsakingas už bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis), taip pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas, todėl jis pripažintina padaręs šį administracinį nusižengimą ir jam skirtina ANK 120 straipsnio l dalyje sankcijoje numatyta nuobauda.

Skirdamas R. J. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. bendrovės mokestinė nepriemoka yra 14 219,25 Eur, į pažeidėjo asmenybę, kad jis inkriminuojamo pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjui paskyrus lygią apskaičiuotam vidurkiui baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje (ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1 400 iki 3 000 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 2 200,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, bylos Nr. A6.-88-729/2025 bei pažeidėjo asmens kodą.

Išaiškinti R. J., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.